Tonkino katė (Tonkinese): audinės raštas, akvamarino akys, būdas ir priežiūra

Jei Siamo katė jums per daug kalbi ir liekna, o Burmos katė – per daug kompaktiška, CFA siūlo „laimingą vidurį“ – Tonkino katę. Ji išvesta sujungiant Siamo ir Burmos kates: vidutinio sudėjimo, raumeninga ir stebėtinai sunki, su švelniu audinės (mink) atspalvio kailiu ir akvamarino spalvos akimis. Kačių veislių katalogo kortelėje rasite Tonkino katės (angl. Tonkinese) istoriją, raštų genetiką, būdą ir priežiūrą.

Kilmė	Kanada ir JAV, Siamo × Burmos katės
Pripažinimas	Kanada 1960–1965 m.; CFA 1984 m. (point ir sepia – 2002 m.); GCCF 1991 m.; FIFe – nepripažįsta
Kūnas	vidutinis, raumeningas, sunkus pagal dydį
Galva	modifikuotas pleištas, apvalus snukis
Kailis	trumpas, šilkinis, blizgus (yra ir pusiau ilgaplaukių)
Raštai	audinės (mink), žymių (point), vientisas (sepia)
Akys	mink – akvamarino, point – mėlynos, sepia – žalios ar auksinės
Būdas	socialus, kalbus, žaismingas
Kailio priežiūra	guminiu šepečiu 2–3 kartus per mėnesį

Tonkino katė – tarp Siamo ir Burmos

Tamsesnės nei Siamo katės, akvamarino akimis, Vakaruose jau XIX a. vadintos „šokoladinėmis siamėmis“, o 1901 m. Siamo kačių klubas jas pripažino šokoladinio tipo Siamo katėmis. CFA ir lietuviškoji Vikipedija nurodo, kad daugumos šiuolaikinių Tonkino kačių protėvė – Wong Mau, 1930 m. iš Birmos į JAV atvežta katė, vėliau pripažinta natūralia audinės rašto Tonkino kate. Suporavus ją su Siamo kate gimė trijų tipų kačiukai: vientisi rudi tapo Burmos kačių pradžia, o į motiną panašūs – Tonkino kačių.

Ilgą laiką tokie kačiukai buvo registruojami kaip Burmos ar Siamo katės, o veisėjai jais susidomėjo tik 6-ajame dešimtmetyje. Šiuolaikines Tonkino kates sukūrė dvi nepriklausomai dirbusios veisėjos – kanadietė Margaret Conroy ir amerikietė Jane Barletta. Veislė pirmiausia pripažinta Kanadoje, CFA ją užregistravo 1982 m., audinės raštui čempionų statusą suteikė 1984 m., o žymių ir sepijos raštams – tik 2002 m. Britų GCCF pripažino 1991 m. Pavadinimas nurodo į Tonkino regioną Indokinijoje, nors su juo katės niekaip nesusijusios.

Trys raštai ir paprasta genetika

Tonkino katės spalva priklauso nuo to, kokius genus ji paveldėjo:

• Audinės (mink) – po vieną Siamo ir Burmos geną: šviesesnis kūnas, derantis su žymių spalva, akvamarino akys.
• Žymių (point) – kaip Siamo katė: tamsus snukis, ausys, kojos ir uodega ant šviesaus fono, mėlynos akys.
• Vientisas (sepia) – kaip Burmos katė: beveik vienoda spalva, žalios ar auksinės akys.

Dviejų audinės kačių vadoje vidutiniškai pusė kačiukų būna audinės, ketvirtadalis – žymių ir ketvirtadalis – sepijos rašto, o suporavus žymių ir sepijos kates visi kačiukai būna audinės. CFA ir WCF pripažįsta keturias pagrindines spalvas (natūrali ruda, melsva, šampano ir platinos), o GCCF ir TICA – ir cinamono, gelsvai rusvą, raudoną, kreminę bei rainus ir vėžlio kiauto variantus. Europoje, ypač Nyderlanduose, Vokietijoje ir Prancūzijoje, populiari ir pusiau ilgaplaukė atmaina.

