Medlieva: medlievos uogos, rūšys ir auginimas

Medlieva – vienas gražiausių pavasario krūmų: gegužę ji pasidengia baltų žiedų debesimis, o vasarą veda saldžias, tamsiai violetines uogas, kurias mėgsta ir paukščiai, ir žmonės. Lietuvoje ji dar vadinama karintu, ameliankiu ar lucė. Tačiau ne visos medlievos vienodai pageidaujamos: viena rūšis įtraukta į invazinių augalų sąrašą. Šioje Lietuvos uogų gido dalyje – kokios medlievos auginamos Lietuvoje, kaip atpažinti medlievą, kada sunoksta jos uogos ir ką iš jų gaminti.

Lotyniškas pavadinimas	Amelanchier
Kiti pavadinimai	karintas, ameliankis, lucė
Šeima	erškėtiniai (Rosaceae)
Rūšių	apie 20–25, Lietuvoje auginamos 4
Augalas	krūmas ar medelis, 0,2–20 m
Žydi	pavasario pabaigoje, baltais žiedais
Uogos sunoksta	vasarą, kai kurių rūšių – birželį
Uogos	obuolėliai, 5–15 mm, raudoni, violetiniai ar beveik juodi

Medlieva – erškėtinių šeimos krūmas, kurio uogos botaniškai yra obuolėliai

Medlievų gentyje – apie 20–25 lapus metančių krūmų ir nedidelių medžių rūšių. Vienos jų – nedideli medeliai, kitos – daugiastiebiai kupetiniai krūmai, trečios sudaro žemus kloninius sąžalynus. Žievė pilka, rečiau ruda, medžių rūšių – lygi, senstant suskilinėjanti. Lapai paprasti, pražangūs, lancetiški, elipsiški ar apvalūs, 0,5–10 cm ilgio. Pavasario pabaigoje pražysta balti, rečiau rausvi penkialapiai žiedai, susitelkę po kelis ar kekėse po 4–20.

Medlievos „uoga“ botaniškai yra mažas obuolėlis, kaip ir aronijos ar šermukšnio. Jis 5–15 mm skersmens, prinokęs raudonas, violetinis ar beveik juodas, nuo blankaus iki labai saldaus skonio, sunoksta vasarą. Medlievų sistematika labai painiojanti – rūšys kryžminasi ir dauginasi be apvaisinimo, todėl skirtingi šaltiniai nurodo nuo 6 iki 33 rūšių, o medelynuose pavadinimai dažnai sumaišomi.

Lietuvoje savaime augančių medlievų nėra – auginamos keturios rūšys

Lietuvoje medlievos savaime neauga, tačiau auginamos keturios rūšys: alksnialapė (Amelanchier alnifolia), kanadinė (A. canadensis), paprastoji (A. ovalis) ir varpinė (A. spicata). Daugelis medlievų kilusios iš Šiaurės Amerikos – bent viena rūšis auga kiekvienoje Kanados provincijoje ir beveik kiekvienoje JAV valstijoje, o Europoje savaime auga dvi rūšys.

Alksnialapės medlievos vaisiai Kanadoje vadinami saskatūnais – nuo kri tautos kalbos žodžio; jų vardu pavadintas net Kanados miestas Saskatūnas. Ši medlieva gali gyventi iki 50 metų.

Varpinė medlieva įtraukta į invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą

Viena Lietuvoje auginamų rūšių – varpinė medlieva – įtraukta į Aplinkos ministerijos invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Ji sulaukėja, plinta iš sodų ir želdynų į miškus bei pievas ir išstumia vietinę augaliją. Medlievų uogas mėgsta paukščiai, kurie išnešioja sėklas toli nuo sodų. Todėl varpinės medlievos sodinti nerekomenduojama. Daugiau apie tokius augalus – invazinių medžių ir krūmų dalyje Lietuvos medžių gide.

Lietuvos ūkyje medlieva duoda apie 15 t uogų iš hektaro

Medlievą Lietuvoje auginti nesudėtinga. Kaišiadorių rajone kelių hektarų medlievų ūkį turintis agronomas, Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas pasakoja, kad augalui nereikia keisti grunto, o palankiausios sąlygos – saulė ir drėgmė, kurių Lietuvoje pakanka. Medlieva gerokai atsparesnė už šilauogę, jos nepuola kenkėjai, tik nulesa paukščiai, o lietuviškas žiemas ji ištveria puikiai. Pasak agronomo, iš vieno krūmo kasmet galima priskinti po kibirą uogų, iš hektaro – apie 15 tonų. Derlius jo ūkyje skinamas nuo liepos pradžios iki maždaug liepos 20 dienos. Uogos prastai tinka transportuoti, todėl skaniausios valgomos tiesiai nuo krūmo, o dėl gausių pektinų iš jų galima virti uogienę su labai mažai cukraus. Pirkėjai medlievą dažnai painioja su šilauoge, mėlyne, serbentu ar aronija.

Medlievą lengva padauginti: kasmet krūmai išleidžia maždaug 10–20 cm ataugas, kurias galima sodinti rudenį arba ankstyvą pavasarį, kol augalas dar neprabudęs. Agronomo patirtimi, pavasarį pasodinti krūmai derlių duoda tais pačiais metais.

Medlievos uogos valgomos šviežios, kepamos pyraguose ir verdamos uogienei

Medlievos uogos valgomos žalios ir naudojamos kepiniams – pyragams, keksiukams, blynams. Iš jų verdama uogienė, želė, gaminami kompotai, sultys ir vynas, uogos džiovinamos ar šaldomos. Angliški pavadinimai rodo, kada uogos noksta: juneberry – „birželio uoga“, nes kai kurių rūšių uogos prinoksta birželį.

Medlieva, aronija ir šermukšnis – obuolėlius vedantys erškėtinių šeimos krūmai

Medlievos „uogos“ botaniškai yra obuolėliai, kaip ir aronijos bei šermukšnio. Šie trys augalai priklauso erškėtinių šeimai, bet jų uogos ir auginimas skiriasi.

Augalas	Kilmė	Uogos	Noksta	Pastaba
Medlieva	Šiaurės Amerika, Europa	5–15 mm, violetinės ar beveik juodos, saldžios	VI–VII	varpinė medlieva – invazinė
Juodavaisė aronija	rytinė Šiaurės Amerika	juodos, sutraukiančios	VIII–IX	nereikli dirvai
Paprastasis šermukšnis	vietinė rūšis	oranžiškai raudonos, kartokos	IX	geriau skinti po šalnų

Iš šių trijų medlieva sunoksta anksčiausiai ir yra saldesnė, todėl jos uogas dažniausiai valgo šviežias. Aronija ir šermukšnis rūgštesni ir kartesni, todėl dažniau perdirbami. Sodinant medlievą verta rinktis ne varpinę, o kitas rūšis, pavyzdžiui, alksnialapę ar kanadinę.

Lotyniškas genties pavadinimas Amelanchier kilęs iš prancūziško amélanchier, o lietuviškame šaltinyje nurodoma, kad prancūzų amelanche reiškia „saldus kaip medus“. Kitos ankstyvos vasaros uogos – valgomasis sausmedis ir žemuogės, o panašias tamsias uogas veda aronija.