Burmos katė (Burmese): europinis ir amerikietiškas tipas, charakteris, sveikata ir priežiūra

Burmos katė iš pirmo žvilgsnio neatrodo didelė, bet paėmus ją ant rankų nustebina svoris – tiek raumenų sutalpinta į kompaktišką kūną. Britai šią katę vadina „plyta, suvyniota į šilką“: trumpas, švelnus, satino blizgesio kailis, dažniausiai sodriai rudas, ir didelės auksinės akys. CFA rašo, kad pažvelgus į jas atrodo, jog katė mato tiesiai į sielą. Kačių veislių katalogo kortelėje rasite Burmos katės (angl. Burmese) kilmę, du veislės tipus, būdą, priežiūrą ir sveikatos ypatumus.

Kilmė	Birma (Mianmaras) ir Tailandas; veislė formuota JAV ir Didžiojoje Britanijoje
Pripažinimas	CFA registras 1936 m., čempionų statusas 1959 m.; GCCF 1952 m.; FIFe
Svoris	apie 4–6 kg; patinai stambesni
Kūnas	kompaktiškas, raumeningas, sunkus pagal dydį
Kailis	labai trumpas, plonas, satino blizgesio
Spalvos	sabalo ruda, šokoladinė, melsva, alyvinė, raudona, kreminė, vėžlio kiauto
Akys	auksinės ar žalios
Būdas	labai socialus, žaismingas, prisirišęs
Kailio priežiūra	guminiu šepečiu kartą per savaitę

Burmos katės spalvą lemia sepijos genas

Burmos katė turi savitą tamsių žymių geno formą, vadinamą sepija. Kaip ir Siamo katės genas, jis jautrus temperatūrai, tik veikia silpniau: kūnas būna beveik vienodos spalvos, palaipsniui šviesėjantis link pilvo, o kačiukams, kurių kūnas šiltesnis, žymės ryškesnės. Pirminė veislės spalva – sodri tamsiai ruda, genetiškai juoda, JAV vadinama sable, Britanijoje – brown. Pirmoji melsva Burmos katė gimė Britanijoje 1955 m., vėliau atsirado raudonos, kreminės ir vėžlio kiauto, o šokoladinės ir alyvinės išvestos JAV.

Sujungus sepijos geną su Siamo kačių žymių genu gaunamas tarpinis „audinės“ (mink) atspalvis – juo garsėja Tonkino katė. Sepijos genas visada būna Singapūro katėms, o Burmos katės padėjo išvesti ir Bombėjaus katę bei burmilą.

Du standartai: europinis ir amerikietiškas tipas

Retai pasitaiko, kad tos pačios veislės standartai skirtųsi taip ryškiai. Britų, arba tradicinė, Burmos katė lieknesnė, ilgesnio kūno, pleišto formos galva, didelėmis smailiomis ausimis, ilgesniu smailėjančiu snukiu ir migdolo formos akimis, ilgomis kojomis ir ovaliomis letenomis. Amerikietiška, arba šiuolaikinė, – pastebimai kresnesnė, plačia apvalia galva, apvaliomis akimis ir trumpu, suplotu snukiu, plačiais ausų pagrindais ir apvaliomis letenomis. CFA ją lygina su mažu buldogu.

Abiem tipams bendra tai, kad tai maža ar vidutinė, bet stambaus kaulo ir labai raumeninga katė, sverianti apie 4–6 kg. Dauguma organizacijų tipų neskiria į atskiras veisles, tačiau kai kurios britišką tipą vadina europine Burmos kate. Kadangi dauguma Europos ir Sandraugos šalių standartus perėmė iš Britanijos, Europoje dažniau sutinkamas būtent šis tipas.

Istorija: nuo Wong Mau iki dviejų veislės šakų

Tamsios Siamo tipo katės buvo rodomos dar 1871 m. Krištolo rūmų parodoje Londone, tačiau Britanijoje jos ilgai laikytos „šokoladinėmis siamėmis“ ir išnyko. Šiandieninė veislė prasidėjo 1930 m., kai gydytojas Josephas Cheesmanas Thompsonas į San Franciską atsivežė tamsią katę Wong Mau iš Birmos. Ji buvo suporuota su Siamo katinu, o vėliau su savo sūnumi, ir gimę tamsiai rudi kačiukai tapo naujos veislės pagrindu. Vėliau paaiškėjo, kad pati Wong Mau buvo Siamo ir Burmos tipo mišrūnė – šis tarpinis tipas vėliau išvystytas kaip Tonkino katė.

CFA veislę pripažino 1936 m., bet dėl gausaus kryžminimo su Siamo katėmis po dešimtmečio pripažinimą sustabdė ir atnaujino tik 1954 m., o čempionų statusą suteikė 1959 m. Britanijoje 1952 m. jau buvo išvestos trys grynos kartos, ir GCCF veislę pripažino. Vėliau abi šakos vystėsi atskirai: CFA 9-ajame dešimtmetyje europinį tipą išbraukė, o GCCF uždraudė registruoti iš JAV įvežtas Burmos kates.

