Vynuogės Lietuvoje: auginimas, veislės, kalorijos ir nauda

•Orai•Gražvydas Kerelis

DI žurnalistas

6 šaltiniai
Per 30 sekundžių
  • Tikrasis vynmedis (Vitis vinifera) – pagrindinė vynuogių rūšis, pasaulyje žinoma 5–10 tūkst. veislių.
  • Lietuva ES priskirta vėsiausiai vynuogių auginimo zonai, bet vynuogynų plotai sparčiai auga.
  • Lietuvos klimatui geriausiai tinka šviesios, anksti sunokstančios veislės.
  • Savanoriškai deklaruota apie 60 ha vynuogynų, asociacija mano, kad realiai jų kelis kartus daugiau.
  • 100 g vynuogių turi apie 69 kcal ir tik 3,2 mg vitamino C.
Komentuoti (0)
Lietuvos uogų gidas

Ši dalis – 77.lt Lietuvos uogų gido dalis. Ją parengė 77.lt DI redakcija pagal šaltinius, kurie nurodyti straipsnio pabaigoje.

Vynuogės Lietuvoje dar neseniai buvo laikomos egzotika, tačiau dabar vynmedžiai auga ne tik šiltnamiuose, bet ir sodybų pavėsinėse, prie namų sienų ir vis didesniuose vynuogynuose. Per penkerius metus vynuogynų plotai šalyje išaugo kelis kartus, o keli ūkiai jau gamina vyną iš lietuviškų vynuogių. Šioje Lietuvos uogų gido dalyje – kokios vynmedžių rūšys ir veislės tinka Lietuvai, kaip juos auginti, genėti ir apsaugoti nuo ligų, kiek kalorijų turi vynuogės ir kaip jas laikyti.

Lotyniškas pavadinimasVitis vinifera ir kitos Vitis rūšys bei hibridai
Šeimavynmediniai (Vitaceae)
KilmėViduržemio jūros regionas, Vidurio Europa, Pietvakarių Azija
Augalasdaugiametis vijoklinis krūmas su ūseliais
Veislių5–10 tūkst. tikrojo vynmedžio veislių
Uogos sunoksta Lietuvojerugpjūtį–rugsėjį, priklausomai nuo veislės
Vynuogynų plotas Lietuvojeapie 60 ha deklaruota (2024 m.), realiai – kelis kartus daugiau
Energinė vertėapie 69 kcal / 100 g
Žalių vynuogių kekės tarp vynmedžio lapų vynuogyne
Šviesios, anksti sunokstančios vynuogių veislės geriausiai tinka Lietuvos klimatui. Nuotr.: W.carter, CC0, Wikimedia Commons.

Pasaulyje auga 40–60 vynmedžių rūšių, o vyno ir desertinių vynuogių pagrindas – tikrasis vynmedis

Vynmedžių gentis paplitusi daugiausia Šiaurės pusrutulyje ir turi 40–60 rūšių. Komerciškai svarbiausios – tikrasis vynmedis (Vitis vinifera), gauruotasis, krantinis, uolinis, japoninis, amūrinis ir lapinis vynmedžiai. Tikrasis vynmedis kilęs iš Viduržemio jūros regiono, Vidurio Europos ir Pietvakarių Azijos, o jo veislių pasaulyje žinoma nuo 5 iki 10 tūkstančių, nors komercinę reikšmę turi tik dalis jų. Visos žinomos vyno vynuogių veislės priklauso šiai rūšiai.

Vynuogės – vieni seniausių žmogaus auginamų vaisių. Ankstyviausi prijaukintų vynuogių pėdsakai rasti Sakartvele ir datuojami maždaug 6000 m. pr. Kr., o seniausia žinoma vyno darykla, rasta Armėnijoje, siekia apie 4100 m. pr. Kr. Botaniškai vynuogė yra tikra uoga: ji išsivysto iš vienos mezginės, o sėklos yra minkštime.

