Sfinksas (Kanados sfinksas): beplaukė katė – charakteris, priežiūra, sveikata ir alergija

Pirmą kartą pamačius sfinksą, akis užkliūva už plikos raukšlėtos odos, didžiulių šikšnosparnio ausų ir citrinos formos akių. Palietus nustebina kas kita: oda šilta ir švelni kaip zomša, o pati katė – viena draugiškiausių ir labiausiai į žmogų orientuotų. Kanados sfinksas (angl. Sphynx) yra garsiausia beplaukių kačių veislė. Kačių veislių katalogo kortelėje aiškiname, kodėl sfinksai pliki, ar jie tinka alergiškiems, kaip prižiūrėti jų odą ir kokių sveikatos tyrimų reikalauti.

Kilmė	Kanada (Torontas) ir JAV (Minesota), savaiminė mutacija
Pripažinimas	CFA registras 1998 m., čempionų statusas 2002 m.; TICA ir kitos organizacijos
Dydis	vidutinis, tvirto kaulo ir raumeningas; patinai stambesni
Oda	plika arba su vos juntamu pūku, raukšlėta, šilta
Spalvos	visos kačių spalvos ir raštai matomi ant odos
Akys	didelės, citrinos formos
Būdas	socialus, kalbus, labai prisirišęs
Priežiūra	reguliarus maudymas, ausų ir odos raukšlių valymas
Hipoalergiškumas	ne – Fel d 1 baltymą gamina ir sfinksai

Sfinkso plikumą lemia KRT71 geno mutacija

Beplaukiai kačiukai pavieniui gimdavo visais laikais, tačiau šiuolaikinė veislė prasidėjo 1966 m. Toronte, kai juodai baltai naminei katei Elizabeth gimė plikas kačiukas Prune. Vėliau prie veislės prisidėjo dvi kitos savaiminės linijos: 1975–1976 m. Minesotos ūkyje gimusios beplaukės katytės Epidermis ir Dermis bei 1978 m. Toronto gatvėse rasti kačiukai Bambi, Punkie ir Paloma. Punkie ir Paloma vėliau buvo išsiųstos į Nyderlandus ir sukryžmintos su baltu devonreksu – taip Europoje susiformavo nauja veislės šaka.

Plikumą lemia KRT71 geno, atsakingo už plauko folikulo keratinizaciją, mutacija. Sfinksų atveju ji visiškai sugadina plauko struktūrą: plaukas neturi tvirtos šaknies, todėl lūžta ir iškrenta. 2010 m. DNR tyrimai parodė, kad tas pats genas, tik kita jo forma, nulemia ir garbanotą devonrekso kailį. Abi formos recesyvinės, todėl iš dviejų sfinksų visada gimsta pliki kačiukai, o kryžminant su įprastomis katėmis gali gimti ir plaukuotų sfinksų. CFA pažymi, kad tokie plaukuoti sfinksai kartais parduodami pigiau, o charakteris jų toks pat.

Plika oda atskleidžia visas kačių spalvas

Sfinksas nėra trapus: tai vidutinio dydžio, tvirto kaulo ir raumeningas gyvūnas su plačia krūtine ir apvaliu pilvuku, lyg ką tik būtų pavalgęs. Pagal TICA standartą galva primena pleištą su ryškiais skruostikauliais, akys didelės, citrinos formos, ausys labai didelės, kaklas raumeningas, uodega plona kaip botagas. Letenų pagalvėlės storesnės nei kitų kačių, todėl atrodo, kad sfinksas vaikšto ant pagalvėlių, o pirštai ilgi. Raukšlės ypač gausios ant galvos, todėl katės veidas dažnai atrodo susirūpinęs.

Odos spalva atitinka tą, kokios būtų kailis: juoda, melsva, raudona, kreminė, balta, su tamsiomis žymėmis, raina ar vėžlio kiauto rašto. Rašto linijas matyti tiesiog ant odos. Ant nosies, ausų, uodegos ir pirštų paprastai lieka trumpų plaukelių, o kai kurių kačių visas kūnas padengtas vos juntamu pūku. Ūsų gali nebūti, jie gali būti nulūžę arba sveiki.

Būdas: šilumos ieškantis, kalbus ir labai socialus

Sfinksai garsėja ekstravertišku būdu. Jie energingi, smalsūs ir protingi, dažnai pasitinka šeimininką prie durų, o nepažįstamus svečius sveikina be baimės – todėl vadinami viena „šuniškiausių“ kačių veislių. CFA juos apibūdina kaip anaiptol nedrovius: sfinksas seka žmogų iš kambario į kambarį ir nuolat „pasakoja“, ko jam reikia. Garsūs jie nėra, bet ir tyliais jų nepavadinsi.