Išvaizda: nei kresna, nei liekna

CFA rašo, kad tonkinas – vidutinio dydžio katė, ne tokia kresna kaip Burmos ir ne tokia liekna kaip Siamo. Tankus raumeningas kūnas paėmus stebėtinai sunkus. Galva – modifikuotas pleištas, kiek ilgesnė nei platesnė, su švelniai plokščiais skruostikauliais ir apvaliu snukiu. Ausys plačiu pagrindu, ovaliais galais, išsidėsčiusios tiek galvos šonuose, tiek viršuje. Akys atviros migdolo formos, kojos ir uodega lieknos, letenos ovalios. Lietuviškoje Vikipedijoje pažymima, kad kačiukai gimsta šviesūs, o su amžiumi kailis tamsėja.

Būdas: dalis šuniuko, dalis beždžionėlės, dalis dramblio

CFA cituoja šeimininkus, kurie tonkinus apibūdina kaip „dalį šuniuko, dalį beždžionėlės ir dalį dramblio“ – pastarasis dėl įpročio triukšmingai šuoliuoti per namus. Tonkinai protingi, socialūs ir draugiški: užima kelius ar petį ir prižiūri kiekvieną šeimininko veiksmą. Jie turi puikią atmintį, greitai išmoksta, ko negalima daryti (ir daro tai, kai šeimininko nėra), jautriai jaučia nuotaiką. Sutaria su šunimis, kitais gyvūnais, vaikais ir svečiais, pasitinka lankytojus prie durų. Kaip ir Burmos katės, mėgsta atnešimo žaidimus ir aukštus šuolius.

Tonkinų balsas panašus į Burmos kačių – atkaklus, bet švelnesnis ir saldesnis nei Siamo. Kaip ir abi tėvų veislės, jie lengvai pradeda nuobodžiauti ir liūdėti vieni, todėl jiems reikia kompanijos.

Sveikata: įvairi genetika, tvirta veislė

CFA pažymi, kad dėl kilmės Tonkino katės genetiškai įvairios ir paprastai tvirtos bei sveikos, o veisėjai dalijasi sveikatos ir genetinių testų informacija. Vienintelė veislei būdinga problema – polinkis į dantenų uždegimą senatvėje; jo galima išvengti nuo mažens pratinant katę prie dantų valymo. Didelėje uratinių šlapimo akmenų apžvalgoje iš 365 tonkinų buvo tik vienas atvejis. Kadangi veislė kilusi iš Siamo ir Burmos kačių, verta pasidomėti ir šioms veislėms būdingais testais.

Priežiūra: guminis šepetys ir daug bendravimo

• Kailis. Tonkinai šeriasi sezoniškai; CFA rekomenduoja 2–3 kartus per mėnesį perbraukti guminiu šepečiu, o blizgesiui suteikti – zomšine šluoste. Maudyti paprastai nereikia.
• Dantys. Pratinkite valyti dantis nuo mažens, senatvėje reguliariai tikrinkitės pas veterinarą.
• Veikla. Atnešimo žaidimai, aukšti stovai, galvosūkiai.
• Kompanija. Antra katė ar kitas gyvūnas, jei namuose ilgai nieko nebūna.

Tonkino, Siamo ir Burmos katės

Požymis	Tonkino katė	Siamo katė	Burmos katė
Kūnas	vidutinis	liaunas, ilgas	kompaktiškas
Raštas	audinės, žymių ar sepijos	tik žymių	sepijos
Akys	akvamarino (mink)	mėlynos	auksinės ar žalios
FIFe	nepripažįsta	pripažįsta	pripažįsta

Kaip išsirinkti Tonkino kačiuką

Pasirinkite, kurio rašto norite, ir paklauskite veisėjo, kokių kačiukų galima tikėtis iš konkrečios poros. Kadangi FIFe veislės nepripažįsta, Europoje Tonkino katės registruojamos kitose organizacijose – pasiteiraukite, kokie kilmės dokumentai bus išduoti. Paprašykite tėvų sveikatos dokumentų, pasidomėkite dantų būkle. Lietuvoje kačiukas turi būti paženklintas ir įregistruotas prieš perduodant – apie tai rašome gido įžangoje.

Abi tėvų veisles rasite Siamo katės ir Burmos katės kortelėse.