Kininis citrinvytis: auginimas, uogos ir citrinvyčio arbata

Kininis citrinvytis – egzotiškas, bet Lietuvos sąlygomis auginamas vijoklis. Jo lapai patrinti kvepia citrina, o rudenį ant lianos kabo ryškiai raudonų uogų kekės, primenančios raudonuosius serbentus. Citrinvyčio uogos garsėja savo sudėtingu skoniu – Rytų Azijoje jos vadinamos penkių skonių uogomis. Šioje Lietuvos uogų gido dalyje – kaip atpažinti ir auginti kininį citrinvytį, kodėl dažniausiai reikia dviejų augalų, kada skinti uogas ir kaip jas vartoti.

Citrinvytis – iki 9 m užauganti liana su citrina kvepiančiais lapais

Kininis citrinvytis – daugiametis, lapus metantis sumedėjęs vijoklis, augantis vėsaus klimato mišriuose ir spygliuočių miškuose, slėniuose ir upelių pakrantėse. Jis kopia medžiais ir krūmais aukštyn, siekdamas šviesos, ir susiraizgęs gali sudaryti ištisas sienas. Stiebai dažniausiai užauga iki 8–9 m, bet gali siekti ir 25 m, yra tamsiai rudi, 1,5–2 cm storio. Lapai paprasti, ovalūs, 5–11 cm ilgio, su rausvais lapkočiais, o patrinti skleidžia citrinos kvapą – iš to kilęs ir lietuviškas pavadinimas.

Gegužę–birželį iš lapų pažastų pražysta kvapnūs balti ar kreminiai žiedai, kurie žydėjimo pabaigoje parausta. Juos lanko bitės, vabalai ir smulkūs drugiai. Iš moteriškų žiedų subręsta blizgios, rutuliškos, 5–10 mm skersmens raudonos uogos, kabančios 6–8 cm ilgio kekėmis. Kiekvienoje uogoje – viena ar dvi gelsvai rudos inkstiškos sėklos. Šaknys išsišakojusios ir paviršinės, o mazgai ant stiebų gali įsišaknyti.

Kininis citrinvytis dažniausiai dvinamis – uogoms reikia vyriško augalo

Citrinvytis paprastai yra dvinamis: ant moteriškų augalų žiedai mezga vaisius tik apdulkinti vyriško augalo žiedadulkėmis. Todėl sodinant reikia turėti ir vyriškų, ir moteriškų augalų. Išimtis – hibridinė veislė „Eastern Prince“, kurios žiedai dvilyčiai, todėl ji savidulkė. Tačiau iš jos sėklų išauginti daigai, kartais parduodami tuo pačiu pavadinimu, dažniausiai būna vienalyčiai, todėl verta pirkti vegetatyviškai padaugintus augalus.

Citrinvyčiui reikia purios, humusingos dirvos, pusiau pavėsio ir atramos

Lietuvoje kininis citrinvytis auginamas retai – daugiausia soduose ir mėgėjų kolekcijose. Jis pakenčia iki −30 °C šalčius, o geriausiai auga 20–25 °C temperatūroje. Laukiniai augalai dažniausiai auga mišriuose miškuose, slėniuose ir aikštelėse, todėl sode citrinvyčiui tinka pusiau pavėsinga vieta, drėgna, bet gerai drenuojama, gili, puri, humusinga priesmėlio dirva, kurios pH 6,5–6,8. Tankios, suslėgtos dirvos jam netinka.

Kaip ir vynuogėms, citrinvyčiui reikia tvirtos atramos – stulpų, vielų ar pergolės. Dideliuose ūkiuose citrinvyčiai auginami panašiai kaip vynmedžiai – pririšami prie vertikalių atramų. Augalas dauginamas sėklomis, atlankomis, ūgliais ir šaknų atžalomis. Sėklos gali ilgai išlikti dirvoje ramybės būsenos.

Lietuvos medelynų patirtimi, citrinvytis Lietuvoje žinomas ir auginamas seniai: jis pakenčia 30 laipsnių šaltį, yra atsparus ligoms ir kenkėjams ir peržiemoja neuždengtas. Pavėsyje jis greičiau kopia aukštyn, tačiau gausiausiai dera šviesesnėje vietoje, o pirmaisiais metais po pasodinimo jauną augalą verta pridengti nuo tiesioginių saulės spindulių. Krūmai sodinami pavasarį arba rudenį 1,5–2 m atstumu, šalia įrengiant 2–3 m aukščio atramas – be jų citrinvytis neformuoja žiedų. Šaknys paviršinės, 5–15 cm gylyje, todėl aplink krūmą dirvos nekasinėjama, o organinės trąšos paskleidžiamos kaip mulčias. Citrinvytis pradeda derėti 4–5 metais po pasodinimo. Derlius kintamas: jauni augalai dažniausiai formuoja vyriškus žiedus, todėl vienais metais uogų būna mažai, kitais – daug.

Citrinvyčio uogos prinoksta rugpjūtį–rugsėjį ir vadinamos penkių skonių uogomis

Gimtinėje citrinvyčio vaisiai skinami rugsėjį, o Europoje jie gali sunokti anksčiau – rugpjūtį. Uogos rūgščios, citrinos skonio, jose yra cukraus, obuolių rūgšties ir eterinio aliejaus. Kinų pavadinimas wǔwèizi ir korėjiečių omija reiškia „penkių skonių uoga“ – laikoma, kad uogose jaučiami visi penki pagrindiniai skoniai: kartus, saldus, rūgštus, sūrus ir aštrus. Dėl to šviežios uogos valgomos retai, dažniau jos džiovinamos ar perdirbamos.

Iš citrinvyčio uogų gaminami nealkoholiniai gėrimai, vynas, jos vartojamos konditerijoje ir kulinarijoje, o žievė ir lapai – kaip prieskonis ir arbatžolių pakaitalas. Lapus galima vartoti ir kaip daržovę. Korėjiečiai iš uogų gamina saldų gėrimą omija-cha, o Japonijos ainai citrinvytį vartojo nuo peršalimo ir jūros ligos. Džiovintas uogas galima užplikyti arbatai ar maišyti su medumi.

Citrinvyčio uogos – tradicinės medicinos augalas, bet vartoti verta saikingai

Citrinvyčio uogos šimtmečius naudojamos tradicinėje kinų medicinoje, o jose rasta lignanų – šizandrino, gomisinų ir kitų junginių. Šiandien citrinvytis dažnai parduodamas maisto papildų pavidalu, tačiau jis nėra įrodytas vaistas. Nėščiosioms, žindančioms, vartojančioms vaistus ar turinčioms lėtinių ligų prieš vartojant citrinvyčio produktus verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Kitos vijoklinės sodo uogos – aktinidija ir vynuogės, o raudonas kekes primena ir raudonieji serbentai.