Singapūro katė (Singapura): mažiausia kačių veislė – kilmė, būdas ir sveikata

Singapūro katė – tai didelės akys ir ausys mažame kūne. Ji laikoma mažiausia plačiai pripažinta naminių kačių veisle: suaugusi patelė dažniausiai sveria apie 1,8 kg, patinas – apie 2,7 kg. Jos kailis tikuotas, šilto dramblio kaulo atspalvio su tamsiai rudais plaukų galiukais, o žvilgsnis, CFA žodžiais, toks maldaujantis, kad atrodo, jog katė sako „prašau“. Singapūre ji vadinama Kucinta – „meilės kate“. Kačių veislių katalogo kortelėje rasite Singapūro katės (angl. Singapura) istoriją su visais jos vingiais, išvaizdą, būdą ir sveikatos ypatumus.

Kilmė	Singapūras (veislė vystyta JAV nuo 1975 m.)
Pripažinimas	TICA 1979 m.; CFA registras 1981–1982 m., čempionų statusas 1988 m.; FIFe 2014 m.
Svoris	patelės apie 1,8 kg, patinai apie 2,7 kg (FIFe: 2–3,5 kg)
Kūnas	mažas, bet tvirtas ir raumeningas
Kailis	labai trumpas, plonas, prigludęs, tikuotas
Spalva	tik sepijos agouti
Akys	didelės, migdolo formos; lazdyno, žalios ar geltonos
Būdas	smalsus, žaismingas, prisirišęs
Kailio priežiūra	šukuoti kartą per savaitę

Mažiausia veislė su didžiausiomis akimis

Singapūro katė maža, bet ne trapi: CFA pabrėžia, kad ji tvirta, raumeninga ir stipri. Galva apvali, vidutinio ilgio, ausys labai didelės, šiek tiek smailios ir giliai įdubusios, o akys didelės, migdolo formos, lazdyno, žalios ar geltonos. Nuo vidinių akių kampučių palei nosies šonus žemyn eina tamsios „gepardo linijos“, suteikiančios veidui egzotišką išraišką. Uodega plona, šiek tiek trumpesnė už kūną, su buku galu.

Kailis labai trumpas, plonas ir prigludęs. Pripažįstama tik viena spalva – sepijos agouti: kiekviename plauke kaitaliojasi tamsios ir šviesios juostos (dažniausiai dvi tamsios, atskirtos dviem šviesiomis, su tamsiu galiuku), todėl kailis saulėje žėri. Apatinė kūno dalis – krūtinė, snukis, smakras – šviesių juostų spalvos. Singapūro katės visada turi sepijos geną, būdingą ir Burmos katėms.

Kilmės istorija su netikėtu posūkiu

1975 m. amerikiečiai Tommy ir Halas Meadow, grįžę iš darbo Singapūre, parsivežė, jų teigimu, kelias vietines rudas tikuoto kailio kates. Iš jų ir prasidėjo veislė, pavadinta malajišku Singapūro vardu Singapura. 1981 m. kita veisėja Singapūro gyvūnų globos draugijoje rado tinkamą katę ir ją taip pat įtraukė į veisimo programą. TICA veislę pripažino 1979 m., CFA užregistravo 1981–1982 m. ir 1988 m. suteikė čempionų statusą.

1987 m. veisėja Gerry Mayes Singapūre aptiko importo dokumentus, rodžiusius, kad trys pradininkės į Singapūrą buvo įvežtos iš JAV 1974 m., kaip abisinės. Kadangi Meadow veisė abisinijos, Burmos ir Siamo kates, kilo spėjimų, kad Singapūro katė iš tiesų yra Burmos ir abisinijos mišrūnė. CFA, išnagrinėjusi atvejį, jokio pažeidimo nenustatė ir paliko natūralios veislės statusą: Halas Meadow paaiškino, kad tai buvo jo anksčiau iš Singapūro išsiųstų kačių anūkės. 2007 m. DNR tyrimai parodė labai nedaug genetinių skirtumų tarp Singapūro ir Burmos kačių. Nepaisant to, 1990–1991 m. Singapūro turizmo valdyba pasirinko veislę talismanu Kucinta vardu, o prie Singapūro upės stovi jos skulptūros. FIFe veislę pripažino 2014 m. spalį.

