Putino uogos: kada skinti, ar valgomos ir kaip paruošti

Putino uogos – vienos ryškiausių Lietuvos rudens spalvų. Ryškiai raudonos, permatomos jų kekės kabo ant krūmų pakrantėse ir pamiškėse iki pat žiemos, o ukrainiečių tautosakoje putinas – vienas svarbiausių simbolių. Tačiau putino uogos kartokos ir valgomos tik saikingai. Šioje Lietuvos uogų gido dalyje – kaip atpažinti paprastąjį putiną, kada skinti putino uogas, ar jos nuodingos, kokia jų nauda ir kaip jas paruošti.

Lotyniškas pavadinimas	Viburnum opulus
Šeima	sausmediniai (Caprifoliaceae); naujesnėse sistemose – ūksmininiai (Adoxaceae)
Augalas	vasaržalis krūmas, 2–4 m, kartais iki 5 m
Kur auga	drėgnos pamiškės, krūmynai, vandens telkinių pakrantės, sodai
Žydi	gegužę–birželį, baltais žiedais plokščiuose žiedynuose
Uogos sunoksta	rudenį, laikosi ant krūmo iki žiemos
Uogos	rutuliški, 7–10 mm, ryškiai raudoni kaulavaisiai su viena sėkla
Valgomumas	valgomos nedideliais kiekiais, kartokos, šiek tiek toksiškos

Putiną atpažinsite iš klevo lapus primenančių triskiaučių lapų ir dvejopų žiedų

Paprastasis putinas – 2–4 m, kartais iki 5 m aukščio krūmas. Jo lapai priešiniai, triskiaučiai, 5–10 cm ilgio ir pločio, stambiai dantytais kraštais – paviršutiniškai panašūs į kai kurių klevų lapus. Nuo klevo putiną lengva atskirti iš raukšlėto lapo paviršiaus su įgaubtomis gyslomis ir iš to, kad tai krūmas, o ne medis.

Gegužės–birželio mėnesį putinas pražysta baltais, kvapniais, 4–11 cm skersmens plokščiais žiedynais. Kiekvieną žiedyną juosia stambūs, 1,5–2 cm skersmens, nevaisingi kraštiniai žiedai ryškiais vainiklapiais, o centre susitelkę smulkūs, apie 5 mm, vaisingi žiedai. Iš jų rudenį subręsta rutuliški, 7–10 mm skersmens ryškiai raudoni kaulavaisiai su viena sėkla. Uogos ant krūmo išsilaiko vidutiniškai apie 200 dienų, todėl puošia jį visą žiemą.

Putinas auga drėgnose pamiškėse ir pakrantėse, sodinamas ir soduose

Paprastasis putinas savaime paplitęs Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Azijoje, o Šiaurės Amerikoje sulaukėjęs. Lietuvoje jis auga drėgnose pamiškėse, krūmynuose, upių, ežerų ir kitų vandens telkinių pakrantėse. Putinas dažnai sodinamas sodybose ir želdynuose dėl gražių žiedų ir uogų, auginamas gyvatvorėse ir natūralistiniuose želdiniuose. Geriausiai jis auga drėgnose, vidutiniškai šarminėse dirvose, bet pakenčia daugumą dirvų.

Soduose populiari dekoratyvinė forma „Roseum“, vadinama ir sniego gniūžte: visi jos žiedai stambūs ir nevaisingi, sutelkti rutuliškuose žiedynuose, todėl ji uogų neveda. Didžiosios Britanijos karališkoji sodininkystės draugija sodo nuopelnų apdovanojimu yra įvertinusi „Roseum“, „Notcutt's Variety“ ir geltonvaisį „Xanthocarpum“. Pavadinimas anglų kalboje kilęs nuo Nyderlandų Gelderlando provincijos, iš kurios, manoma, kilusi sniego gniūžtės forma.

