Turkų angora: Ankaros katė – kailis, spalvos, charakteris ir sveikata

Turkų angora – tai elegancija ir istorija viename: liekna, lanksti katė su šilkiniu, šviesoje blizgančiu kailiu, didelėmis stačiomis ausimis, plunksnos formos uodega, kurią dažnai neša iškėlusi statmenai nugarai, ir neretai – skirtingų spalvų akimis. Turkijoje ji vadinama Ankara kedisi – Ankaros kate – ir laikoma nacionaliniu lobiu. CFA ją vadina seniausia žinoma ilgaplauke veisle ir tikėtina kitų ilgaplaukių veislių protėve. Kačių veislių katalogo kortelėje rasite turkų angoros istoriją, išvaizdą, būdą ir priežiūrą.

Kilmė	Turkija, centrinė Anatolija (Ankara)
Pripažinimas	CFA čempionų statusas 1973 m. (spalvotos – nuo 1978 m.); FIFe 1988 m.
Dydis	maža–vidutinė, ilgas raumeningas kūnas
Kailis	pusiau ilgas, vieno sluoksnio, šilkinis
Galva	pleišto formos, didelės aukštai pastatytos ausys
Spalvos	beveik visos, išskyrus šokoladinę, alyvinę ir tamsias žymes
Akys	migdolo formos: mėlynos, žalios, gintarinės, geltonos ar skirtingos
Būdas	žaismingas, protingas, prisirišęs
Kailio priežiūra	2–3 kartus per mėnesį

Turkų angora – kačių pasaulio balerina

FIFe turkų angorą vadina kačių pasaulio „balerina“: ji labai proporcinga, grakšti ir lanksti, sukurianti sklandaus judesio įspūdį. Ant plono, grakštaus kaklo – pleišto formos galva, plati viršuje ir šiek tiek siaurėjanti link smakro, profilis sudarytas iš dviejų tiesių plokštumų. Ausys didelės, smailios, aukštai ir arti viena kitos pastatytos – CFA rašo, kad jos suteikia katei kiškio išraišką. Akys didelės, migdolo formos, gali būti mėlynos, žalios, gintarinės, geltonos, varinės ar skirtingų spalvų – pastarosios ypač vertinamos.

Kailis pusiau ilgas, vieno sluoksnio, labai plonas ir švelnus su šilko blizgesiu, ilgesnis ant apykaklės ir uodegos. Nors angora garsi sniego baltumo kailiu, dabar pripažįstamos beveik visos spalvos ir raštai – raudona, juoda, kreminė, melsva, rainos, vėžlio kiauto, dvispalvės. Neleidžiamos tik šokoladinė, alyvinė ir tamsios žymės. Nepaisant gležnos išvaizdos, angora – raumeninga ir stiprios valios katė.

Istorija: nuo Ankaros iki Prancūzijos karališkųjų rūmų

Kaip ir visos naminės katės, turkų angoros kilusios iš afrikinės laukinės katės, prijaukintos Derlingajame pusmėnulyje. Ilgaplaukės katės iš Mažosios Azijos, Persijos ir Rusijos į Britaniją ir Prancūziją buvo gabenamos jau XVI a. pabaigoje, o XVII a. angora Europoje laikyta atskira veisle. Lietuviškoje Vikipedijoje rašoma, kad italų pirkliai jas dovanojo įtakingiems asmenims, pavyzdžiui, Prancūzijos karaliui, o CFA mini, kad angoros, manoma, gyveno ir pas Mariją Antuanetę.

Angoros ir persų katės ilgai buvo glaudžiai susijusios: 1788 m. knygoje „persų katė“ ir „angorų katė“ vadintos tos pačios veislės vardais, o FIFe nurodo, kad persų katė išvesta iš angorų. Britų kačių parodų populiarumui augant, angoros taip intensyviai kryžmintos su persėmis, kad kaip veislė beveik išnyko. XX a. 3-iajame dešimtmetyje Turkija Ankaros zoologijos sode pradėjo išsaugojimo programą, vertinusią tik baltas, ypač skirtingų akių, kates. 1954 m. į JAV atkeliavo pirmosios angoros, 1963 m. – į Kanadą. CFA veislei čempionų statusą suteikė 1973 m., bet iki 1978 m. pripažino tik baltas. FIFe angorą pripažįsta nuo 1988 m.