Šiluma sfinksui – būtinybė, todėl jis valandų valandas glaudžiasi prie šeimininko, lenda po antklode ir mėgsta šildomus guolius. Su vaikais jis sutaria puikiai, jei vaikai jau supranta, kad plika oda jautri ir šiurkščių žaidimų nepakelia. CFA pabrėžia, kad ši veislė mėgsta kitų kačių, ypač sfinksų, draugiją ir prastai pakelia ilgą vienatvę, todėl dažnai patariama laikyti porą.

Priežiūra: oda reikalauja daugiau darbo nei kailis

Paplitęs mitas, kad katės be kailio nereikia prižiūrėti. Iš tiesų sfinksas reikalauja daugiau dėmesio nei dauguma trumpaplaukių:

• Maudymas. Odos riebalai nesigeria į kailį, todėl ant odos susidaro lipnus rusvas sluoksnis. Maudykite švelniu šampūnu maždaug du kartus per mėnesį, po maudynių gerai nusausinkite ir neleiskite sušalti. Odos tepti aliejais nereikia.
• Ausys, akys ir nagai. Plaukų neturinčiose ausyse kaupiasi daugiau sieros – valykite ją reguliariai. Neturėdamas blakstienų, sfinksas dažniau ašaroja, todėl akių kampučius reikia pavalyti. Riebalai kaupiasi ir nagų guoliuose bei odos raukšlėse.
• Šiluma ir saulė. Laikykite sfinksą šiltai, žiemą galima aprengti megztuku. Ilgai būnant saulėje oda nudega kaip žmogaus, todėl vasarą reikia pavėsio.
• Mityba. Šilumai palaikyti sfinksas eikvoja daugiau energijos ir ėda kiek daugiau, tačiau peršerti negalima. CFA mini, kad veislės virškinimas jautrus.

Sveikata: širdies ligos ir jautrūs kačiukai

• Širdies ligos. 2012 m. tyrime iš 114 sfinksų 34 % turėjo širdies pakitimų: 23 katėms nustatyta hipertrofinė kardiomiopatija (HCM), 16 – mitralinio vožtuvo displazija. Vidutinis tirtų kačių amžius buvo vos 2,6 metų, o patinams liga pasireiškė anksčiau ir sunkiau. Todėl veisiamoms katėms širdies echoskopija rekomenduojama kasmet.
• Įgimtas miasteninis sindromas (anksčiau vadintas sfinksų ir devonreksų miopatija) – paveldima raumenų silpnumo liga, pasireiškianti 3–23 savaičių kačiukams.
• Kačiukų kvėpavimo takų infekcijos. Be kailio pirmosiomis savaitėmis kačiukai jautresni, todėl rekomenduojama jų neatskirti nuo motinos anksčiau nei 14 savaičių.
• Oda ir dantys. CFA mini dilgėlinę (urticaria pigmentosa) ir periodonto ligas; ilgas buvimas saulėje didina odos vėžio riziką.

Kanados sfinksas, Dono sfinksas ir peterbaldas – skirtingi genai

Požymis	Kanados sfinksas	Dono sfinksas	Peterbaldas
Kilmė	Kanada, 1966 m.	Rusija, Rostovas prie Dono	Rusija, Sankt Peterburgas
Plikumo genas	recesyvinis (KRT71)	dominantinis	dominantinis (iš Dono sfinkso)
Kūno tipas	tvirtas, apvalus pilvas	vidutinis, tvirtas	liekna, orientalinė
Kačiukai iš dviejų plikų tėvų	visada pliki	gali gimti ir plaukuoti	gali gimti ir plaukuoti

Prieš perkant sfinksą verta pabūti su juo kelias valandas

CFA primena, kad sfinksai – viena brangesnių veislių, todėl skubotai pirkti neverta. Jei kas nors šeimoje alergiškas, prieš sprendimą pabūkite su suaugusiu sfinksu keletą valandų. Iš veisėjo paprašykite abiejų tėvų naujausios širdies echoskopijos išvados ir paklauskite, ar giminėje nebuvo miopatijos. Sfinkso kačiukas neturėtų būti atskirtas nuo motinos anksčiau nei 14 savaičių. Namuose iš anksto pasirūpinkite šiltu guoliu ir švelniu šampūnu. Kokie dokumentai Lietuvoje privalomi perduodant kačiuką, rasite gido pagrindiniame puslapyje.

Jei patinka sfinksai, bet norisi liekno, orientalinio tipo – žr. peterbaldo kortelę; jei rūpi ne plikumas, o kuo mažiau kailio – devonreksą ar kornreksą.