Jošta: serbento ir agrasto hibridas, auginimas ir uogos

Jošta – sodo uogakrūmis, sujungęs du lietuvių mėgstamiausius augalus: juodąjį serbentą ir agrastą. Jos beveik juodos, už serbentus stambesnės uogos auga ant bedyglio krūmo, kuris pats apsidulkina ir mažai serga. Šioje Lietuvos uogų gido dalyje – kaip jošta buvo išvesta, kokios veislės auginamos, kaip ją auginti, kada skinti uogas ir kaip jas vartoti.

Lotyniškas pavadinimas	Ribes × nidigrolaria
Šeima	agrastiniai (Grossulariaceae)
Kilmė	hibridas, išvestas Vokietijoje XX a.
Tėvinės rūšys	juodasis serbentas, europinis agrastas, Amerikos pakrančių juodasis agrastas
Augalas	bedyglis krūmas, iki 2 m
Žydi	pavasario viduryje
Uogos noksta	vasarą, panašiai kaip juodieji serbentai
Uogos	beveik juodos, didesnės už serbentus, mažesnės už agrastus

Jošta – sudėtingas juodojo serbento ir agrastų hibridas, išvestas Vokietijoje

Sodininkai seniai norėjo agrastų skonio uogų ant krūmų be dyglių. Pirmasis sėkmingas juodojo serbento ir europinio agrasto kryžminimas atliktas 1880 metais Jorkšyre, Anglijoje, tačiau gautas hibridas buvo beveik sterilus. Tikroji jošta išvesta vėliau Vokietijoje: 1926 metais Paulas Lorenzas Berlyno Kaizerio Vilhelmo institute pradėjo kryžminimus, per 13 metų sukūrė daugiau kaip tūkstantį pirmosios kartos hibridų, bet Antrąjį pasaulinį karą išgyveno tik aštuoni. Vėliau Rudolphas Baueris, padvigubinęs chromosomų skaičių, gavo vaisingus augalus, o iš maždaug 15 tūkst. kryžminimų atrinkti trys stipriausi, atspariausi ligoms ir vaisingiausi daigai.

Dėl to jošta kilusi net iš trijų rūšių – juodojo serbento, europinio agrasto ir Šiaurės Amerikos pakrančių juodojo agrasto. Vienas iš pirmosios kartos tėvų buvo atsparus amerikinei agrastų miltligei. Pavadinimas sudarytas iš vokiškų žodžių Johannisbeere („serbentas“) ir Stachelbeere („agrastas“) pradžios.

Joštos veislės: „Josta“, „Jogranda“, „Jostine“ ir dygliuota JAV „ORUS“ serija

Pirmoji veislė „Josta“ platinti pradėta 1977 metais, vėliau išleistos „Jostine“ ir „Jogranda“. Daugelis kitų veislių daugiausia platinamos Vokietijoje, o trijų dažniausių veislių pavadinimai dažnai painiojami – visos kartais parduodamos kaip „Josta“. JAV Oregono valstijoje nepriklausomai išvesta „ORUS“ veislių serija; skirtingai nuo europinių, šie krūmai gana dygliuoti. Kartais jošta klaidingai vadinama pirmuoju, beveik steriliu serbento ir agrasto hibridu, tačiau tai skirtingi augalai.

Jošta atspari miltligei, rūdims ir pumpurinei erkei, savidulkė ir lengvai dauginama

Jošta užauga iki maždaug 2 m, žydi pavasario viduryje, o uogas mezga ir brandina panašiu metu kaip juodasis serbentas. Augalas pasižymi hibridiniu gyvybingumu: gerai auga, gausiai dera ir yra atsparus daugeliui serbentus ir agrastus puolančių ligų – miltligei, lapų dėmėtligei, baltųjų pušų rūdims ir pumpurinei erkei. Žiedai dvilyčiai, todėl jošta savidulkė, jei žiedus apdulkina vabzdžiai. Dauginama dažniausiai auginiais, o ne sėklomis.

Jošta auginama panašiai kaip juodieji serbentai: jai tinka saulėta ar pusiau pavėsinga vieta, derlinga, drėgmę sulaikanti dirva ir reguliarus krūmo retinimas. Kadangi krūmas vešlus, jam reikia daugiau vietos nei serbentui.

Lietuvos soduose jošta duoda 5–8 kg uogų nuo krūmo

Lietuvos medelynų duomenimis, jošta auga daug sparčiau už juoduosius serbentus ir agrastus: jau antrais metais jos šakos pasiekia 1,5 m aukštį. Uogos visiškai sunoksta liepos pabaigoje, ilgai nenukrenta, o vienas krūmas duoda 5–8 kg uogų, du–tris kartus stambesnių už juodųjų serbentų. Jos saldžiarūgštės, su muskato prieskoniu, švelnesnio skonio nei juodieji serbentai. Joštos sodinamos pavasarį arba rudenį, paliekant 1,5 m tarpus, o žemė paruošiama taip pat kaip juodiesiems serbentams. Nors jošta savidulkė, šalia agrastų ir juodųjų serbentų ji dera gausiau. Krūmai kasmet pavasarį genimi: geriausiai dera trimečiai stiebai, o kas keletą metų išpjaunamos 7–8 metų šakos.

Joštos uogų skonis – tarp agrasto ir juodojo serbento

Joštos uogos beveik juodos, kiek mažesnės už agrastus, bet stambesnės už juoduosius serbentus. Jos valgomos šviežios ir virtos. Neprinokusiose uogose labiau jaučiamas agrasto skonis, o nokstant atsiranda juodojo serbento natų. Prinokusios uogos ilgai išsilaiko ant krūmo iki vasaros pabaigos, tačiau jas lesa paukščiai. Kiek neprinokusias uogas galima naudoti receptuose vietoj agrastų. Kaip ir juodieji serbentai, joštos uogos gerai šaldomos, o kaip ir daugelyje serbentų genties augalų, jose daug vitamino C.

Jošta, juodasis serbentas ir agrastas: ką jošta paveldėjo iš tėvų

Jošta sujungia juodojo serbento ir agrasto savybes. Lentelėje – kuo ji panaši į kiekvieną iš jų ir kuo skiriasi.

Požymis	Jošta	Juodasis serbentas	Agrastas
Krūmo aukštis	iki 2 m	80–150 cm	iki 1,5 m
Dygliai	nėra (europinės veislės)	nėra	aštrūs, gausūs
Uogos	beveik juodos, stambesnės už serbentus	juodos, blizgios	žalios, geltonos, raudonos
Skonis	tarp agrasto ir serbento	rūgštus, aromatingas	nuo rūgštaus iki saldaus
Ligos	atspari miltligei, rūdims, erkei	jautrus miltligei ir rūdims	jautrus miltligei

Iš lentelės matyti, kad joštos krūmai bedygliai kaip juodojo serbento, o uogų dydis ir skonis – tarpiniai tarp abiejų tėvų.

Iš joštos uogų verdama uogienė, želė, kompotai, sultys, gaminamas vynas, jos dedamos į pyragus ir desertus. Komerciškai jošta auginama retai, nes jos uogų netinka nuimti kombainais, o rankomis skinti sunkiau nei juoduosius serbentus, nors krūmas ir bedyglis. Giminingos uogos – juodieji ir raudonieji serbentai bei agrastai.