Amerikietiškos ir turkiškos angoros – skirtingos populiacijos

Genetiniai tyrimai rodo įdomią detalę: JAV ir Europoje registruotos turkų angoros genetiškai artimesnės Europos kačių populiacijoms, o tiesiai iš Turkijos įvežtos katės priskiriamos Rytų Viduržemio jūros grupei. 2012 m. tyrimas turkiškas ir amerikietiškas angoras įvertino kaip atskiras veislės populiacijas. Turkijos veisėjai kai kada teigia, kad smulkiakaulės Vakarų angoros neatspindi tikrų, tvirtesnių Turkijos kačių. Su turkų vanu, nepaisant geografinės kaimynystės, angora genetiškai nesusijusi.

Būdas: interaktyvi, protinga ir visada „padedanti“

Turkų angoros žaismingos, protingos, atletiškos ir viskuo besidominčios. FIFe pažymi, kad jos dažnai išsirenka vieną šeimos narį savo nuolatiniu kompanionu ir jį globoja, stengiasi visaip „padėti“ ir kartais parodo stebėtinų problemų sprendimo gebėjimų. Energingos angoros ieško aukštų vietų, iš kurių galėtų stebėti namus, o kai kurios mėgsta važinėti ant šeimininko pečių. CFA juokauja: „Jei nerandate savo angoros, pažiūrėkite aukštyn!“

CFA angorą laiko viena interaktyviausių ir meiliausių veislių: įsileidę angorą, nieko nebedarysite be jos „pagalbos“. Kartu ji pakankamai savarankiška, kad liktų viena, kol šeimininkai darbe, o grįžusius sutinka prie durų ir „papasakoja“ visą dieną. Dauguma angorų gerai sutaria su kitais gyvūnais ir vaikais, mėgsta aktyvius namus. Daug jų žavi vanduo – lašantis čiaupas ar net šeimininko dušas.

Sveikata: kurtumas baltoms katėms ir HCM

• Kurtumas. Genas, lemiantis baltą kailį ir mėlynas akis, gali sukelti kurtumą, ypač abiem akimis mėlynakėms katėms. CFA rekomenduoja baltas kates poruoti su spalvotomis, o kai kuriose šalyse baltiems kačiukams privalomas BAER klausos testas.
• Ataksija. Pasitaikė pranešimų apie kačiukų judesių koordinacijos sutrikimą.
• Hipertrofinė kardiomiopatija (HCM) nustatyta ir suaugusioms angoroms, todėl verta pasidomėti tėvų širdies tyrimais.

CFA pažymi, kad renkantis spalvotą angorą kurtumo klausimas iš esmės nekyla, o tokie kačiukai dažnai pigesni už baltus.

Priežiūra: viena lengviausiai prižiūrimų ilgaplaukių

• Kailis. Vieno sluoksnio kailis nesivelia. CFA rekomenduoja jaunas angoras iššukuoti 2–3 kartus per mėnesį, vyresnėms gali reikėti dažniau.
• Maudymas. Jei reikia, angoros paprastai jį gerai pakelia – daug jų mėgsta vandenį.
• Aukštis. Aukšti stovai ir lentynos – angora mėgsta stebėti iš viršaus.
• Žaidimai. Lazerio taškeliai, plunksnos, galvosūkiai protingai katei.

Turkų angora, turkų van ir persų katė

Požymis	Turkų angora	Turkų van	Persų katė
Kūnas	liekna, grakšti	stambus, raumeningas	kresnas, apvalus
Kailis	vieno sluoksnio, šilkinis	be poplaukio, kašmyro	ilgas, tankus poplaukis
Galva	pleišto formos, didelės ausys	platus vidutinis pleištas	apvali, trumpas snukis
FIFe kačiukų 2025 m.	88	74	1 825

Kaip išsirinkti turkų angoros kačiuką

CFA pažymi, kad veisėjų nepakanka paklausai, o grynai balto kačiuko gali tekti laukti metus ar ilgiau; spalvotą rasti lengviau. Jei renkatės baltą, ypač mėlynakį ar skirtingų akių kačiuką, paprašykite BAER klausos testo rezultatų. Paklauskite apie tėvų širdies tyrimus. Verta apsvarstyti ir iš parodų pasitraukusią suaugusią katę. FIFe taisyklės leidžia kačiuką perduoti tik nuo 14 savaičių. Apie Lietuvoje privalomą ženklinimą ir registraciją skaitykite gido pradžioje.

Stambesnę Turkijos kilmės katę rasite turkų vano kortelėje, o iš angorų išvestą veislę – persų katės aprašyme.