Japonų bobteilas (Japanese Bobtail): kiškio uodegos katė – istorija, išvaizda ir būdas

Japonų bobteilas – grakšti, ilgakojė katė, kurios trumpa uodega su pūkuotu „pomponu“ labiau primena kiškio nei katės uodegą. Šimtmečius Japonijoje gyvenusi veislė vaizduota senuosiuose ritiniuose, graviūrose ir drožiniuose, o šiandien ją atpažįstame iš laimę nešančios maneki-neko statulėlės. Lietuviškai veislė vadinama ir Japonų trumpauodege kate (angl. Japanese Bobtail). Kačių veislių katalogo kortelėje rasite jos istoriją, uodegos ypatumus, išvaizdą, būdą ir priežiūrą.

Kilmė	Japonija; protėviai – Pietryčių Azija ir Pietų Kinija
Pripažinimas	CFA (trumpaplaukiai 1976 m., ilgaplaukiai 1993 m.); FIFe – tik trumpaplaukiai, nuo 1989 m.
Svoris	paprastai 2,7–4 kg, patinai didesni
Kūnas	vidutinis, ilgas, liesas, raumeningas
Galva	lygiakraštis trikampis, aukšti skruostikauliai
Kailis	trumpas arba pusiau ilgas, šilkinis, be poplaukio
Uodega	trumpa, sulenkta, ne ilgesnė kaip ~7,5 cm
Spalvos	visos; labiausiai vertinama mi-ke (trispalvė)
Gyvenimo trukmė	9–15 metų

Japonų bobteilas atkeliavo iš Pietryčių Azijos

Trumpomis ir sulenktomis uodegomis katės Pietryčių Azijoje ir Pietų Kinijoje buvo paplitusios dar gerokai prieš atsirandant šiuolaikinėms veislėms. Pietų Kinijoje jos vadintos „čilino uodegomis“ ir laikytos sėkmės bei turto simboliu, o Charlesas Darwinas 1868 m. rašė, kad Malajų salyne, Siame ir Birmoje visų kačių uodegos sutrumpintos maždaug per pusę, dažnai su mazgeliu gale. 2016 m. tyrimas parodė, kad šių kačių ir japonų bobteilų uodegas lemia ta pati HES7 geno mutacija, taigi bobteilų protėviai tikriausiai atkeliavo į Japoniją jau trumpauodegiai.

Manoma, kad katės į Japoniją pateko VI a. kartu su budistų vienuoliais, kurie jas laikė saugoti popierinius ritinius nuo žiurkių; pirmiausia jos buvo prabangos daiktas, o pirmasis dokumentais užfiksuotas paminėjimas – 889 m. imperatoriaus Udos dienoraštyje. 1602 m. valdžia, gelbėdama šilkverpių pramonę nuo graužikų, įsakė paleisti visas kates, o jų pirkti ir parduoti buvo draudžiama. Taip bobteilai tapo Japonijos gatvių ir ūkių katėmis. 1968 m. Elizabeth Freret pirmoji atvežė japonų bobteilus į JAV; CFA trumpaplaukiams čempionų statusą suteikė 1976 m., ilgaplaukiams – 1993 m. FIFe trumpaplaukį japonų bobteilą pripažįsta nuo 1989 m., o ilgaplaukio – ne. Veislė tebėra reta: FIFe 2025 m. statistikoje – tik 3 kačiukai.

Uodega – unikali kaip piršto atspaudas

Japonų bobteilo uodegoje mažiau slankstelių, dalis jų suaugę, todėl uodega trumpa ir sulenkta. Ji nekarpoma – tokia gimsta, o kiekvienos katės uodega skiriasi, kaip piršto atspaudas. Parodose uodega turi būti aiškiai matoma ir išsikišti ne daugiau kaip apie 7,5 cm, nors ištiesinta gali būti ilgesnė. Vienos uodegos standžios, kitos lankstesnės, bet visos jautrios. Pūkuoti plaukai uodegos gale sudaro „pomponą“, kuris paslepia kaulų struktūrą. Svarbu, kad, skirtingai nei manksų katės genas, bobteilo uodegos mutacija nesusijusi su skeleto ligomis.