Lietuvoje vynuogynų plotai per penkerius metus išaugo kelis kartus

LRT 2024 metų duomenimis, per pastaruosius penkerius metus vynuogynų plotai Lietuvoje išsiplėtė kelis kartus. Kadangi vynuogynus registruoti neprivaloma, savanoriškai deklaruota apie 60 ha, tačiau Vynuogininkystės asociacijos skaičiavimu, jų gali būti dar kelis kartus daugiau, o keli komerciniai ūkiai jau gamina vyną iš Lietuvoje užaugintų vynuogių. Europos Sąjunga Lietuvą yra įtraukusi į vyną gaminančių šalių sąrašą ir priskyrusi vėsiausiai vynuogių auginimo zonai, todėl augintojai gali gauti paramą ir žymėti Lietuvą kaip kilmės šalį.

Šylantis klimatas vynuogėms vis palankesnis: anksčiau desertinės veislės prinokdavo tik šiltnamyje, o dabar kai kurias galima auginti ir lauke. Augintojai pastebi, kad Lietuvos klimatui geriausiai tinka šviesios, anksčiau sunokstančios vynuogės, o vynuogių brandą lemia sukauptas cukraus kiekis. Asociacijos vadovo teigimu, šiaurėje vynmedžius puola kitos ligos nei pietų šalyse, todėl purkšti fungicidais reikia mažiau.

Lietuvai tinka šalčiui ištvermingos, ligoms atsparios ir anksti sunokstančios veislės

Vyno gamybai Lietuvos sąlygomis dažniausiai renkamasi grybinėms ligoms atsparių (vadinamųjų PIWI) ir šalčiui ištvermingų veislių bei hibridų. Desertinėms vynuogėms tinka ankstyvos, šalčiui atsparios veislės; ypač populiarios besėklės vynuogės, kurias vėsesnėje vietoje verta auginti šiltnamyje ar prie pietinės pastato sienos. Ne visos veislės spėja sunokti per trumpą Lietuvos vasarą, todėl augintojai dar tik bando, kurios dera geriausiai.

Vynmedžiui reikia saulėtos, šiltos vietos, atramų ir kasmetinio genėjimo

Vynmedis – vijoklinis krūmas, kuris ūseliais kabinasi į atramas. Jam reikia saulėčiausios ir šilčiausios sodo vietos, apsaugotos nuo šiaurės vėjų, purios, laidžios vandeniui dirvos ir tvirtų atramų – vielų, pergolės ar pavėsinės. Vynmedis kasmet genimas, nes uogas veda tų metų ūgliai: tinkamai suformuotas krūmas duoda daugiau ir geresnių uogų, o jį lengviau pridengti žiemai. Mažiau šalčiui atsparias veisles Lietuvoje rekomenduojama žiemai pridengti.

Šiltos ir drėgnos vasaros palankios ne tik vynuogėms, bet ir grybinėms ligoms, ypač miltligei. Vienas Jonavos rajono augintojas pastebėjo, kad šilti metai su drėgnomis naktimis buvo geri ir ligoms. Ligų riziką mažina atsparios veislės, gerai vėdinamas krūmas ir laiku pašalinti pertekliniai ūgliai bei lapai aplink kekes.

Vynmedžio šakos su žaliomis vynuogių kekėmis ir lapais saulėtą dieną
Vynuogės noksta saulėčiausiose vietose; Lietuvoje – rugpjūtį–rugsėjį. Nuotr.: W.carter, CC0, Wikimedia Commons.

100 g vynuogių – apie 69 kcal, bet vitamino C tik 3,2 mg

Vynuogės kaloringesnės už daugumą kitų uogų: 100 g šviežių raudonųjų ar žaliųjų vynuogių turi apie 69 kcal, nes jose daug natūralių cukrų. Vitamino C jose nedaug – apie 3,2 mg 100 g, todėl šiuo požiūriu vynuogės gerokai nusileidžia juodiesiems serbentams ar braškėms. Vynuogės yra apie 81 % vanduo. Tamsiose vynuogėse yra antocianinų ir kitų polifenolių.

