Amerikos bobteilas (American Bobtail): trumpauodegė katė – kilmė, išvaizda ir būdas

Amerikos bobteilas – tvirta, raumeninga katė su sunkiais antakiais, „medžiotojo žvilgsniu“ ir trumpa, tarsi nukirpta uodega. Ji atrodo lyg ką tik išėjusi iš miško, bet yra visiškai naminė, rami ir labai prisirišusi prie žmonių. Lietuviškoje literatūroje veislė vadinama ir Amerikos trumpauodege kate (angl. American Bobtail). Kačių veislių katalogo kortelėje pasakojame jos kilmę, aiškiname uodegos genetiką, išvaizdą, būdą ir priežiūrą.

Kilmė	JAV (Arizona), XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaiga
Pripažinimas	TICA 1989 m.; čempionų statusas TICA, CFA, ACFA; WCF – tik registruoja; FIFe – nepripažįsta
Dydis	vidutinis–didelis, stambūs kaulai
Kūnas	vidutiniškai ilgas, plati krūtinė, stačiakampė stovėsena
Galva	plataus pleišto, ryškūs antakiai, platus snukis
Kailis	trumpas arba pusiau ilgas, su poplaukiu
Uodega	trumpa – trečdalis–pusė įprasto ilgio
Spalvos	visos; parodose vertinama „laukinė“ raina išvaizda
Būdas	draugiškas, protingas, prisitaikantis

Amerikos bobteilo istorija prasidėjo nuo katino Yodie

Pasakojama, kad bobteilai atsirado susiporavus naminei rainai katei su laukine lūšimi. Iš tiesų trumpa uodega – savaiminė mutacija, atsiradusi naminių kačių populiacijoje, galbūt susijusi su manksų katės genu, kuris taip pat dominantinis. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje Arizonoje rastas trumpauodegis rudas rainas katinas Yodie buvo suporuotas su Siamo kate, ir trumpauodegiai kačiukai parodė, kad laukinių kačių populiacijoje egzistuoja dominantinis trumpos uodegos genas.

Dauguma ankstyvųjų linijų išnyko, tačiau veisėjai pradėjo dirbti su trumpauodegėmis laukinėmis katėmis iš visų JAV ir Kanados, rinkdamiesi tas, kurios turėjo šiek tiek laukinę išvaizdą. CFA atkreipia dėmesį, kad tūkstančius kilometrų viena nuo kitos gyvenusios, jokių bendrų protėvių neturinčios katės buvo stebėtinai panašios. Taip susiformavo viena genetiškai įvairiausių veislių. TICA Amerikos bobteilą pripažino 1989 m., vėliau čempionų statusą suteikė ir CFA bei ACFA. WCF veislę tik registruoja kaip ilgaplaukę ir trumpaplaukę, bet parodose nevertina, o FIFe jos nepripažįsta.

Išvaizda: svarbesnė galva ir kūnas nei uodega

Nors pirmiausia akį patraukia uodega, CFA pabrėžia, kad veislei svarbiausia galva ir kūnas. Ryškūs, mėsingi antakiai paryškina beveik migdolo formos akis ir sukuria būdingą „medžiotojo žvilgsnį“. Galva – platus modifikuotas pleištas be plokščių plokštumų, su matomais skruostikauliais, plačiu snukiu ir stipriais žandikauliais. Ausys vidutinės, plačiu pagrindu, apvaliais galais.

Kūnas vidutiniškai ilgas, stambių kaulų, krūtinė plati, klubai beveik tokie pat platūs kaip krūtinė, o stovėsena stačiakampė. Užpakalinės kojos ilgesnės už priekines, letenos didelės, apvalios, kartais su plaukų kuokšteliais tarp pirštų. Uodega plati ties pagrindu, lanksti, siekia maždaug trečdalį–pusę įprasto ilgio; ji gali būti tiesi, šiek tiek išlenkta ar su mazgeliais. Kailis trumpas arba pusiau ilgas, labiau gauruotas nei tankus, gali būti bet kokios spalvos. Veislė auga lėtai – visiškai suauga per dvejus–trejus metus.