Būdas: maža, bet visur dalyvaujanti

CFA Singapūro katę apibūdina kaip ekstravertišką, smalsią ir labai žaismingą, jaučiančią pareigą ištirti kiekvieną aplinkos kampelį, ypač tai, kas šiuo metu traukia jūsų dėmesį. Ji „padės“ gaminti vakarienę, rašyti kompiuteriu, kloti lovą, o paskui susirangys po antklode šalia. FIFe pažymi, kad kai kurios Singapūro katės stebi namų gyvenimą nuo šeimininko peties ar net įsitaiso megztinio rankovėje.

Šios katės pasitikinčios savimi pažįstamoje aplinkoje, bet gali sunerimti, jei kas nors labai pasikeičia, todėl joms reikia laiko prisitaikyti. Žaismingumas nesumažėja ir su amžiumi. Jos gana tylios ir geriausiai jaučiasi ramioje aplinkoje, nors prireikus jų balsas gali būti stebėtinai garsus. Lietuviškoje Vikipedijoje pažymima, kad Singapūro katės bijo nepažįstamų žmonių.

Sveikata: maža genetinė įvairovė

• Gimdos atonija. Silpni gimdos raumenys neleidžia išstumti vaisiaus; ši būklė buvo vienai pradininkei ir pasitaiko kai kurioms patelėms, todėl gali prireikti cezario pjūvio.
• Piruvatkinazės trūkumas. Sukelia hemolizinę anemiją: vangumą, viduriavimą, apetito stoką, svorio kritimą, geltą. Genetinis testas parodo, ar katė serga, yra nešiotoja ar sveika; sergančios dažnai gyvena įprastą gyvenimą.
• Tinklainės atrofija. CFA pataria pasiteirauti, ar ji pasitaikė linijose.

2007 m. tyrime Singapūro katės (kartu su Burmos) turėjo mažiausią genetinę įvairovę iš 22 tirtų veislių. Britų GCCF nuo 2013 m. leido veislę kryžminti su kitomis katėmis, kad įvairovė padidėtų. CFA nurodo, kad dėl gatvės kačių protėvių dauguma Singapūro kačių yra gyvybingos ir sveikos.

Priežiūra: savaitinės šukos ir daug dėmesio

• Kailis. Trumpas kailis mažai šeriasi; CFA rekomenduoja iššukuoti kartą per savaitę – tai ir bendravimo ritualas.
• Šiluma. Mažas kūnas greičiau vėsta, todėl šilti guoliai ir vieta ant kelių jai labai patinka.
• Veikla. Žaislai, lentynos ir laipiojimo vietos pritaikytos mažai, bet judriai katei.
• Ramybė. Pastovi aplinka ir laikas prisitaikyti prie pokyčių.

Singapūro, Abisinijos ir Burmos katės

Požymis	Singapūro katė	Abisinijos katė	Burmos katė
Dydis	mažiausia (apie 1,8–2,7 kg)	vidutinė (apie 4,5 kg)	maža–vidutinė (4–6 kg)
Kailis	tikuotas, sepijos	tikuotas	vientisas, sepijos
Spalvos	tik viena	kelios	kelios
FIFe kačiukų 2025 m.	55	934	1 503

Kaip išsirinkti Singapūro kačiuką

Veisėjų mažai, todėl, kaip pažymi CFA, kačiuko gali tekti palaukti. Paprašykite tėvų PK trūkumo testo rezultatų ir paklauskite, kaip veisėjas palaiko genetinę įvairovę – ar naudoja nesusijusias kates iš kitų šalių. Pasidomėkite, ar motinos gimdymai vyko natūraliai. FIFe taisyklės leidžia kačiuką perduoti tik nuo 14 savaičių – mažai veislei šis laikas ypač svarbus. Lietuvoje privalomą ženklinimą ir registraciją aptarėme gido įvade.

Panašaus tikuoto kailio, bet stambesnę katę rasite Abisinijos katės kortelėje, o giminingą sepijos spalvos veislę – Burmos katės aprašyme.