Birmos katė (šventoji Birmos katė): baltos pirštinės, charakteris, priežiūra ir sveikata

Birmos katė iš pirmo žvilgsnio primena Siamo katę pusiau ilgu kailiu: šviesus kreminis kūnas, tamsūs snukis, ausys, kojos ir uodega, giliai mėlynos akys. Tačiau ją akimirksniu išduoda letenos – visos keturios apmautos sniego baltumo „pirštinėmis“. Ši veislė dažnai vadinama šventąja Birmos kate, nes jos kilmė apipinta legendomis apie šventyklų katės. Kačių veislių katalogo kortelėje sužinosite, ką iš tiesų žinome apie Birmos kačių kilmę, kokia jų išvaizda, būdas, priežiūra ir sveikata.

Kilmė	Prancūzija; pagal legendą – Birma (Mianmaras)
Pripažinimas	Prancūzijos kačių klubas 1925 m., FIFe 1949 m., GCCF 1966 m., CFA 1967 m.
Dydis	vidutinė–didelė, pailgas kūnas
Kailis	pusiau ilgas, šilkinis, be poplaukio
Raštas	tamsios žymės (colourpoint) su baltomis letenomis
Spalvos	seal, chocolate, red, blue, lilac, cream; rainos ir vėžlio kiauto žymės
Akys	apvalios, giliai safyro mėlynos
Būdas	švelnus, kantrus, socialus
Kailio priežiūra	šukuoti kartą per savaitę

Baltos „pirštinės“ – Birmos katės vizitinė kortelė

Birmos katė turi ir tamsių žymių (colourpoint), ir baltų dėmių genus. Pirmasis nudažo snukį, ausis, kojas ir uodegą, antrasis – letenas. Standartas reikalauja, kad balta apimtų visus pirštus ir būtų simetriška: ant priekinių letenų ji baigiasi ties pirštų ir delno riba, o ant užpakalinių kyla aukščiau, užpakaline kojos puse, ir baigiasi apverstos V raidės formos „raišteliu“. Bet kokia kita balta dėmė ant žymių laikoma rimtu trūkumu. Kūnas baltas ar kreminis su švelniu žymių spalvos atspalviu, kurį CFA vadina „auksine migla“.

Kūnas vidutinio dydžio ar didelis, pailgas ir tvirtas. Galva plati ir apvali, nosis vidutinio ilgio, romėniška, akys apvalios ir giliai mėlynos. Pripažįstamos seal, chocolate, red ir jų šviesesnės blue, lilac, cream žymės bei rainos ir vėžlio kiauto variantai. Birmos katės bręsta lėtai – apie trejus metus, patelės paprastai mažesnės už patinus.

Istorija: šventyklų legenda ir atkūrimas po karo

Tikslių duomenų apie Birmos kačių kilmę nėra. Dažniausiai pasakojama, kad jos buvo šventyklų žynių palydovės šiaurės Birmoje, o į Prancūziją pateko kaip dovana už pagalbą ginant šventyklą ar buvo slapta išvežtos. CFA rašo, kad maždaug 1919 m. iš Birmos į Prancūziją atplukdyta pora, o atvykusi nėščia patelė tapo veislės pradininke. Pavadinimas kilęs iš prancūziško Birmos vardo Birmanie. 1925 m. Prancūzijos kačių klubas veislę pripažino pirmasis.

Per Antrąjį pasaulinį karą Birmos katės beveik išnyko: pasibaigus karui Europoje buvo likusi tik viena pora – Orloffas ir Xenia de Kaabaa. Veislę teko atkurti intensyviai kryžminant su persų ir Siamo katėmis, ir tik 6-ojo dešimtmečio pradžioje vėl ėmė gimti grynaveisliai Birmos kačiukai. Pirmosios katės turėjo tik seal žymes, melsvos atsirado 1959 m. per melsvas persų linijas, vėliau Anglijos veisėjai pridėjo šokoladines, raudonas ir rainas žymes. Birmos katės kraujo turi ir ragdolai. Įžymiausia šios veislės atstovė – mados dizainerio Karlo Lagerfeldo katė Choupette.