Būdas: šuniškai prisirišusi ir amžinai žaisminga

Burmos katės – viena labiausiai į žmogų orientuotų veislių. Jos išlaiko kačiuko energiją iki senatvės, išmoksta atnešimo ir gaudynių žaidimų, seka šeimininką iš kambario į kambarį, ieško šiltų kelių ir mielai miega lovoje. Veterinarė Joan O. Joshua Burmos ir abisinų kačių prieraišumą šeimininkams lygino su šunų. CFA pažymi, kad jos dalija meilę visiems šeimos nariams, gerai sutaria su vaikais ir paprastai pakelia šeimos šunį.

Burmos katės kalbios kaip jų Siamo protėviai, tik jų balsas švelnesnis. CFA juokauja, kad dauguma jų įsitikinusios, jog namus tvarkyti yra jų darbas. Ilgai vienos jos būti negali – tai veislė ne tiems, kurie dažnai išvyksta ar dirba ilgas valandas ne namie.

Sveikata: hipokalemija, diabetas ir galvos defektas

• Hipokalemija. Burmos katės – dažniausiai paveldima kalio stoka sergančios katės. Įgimtą formą lemia recesyvinė WNK4 geno mutacija; ją nustato genetinis testas. Liga sukelia raumenų silpnumą.
• Cukrinis diabetas. Anglijoje jis nustatytas 2,27 % Burmos kačių (bendras rodiklis – 0,58 %), Australijos tyrime – 22,1 % tirtų Burmos kačių.
• Burmos kačių galvos defektas. Amerikietiškoje linijoje paplitusi ALX1 geno delecija: viena kopija lemia trumpą snukį, o dvi – visada mirtiną kaukolės apsigimimą. Genetinis testas leidžia išvengti dviejų nešiotojų poravimo.
• Kačių burnos ir veido skausmo sindromas (FOPS). Kai kurių britų linijų kačiukams keičiantis dantims kyla stiprus skausmas, ir jie draskosi snukį.
• GM2 gangliozidozė – reta paveldima nervų sistemos liga (HEXB geno mutacija).

Amerikietiškos Burmos katės turi vieną mažiausių genetinių įvairovių tarp tirtų veislių, todėl veislės taryba leidžia kryžminti su Bombėjaus, Tonkino ir iš Pietryčių Azijos atvežtomis kates. Nepaisant to, JK tyrime Burmos kačių tikėtina gyvenimo trukmė siekė 14,4 metų – daugiausiai iš visų tirtų veislių.

Priežiūra: šepetys kartą per savaitę ir daug dėmesio

• Kailis. Trumpas satininis kailis mažai šeriasi; CFA pataria kartą per savaitę perbraukti guminiu šepečiu, kad pašalintumėte negyvus plaukus ir išlaikytumėte blizgesį.
• Mityba. Dėl diabeto rizikos stebėkite svorį ir angliavandenių kiekį, vyresnėms katėms reguliariai tirkite kraują.
• Bendravimas. Kasdieniai žaidimai, atnešimo žaidimai, laikas ant kelių. Ilgiau būnant ne namie – antra katė.
• Saugi aplinka. Smalsi ir drąsi katė tikrina viską – laikykite buitinę chemiją ir smulkius daiktus uždarytus.

Burmos, Tonkino ir Bombėjaus katės – giminės

Požymis	Burmos katė	Tonkino katė	Bombėjaus katė
Spalvos raiška	sepija – beveik vienoda spalva	audinė – vidutinis kontrastas	visiškai juoda
Akys	auksinės ar žalios	akvamarino	varinės
Kilmė	Wong Mau linija, JAV ir Britanija	Siamo × Burmos	Burmos × juoda Amerikos trumpaplaukė
FIFe	pripažįsta	nepripažįsta	pripažįsta (preliminariai)

Kaip išsirinkti Burmos kačiuką

Pirmiausia nuspręskite, kurio tipo katės norite – europinio ar amerikietiško, nes jų linijos dažnai neporuojamos. Paprašykite tėvų hipokalemijos (WNK4) testo rezultatų, o amerikietiškos linijos atveju – ir galvos defekto (ALX1) testo. Paklauskite, ar giminėje nebuvo diabeto ir dantų keitimo skausmo atvejų. CFA nurodo, kad Burmos katės laikomos užaugusiomis apie 18 mėnesių. FIFe taisyklės kačiuką leidžia perduoti tik nuo 14 savaičių. Lietuvoje privalomą ženklinimą ir registraciją aptarėme gido pagrindiniame puslapyje.

Panašaus būdo, bet su ryškesnėmis žymėmis – Tonkino katė; visiškai juoda „mažoji pantera“ – Bombėjaus katė.