Būdas: „šuniška“ katė, mėgstanti keliones

Amerikos bobteilai žaismingi, socialūs, kačiukai būna labai energingi. Jie lengvai prisitaiko prie naujos aplinkos, todėl tinka keliaujantiems šeimininkams, o kai kurių šaltinių teigimu, tai viena „šuniškiausių“ kačių veislių: drąsiai pasitinka svečius ir niekada neatsisako progos pažaisti. Jie mėgsta laipioti, tyrinėti ir sėlinti, o savo „grobį“ – žaislą – iškilmingai nešioja dantyse. Lengvai išmoksta vaikščioti su pavadėliu.

CFA pažymi, kad veislė labai protinga ir savarankiška, bet kartu itin prisirišusi prie šeimos. Ji tolerantiška vaikams, sutaria su šunimis ir, kaip teigiama, jautriai jaučia žmonių nuotaikas – ateina paguosti nuliūdusio šeimininko. Dėl šios savybės bobteilai naudojami darbe su specialiųjų poreikių vaikais ir žmonėmis, patiriančiais nerimą ar potrauminį stresą. Jie gana tylūs, o susidomėję čirškia ar spragsi.

Sveikata ir priežiūra

Dėl itin įvairios kilmės didelių paveldimų problemų veislėje nesitikima, tačiau uodegos mutacija gali didinti stuburo ir klubų ligų riziką. Visiškai beuodegės katės kartais kenčia nuo nelaikymo, todėl atsakingi veisėjai jas šalina iš veisimo. Vadose gali gimti ir ilgauodegių kačiukų – parodose jie nevertinami, bet yra puikūs augintiniai ir svarbi veisimo programų dalis.

• Kailis. Net ilgaplaukiams pakanka išbraukti kartą per savaitę.
• Maudynės. Nebūtinos, bet gali sumažinti šėrimąsi.
• Veikla. Medžioklės žaidimai, pasivaikščiojimai su petnešomis.
• Veterinaras. Stebėti judesius ir tuštinimąsi – tai rodo stuburo sveikatą.

Trumpauodegės veislės: kuo skiriasi uodegos genai

Veislė	Uodegos genas	Kilmė	FIFe
Amerikos bobteilas	dominantinis	JAV	nepripažįsta
Japonų bobteilas	HES7 mutacija	Japonija (Pietryčių Azija)	pripažįsta (1989 m.)
Kurilų bobteilas	natūrali salų mutacija	Kurilų salos	pripažįsta (2004 m.)
Manksų katė	dominantinis (M)	Meno sala	pripažįsta

Kasdienybė su Amerikos bobteilu

Amerikos bobteilas – lengvai prisitaikanti katė, todėl ji tinka ir butui, ir namui su kiemu, ir šeimoms, kurios dažnai keliauja. Jai svarbiausia – bendri žaidimai: medžioklės imitacija su meškere, slėpynės, kamuoliukai, kuriuos ji neša atgal. Kadangi bobteilai protingi ir greitai nuobodžiauja, verta keisti žaislus ir naudoti ėdimo galvosūkius. Su kitais gyvūnais, taip pat šunimis, jie paprastai sutaria, o su vaikais elgiasi kantriai. Visiškai suaugę jie tampa ramesni, bet žaismingumo neprarada.

Kaip rasti Amerikos bobteilo kačiuką

Europoje veislė reta, todėl tikėtina, kad teks palaukti ar keliauti. Paklauskite veisėjo, kaip vertinami tėvų stuburas ir klubai, ar vadoje buvo beuodegių kačiukų ir kaip jie jaučiasi. Kilmės dokumentus išduoda TICA ar kitos JAV organizacijos. Lietuvoje kačiukas prieš perduodant turi būti paženklintas ir įregistruotas – plačiau rašome gido įžangoje.

Kitas trumpauodeges veisles rasite kurilų bobteilo, japonų bobteilo, manksų katės ir piksibobo kortelėse.