Valgomasis sausmedis: veislės, sodinimas ir uogos

Valgomasis sausmedis – mažiau žinomas, bet vis populiarėjantis Lietuvos sodų uogakrūmis. Jo pailgos, melsvai apsinešusios uogos sunoksta birželį, kai kitų sodo uogų dar beveik nėra, o krūmas atlaiko net didžiausius šalčius. Kartu verta žinoti, kad ne visų sausmedžių uogos valgomos. Šioje Lietuvos uogų gido dalyje – kaip atpažinti valgomąjį sausmedį, kokias veisles rinktis, kodėl reikia dviejų veislių, kaip jį sodinti ir prižiūrėti ir kada skinti uogas.

Valgomąjį sausmedį atpažinsite iš pailgų melsvų uogų ir pilkšvai žalių lapų

Valgomasis sausmedis – nevijoklinis, 1,5–2 m aukščio krūmas. Lapai priešiniai, ovalūs, 3–8 cm ilgio ir 1–3 cm pločio, pilkšvai žali, šiek tiek vaškiniai. Anksti pavasarį pražysta gelsvai balti, 12–16 mm ilgio žiedai su penkiomis lygiomis skiautėmis, išaugantys poromis. Iš jų subręsta valgomos, melsvos, kiek cilindriškos, apie 1 cm skersmens uogos, sveriančios 1,3–2,2 g. Uogose daug vitamino C.

Ši rūšis – cirkumpolinė: ji savaime auga vėsiose Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos srityse, dažniausiai šlapynėse ir prie jų, borealinių miškų durpingose dirvose, taip pat kalnuose ir pakrantėse. Japonijos ainai šį augalą vadina haskap, o daugelis sodo veislių išvestos iš Rusijos tolimųjų rytų, Japonijos ir Kinijos formų. Komercinis jo auginimas pradėtas gana neseniai – XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje tyrimai suaktyvėjo Japonijos Hokaido saloje.

Ne visų sausmedžių uogos valgomos: paprastojo sausmedžio raudonos uogos silpnai nuodingos

Sausmedžių gentyje yra apie 180 rūšių, ir dauguma jų – dekoratyviniai krūmai ar vijokliai, kurių uogos nevalgomos. Lietuvoje savaime auga viena rūšis – paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum). Jo blizgios raudonos, kartais geltonos uogos žmogui silpnai nuodingos: vaikai, suvalgę daug, apie 30, uogų, gali skųstis pilvo skausmais ir vemti. Soduose ir parkuose sodinami ir kiti dekoratyviniai sausmedžiai – totorinis, vijoklinis, japoninis. Valgymui auginamos melsvos, pailgos valgomojo sausmedžio uogos, todėl sodinukus verta pirkti iš patikimų medelynų ir tikrinti, kad tai būtent valgomasis sausmedis.

Valgomajam sausmedžiui reikia bent dviejų suderinamų veislių – jis ne savidulkis

Svarbiausia auginimo taisyklė: vaisiams užmegzti būtinas kryžminis apdulkinimas tarp dviejų suderinamų veislių. Vienas krūmas, kad ir koks gražus, uogų užaugins mažai arba visai jų neužaugins, todėl sodinamos bent dvi skirtingos veislės netoli viena kitos. Patobulintų veislių yra daug: „Aurora“, „Wojtek“, „Nimfa“, „Atlaj“, „Tundra“, „Borealis“, „Polar Jewel“, „Honeybee“, „Berry Blue“, „Indigo Gem“, „Indigo Treat“, „Indigo Yum“, „Boreal Beauty“ ir kitos. Kanados Saskačevano universiteto tyrimai rodo, kad veislės skiriasi uogų dydžiu, skoniu ir krūmo matmenimis.

Valgomasis sausmedis ištveria iki −47 °C ir pakenčia įvairaus rūgštumo dirvas

Valgomasis sausmedis – vienas atspariausių šalčiui uogakrūmių: jis ištveria žemesnę nei −47 °C temperatūrą, o jo žiedai pakelia pavasario šalnas, todėl Lietuvos klimate derlius būna patikimas. Krūmas prisitaiko prie labai plataus dirvos rūgštumo intervalo – nuo pH 3,9 iki 7,7, tačiau geriausiai auga, kai pH 5,5–6,5. Jam reikia daug organinių medžiagų turinčios, vandeniui laidžios dirvos ir daug saulės. Palyginti su daugeliu kitų vaisinių augalų, valgomasis sausmedis geriau pakenčia drėgmę.

Krūmai sodinami saulėtoje vietoje, kelių skirtingų veislių grupėmis. Gausesnio derliaus paprastai sulaukiama po trejų–ketverių metų nuo pasodinimo. Geras krūmas vidutiniškai duoda apie 3 kg uogų ir išlieka produktyvus iki 30 metų. Krūmus verta retinti, pašalinant senas ir sustorėjusias šakas.

Valgomojo sausmedžio uogas skinkite tik tada, kai jos viduje tamsiai violetinės

Uogos sunoksta labai anksti – birželį, kai daugelio kitų sodo uogų dar nėra. Tačiau išvaizda gali apgauti: uoga išoriškai jau būna tamsiai mėlyna ir atrodo prinokusi, nors jos vidus dar žalias ir rūgštus. Todėl skinti reikia tada, kai uogos vidus tampa tamsiai violetinis ar mėlynas – tai lengva patikrinti perpjovus kelias uogas.

Valgomasis sausmedis, paprastasis sausmedis, šilauogė ir mėlynė: kaip atskirti

Melsvas valgomojo sausmedžio uogas kartais lygina su šilauogėmis ar mėlynėmis, nors jų forma, nokimo laikas ir augalai skiriasi. Ši lentelė padeda nesupainioti.

Svarbiausias skirtumas – forma ir nokimo laikas: valgomojo sausmedžio uogos pailgos ir sunoksta birželį, gerokai anksčiau už šilauoges ir mėlynes. Šilauogės ir mėlynės sunoksta liepą, todėl birželį turguje ar sode matomos melsvos pailgos uogos dažniausiai yra būtent valgomojo sausmedžio.

Valgomojo sausmedžio uogos valgomos šviežios, o perdirbtos tinka kepiniams, uogienėms, sultims, ledams, jogurtams, padažams, saldainiams ir vynui, kurio spalva bei skonis primena raudonųjų vynuogių ar vyšnių vyną. Uogose yra antocianinų ir kitų polifenolių. Žiemai jas paprasta šaldyti ar trinti su cukrumi. Kitos ankstyvos vasaros uogos – medlieva ir žemuogės, o mėlynų uogų sezoną tęsia šilauogės ir mėlynės.