Po šalnų putino uogos praranda dalį kartumo

Putino uogos prinoksta rudenį, tačiau šviežios būna labai kartokos ir sutraiškytos skleidžia savitą nemalonų kvapą, todėl jų dažnai nelesa ir paukščiai. Po šalnų uogos praranda dalį kartaus skonio, todėl daugelis jas skina tik pašalus. Kadangi uogos ant krūmo laikosi labai ilgai, skinti galima iki pat žiemos. Skinami visi uogų skėčiai su koteliais, o uogos nuo jų nubraukiamos jau namuose.

Senovėje putino uogos būdavo išsaugomos per visą žiemą labai paprastai – subertos į dėžę ir užkastos sniege. Šiandien jas dažniau šaldo, trina su cukrumi ar medumi arba verda.

Putino uogos šiek tiek toksiškos – valgyti galima tik nedidelį kiekį

Putino uogos valgomos, tačiau tik nedideliais kiekiais. Jos šiek tiek toksiškos: suvalgius daug šviežių uogų gali pykinti, prasidėti vėmimas ar viduriavimas. Todėl putino uogų nereikėtų valgyti saujomis tiesiai nuo krūmo, ypač vaikams, o perdirbtos jos vartojamos saikingai. Liaudies medicinoje putino uogų užpilai ir žievė vartoti nuo kosulio, užkimimo, peršalimo ir mėšlungių – angliškas žievės pavadinimas net reiškia „mėšlungio žievė“, – tačiau mokslinių įrodymų, kad žievė padeda nuo mėšlungių ar kitų negalavimų, nėra.

Lietuviškuose šaltiniuose po šalnų suminkštėjusios putino uogos vadinamos vitaminingu žiemos produktu. Prieš gamindami ką nors iš putinų, uogas perrinkite, pašalinkite kotelius ir ligotas ar supuvusias uogas.

Iš putino uogų verdama uogienė, želė, sultys ir putinai su medumi

Dažniausiai putino uogos naudojamos perdirbtos. Iš jų verdama uogienė, želė ir sirupas, spaudžiamos sultys, gaminami kisieliai ir padažai prie mėsos. Populiarūs ir putinai su medumi – sutrintos ir per sietą perkoštos uogos sumaišomos su medumi ir laikomos šaldytuve, o vartojamos po šaukštelį su arbata. Nuo sėklų uogas geriausia atskirti trinant per sietą.

Raudonos rudens uogos: putinas, šermukšnis, erškėtuogės, raugerškis ir nuodingas kukmedis

Rudenį ant krūmų ir medžių raudonuoja daug uogų, todėl putino uogas verta mokėti atskirti nuo panašių – ypač nuo nuodingų kukmedžio vaisių, kurie auga parkuose ir prie darželių.

Augalas	Uogos	Augimvietė	Ar valgoma
Paprastasis putinas	rutuliškos, permatomos, 7–10 mm, plokščiomis kekėmis	drėgnos pamiškės, pakrantės	taip, saikingai, geriau po šalnų
Paprastasis šermukšnis	oranžiškai raudoni obuoliukai sunkiomis kekėmis	miškai, sodybos	taip, perdirbtos
Paprastasis erškėtis	ovalios, 1,5–2 cm, su plaukeliais viduje	laukymės, pamiškės	taip, be plaukelių
Paprastasis raugerškis	pailgos, 7–10 mm, nusvirusiomis kekėmis	sausi šlaitai, pamiškės	taip, labai rūgščios
Europinis kukmedis	raudona sėklamakštė su sėkla, tarp spyglių	parkai, želdynai	ne – sėkla ir spygliai labai nuodingi

Putino uogas išduoda jų permatomumas ir plokšti žiedynai su stambiais kraštiniais žiedais pavasarį, o lapai primena klevo. Kukmedis – spygliuotis, todėl jį atpažinti lengva, jei atidžiai pažiūrima į šakelę.

Putino uogas lengva supainioti su kitomis raudonomis uogomis, todėl prieš skindami įsitikinkite, kad tai tikrai putinas – peržiūrėkite nuodingų uogų sąrašą. Kitos rudens raudonos uogos – šermukšnio, erškėtuogės ir raugerškio vaisiai.