Išvaizda: japoniškas profilis ir mi-ke spalva

Japonų bobteilas – vidutinio dydžio, aiškių linijų katė, raumeninga, bet labiau pailga ir liekna nei masyvi; paprastai sveria 2,7–4 kg. Galva – lygiakraštis trikampis, skruostikauliai aukšti, nosis ilga ir lygiagreti, akys didelės, ovalios, pastebimai įstrižos – tai suteikia veidui savitą japonišką išraišką. Ausys didelės, stačios, plačiai pastatytos. Kojos ilgos, užpakalinės ilgesnės už priekines, todėl bobteilai šokinėja stulbinamai aukštai.

Trumpaplaukių kailis vidutinio ilgio, minkštas ir šilkinis, ilgaplaukių – ilgėjantis link strėnų, bet nesivelia. Pripažįstamos visos spalvos, tačiau labiausiai vertinamos dvispalvės ir trispalvės, vadinamosios mi-ke (japoniškai – „trys kailiai“). Baltų bobteilų akys kartais būna skirtingų spalvų – viena mėlyna, kita geltona; šis bruožas veislėje dažnesnis nei daugelyje kitų, išskyrus turkų vanus.

Būdas: aktyvi, kalbi ir mokytis mėgstanti katė

Japonų bobteilai aktyvūs, protingi, labai orientuoti į žmones, lengviau nei dauguma veislių išmoksta triukų, atnešimo žaidimų ir vaikščiojimo su petnešomis. CFA juos vadina smalsiais problemų sprendėjais, kuriems puikiai sekasi kačių judrumo varžybose. Jie dėmesingi, daug pastebi ir „kalbasi“ tyliu balsu, išgaunančiu daugybę tonų – todėl sakoma, kad bobteilai moka dainuoti. FIFe pažymi, kad jie tinka šeimoms su vaikais ir neretai traukia prie vandens. Kitoms katėms kartais reikia laiko priprasti prie „beuodegio“ naujoko, o patys bobteilai reikalauja daug dėmesio ir jo garsiai paprašo.

Sveikata ir priežiūra

Japonų bobteilai laikomi tvirta natūralia veisle be specifinių sveikatos problemų, o tyrimai rodo, kad tai viena genetiškai įvairiausių veislinių kačių. Vados mažesnės, bet kačiukai gimsta santykinai didesni, greitai vystosi, o jų mirtingumas mažas. Gyvenimo trukmė – apie 9–15 metų. Kad genetinė įvairovė išliktų, JAV veisėjai gali įsivežti kačių iš Japonijos gatvių.

• Kailis. Poplaukio neturi, šeriasi mažai – trumpaplaukius pakanka iššukuoti kelis kartus per mėnesį, ilgaplaukius dažniau.
• Svoris. Mėgsta laipioti, bet gali būti linkę tukti – saikingos porcijos.
• Uodega. Liesti atsargiai, netempti.

Japonų bobteilas ir kitos trumpauodegės veislės

Veislė	Kilmė	Uodega	FIFe kačiukų 2025 m.
Japonų bobteilas	Japonija	kiškio uodega, iki ~7,5 cm	3
Kurilų bobteilas	Kurilų salos	trumpa, susisukusi	38 (KBS) + 158 (KBL)
Manksų katė	Meno sala	nuo jokios iki ilgos	5

Kaip rasti japonų bobteilo kačiuką

Dėl retumo kačiuko gali tekti palaukti ar keliauti. Paklauskite veisėjo, kokioje organizacijoje kačiukas registruotas – ilgaplaukiai FIFe neregistruojami. Pamatykite tėvus ir įsitikinkite, kad kačiukas prieš išvykdamas pilnai paskiepytas; FIFe taisyklės leidžia jį perduoti ne anksčiau kaip 14 savaičių. Lietuvoje privalomas ženklinimas ir registracija aprašyti gido įžangoje.

Kitas trumpauodeges veisles rasite kurilų bobteilo, Amerikos bobteilo ir manksų katės kortelėse.