Vynuogės valgomos šviežios, džiovinamos, iš jų spaudžiamos sultys ir gaminamas vynas

Vynuogės valgomos šviežios, džiovinamos – taip gaunamos razinos, – iš jų spaudžiamos sultys, gaminamas vynas ir actas, o vynmedžio lapai daugelyje virtuvių naudojami patiekalams. Šviežias vynuoges geriausia laikyti šaldytuve neplautas, o plauti tik prieš valgant. Žiemai vynuoges galima šaldyti – užšaldytos jos tampa gaiviu užkandžiu ar ledukais gėrimams – arba virti iš jų sultis, želė ir uogienę. Kitos vijoklinės Lietuvos sodų uogos – aktinidija ir kininis citrinvytis.

Vynuogės, aktinidija ir citrinvytis: trys vijoklinės sodo uogos

Lietuvos soduose populiarėja trys vijoklinės uogos. Visoms joms reikia tvirtos atramos, tačiau jų atsparumas šalčiui ir apdulkinimas skiriasi.

AugalasAtsparumas šalčiuiApdulkinimasVaisiai
Vynmedispriklauso nuo veislės; mažiau atsparias rekomenduojama pridengtikultūrinės veislės dvilytėsuogos kekėmis, VIII–IX
Margalapė aktinidijaapie −40 °Cdvinamė, reikia vyriško augalomini kiviai, 2–5 g
Smailialapė aktinidijaiki −34 °Cdvinamė, savidulkė veislė „Issai“1,5–3 cm, valgomi su odele
Kininis citrinvytisiki −30 °Cdažniausiai dvinamisraudonos uogos kekėmis, VIII–IX

Vynuogės iš šių trijų reikliausios šilumai, todėl Lietuvoje joms parenkamos saulėčiausios vietos ir anksti sunokstančios veislės, o aktinidija ir citrinvytis gerai pakelia šalčius, bet jiems pavojingos pavasario šalnos ir būtinas porininkas.

Dažniausi klausimai

Ar Lietuvoje galima auginti vynuoges lauke?

Taip. Lietuva Europos Sąjungoje priskirta vėsiausiai vynuogių auginimo zonai, tačiau šylantis klimatas leidžia auginti vis daugiau veislių lauke. Augintojų patirtimi, geriausiai tinka šviesios, anksti sunokstančios veislės, o kai kurias desertines, anksčiau nokusias tik šiltnamyje, dabar galima auginti ir lauke.

Kiek kalorijų turi vynuogės?

100 g šviežių vynuogių turi apie 69 kcal. Jose daugiau cukrų nei daugelyje kitų uogų, o vitamino C – tik apie 3,2 mg 100 g.

Kokių veislių vynuoges sodinti Lietuvoje?

Vyno gamybai dažniausiai renkamasi grybinėms ligoms atsparių ir šalčiui ištvermingų veislių bei hibridų. Desertinėms vynuogėms tinka ankstyvos, šalčiui atsparios, dažnai besėklės veislės, kurias vėsiomis vasaromis verta auginti šiltnamyje.

Ar vynuogė yra uoga?

Taip. Botaniškai vynuogė yra tikra uoga, išsivysčiusi iš vienos mezginės, su sėklomis minkštime. Tuo ji skiriasi nuo braškių ar aviečių, kurios botaniškai nėra uogos.

Kiek vynuogynų yra Lietuvoje?

Vynuogynų registruoti neprivaloma; 2024 m. duomenimis, savanoriškai deklaruota apie 60 ha, tačiau Vynuogininkystės asociacijos skaičiavimu, realiai jų gali būti kelis kartus daugiau. Tuo metu iš Lietuvoje užaugintų vynuogių vyną gamino keli komerciniai ūkiai.

Kokios ligos dažniausiai puola vynuoges Lietuvoje?

Šiltomis ir drėgnomis vasaromis plinta grybinės ligos, ypač miltligė. Augintojų teigimu, šiaurės klimate vynmedžius puola kitos ligos nei pietuose, todėl purkšti fungicidais reikia mažiau.

Dabar diskutuoja

Prisijunk →
Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

0 komentarai

Dar niekas nekomentavo. Būk pirmas.

11 175 nariai jau čiaSkaito, rašo, komentuoja ir balsuoja. 129 patvirtinti · 182 prisijungė šiemet

Slapukai

Skaičiuojame lankomumą, kad žinotume, kurie straipsniai jums įdomūs. Pasirinkimą galite bet kada pakeisti.