Būdas: švelni, kantri ir trokštanti kompanijos

CFA Birmos kates apibūdina kaip protingas, mėgstančias mokytis ir lengvai dresuojamas. Jos socialios, orientuotos į žmones, žaismingos ir nori dėmesio, vidutiniškai aktyvios, bet labai „paslaugios“ – mielai „padeda“ dirbti ar tvarkytis. Kantrios ir ramaus būdo, todėl puikiai tinka šeimoms su vaikais ir kitais gyvūnais. Lietuviškoje Vikipedijoje pažymima, kad Birmos katės mėgsta tylą, nemėgsta triukšmo ir dažniausiai prisiriša prie vieno šeimininko.

Ilgai likti vienos Birmos katės nemėgsta, todėl dirbantiems ne namie ir neturintiems kitų gyvūnų CFA pataria pagalvoti apie porą. Jos paprastai tylios, kalba švelniais, čirškimą primenančiais garsais, tačiau jei šeimininkas į kiekvieną miauktelėjimą atsako, Birmos katė gali tapti tikra plepe.

Sveikata: maža genetinė įvairovė ir inkstai

2008 m. tyrimas nustatė, kad Birmos katės turi vieną mažiausių genetinių įvairovių tarp tirtų veislių. Tai padidina paveldimų ligų riziką, todėl veisėjai atlieka testus, pavyzdžiui, dėl hipertrofinės kardiomiopatijos. Kitos žinomos rizikos:

• Lėtinė inkstų liga. Birmos katės priskiriamos didelės rizikos grupei; tiriant inkstų funkciją pastebėta, kad jų kraujyje natūraliai būna daugiau kreatinino, todėl tyrimų rezultatus turi vertinti šią ypatybę žinantis veterinaras.
• Infekcinis kačių peritonitas – Birmos katėms rizika didesnė.
• Uratiniai šlapimo akmenys – didelėje apžvalgoje Birmos katės buvo gerokai dažnesnės nei vidutiniškai.
• Garso sukeliami refleksiniai priepuoliai (FARS) – neseniai aprašyta epilepsijos forma, manoma, ypač dažna Birmos katėms.

Nepaisant to, Jungtinės Karalystės veterinarinių įrašų tyrime 38 Birmos kačių tikėtina gyvenimo trukmė siekė 14,4 metų – viena geriausių tarp tirtų veislių.

Priežiūra: ilgaplaukė, bet nereikli

• Kailis. Kadangi poplaukio nėra, kailis mažai veliasi. CFA nuomone, užtenka iššukuoti kartą per savaitę, o maudyti reikia retai.
• Vanduo ir mityba. Dėl inkstų ir šlapimo akmenų rizikos skatinkite gerti: vandens fontanėlis, drėgnas maistas.
• Kompanija. Žaidimai ir bendravimas kasdien, o ilgiau būnant ne namie – antra katė.
• Veterinaras. Kasmetiniai kraujo ir šlapimo tyrimai padeda anksti pastebėti inkstų pokyčius.

Birmos katė, ragdolas ir Balio katė: tos pačios žymės, skirtingi bruožai

Požymis	Birmos katė	Ragdolas	Balio katė
Baltos žymės	tik letenų „pirštinės“ ir „raišteliai“	priklauso nuo rašto; mitted – baltas smakras ir pilvo juosta	nėra
Kūnas	pailgas, tvirtas	labai didelis, sunkus	lieknas, orientalinis
Kailis	pusiau ilgas, be poplaukio	pusiau ilgas, beveik be poplaukio	pusiau ilgas, šilkinis
Būdas	ramus, kantrus	labai ramus, „skudurinis“	aktyvus, kalbus

Kaip išsirinkti Birmos kačiuką

Birmos kačiukai, kaip ir kitos tamsiažymės katės, gimsta beveik balti, o žymės ir pirštinių simetrija išryškėja per kelias savaites, todėl parodinės kokybės kačiuką veisėjas įvertina ne iš karto. Paklauskite apie tėvų širdies tyrimus ir inkstų būklę, pasidomėkite, ar giminėje nebuvo peritonito ar epilepsijos priepuolių. Pagal FIFe taisykles kačiukas į naujus namus gali išvykti tik nuo 14 savaičių. Lietuvoje galiojančius ženklinimo ir registravimo reikalavimus rasite gido pagrindiniame puslapyje.

Panašios išvaizdos, bet dar ramesnio būdo ir stambesnę katę rasite ragdolo kortelėje, o lieknesnę ir kalbesnę – Balio katės aprašyme.