Goji uogos: dygliuotasis ožerškis, auginimas ir ką rodo tyrimai

Goji uogos per pastaruosius du dešimtmečius tapo vienu žinomiausių vadinamojo supermaisto pavyzdžių: džiovintų goji maišelius rasime kiekvienoje parduotuvėje, o jų sodinukus – medelynuose. Mažiau kas žino, kad goji – tai dygliuotojo ožerškio vaisiai, o šis krūmas Lietuvoje jau seniai auginamas gyvatvorėse. Šioje Lietuvos uogų gido dalyje – kaip atpažinti ir auginti dygliuotąjį ožerškį, kada noksta goji uogos, ką iš tikrųjų rodo tyrimai ir kaip goji vartoti saugiai.

Lotyniškas pavadinimas	Lycium barbarum
Šeima	bulviniai (Solanaceae), ožerškių gentis
Kilmė	Kinija; dabar paplitęs Azijoje ir Pietryčių Europoje
Augalas	lapus metantis krūmas, 1–3 m, lanku išlinkusios šakos, dažnai dygliuotos
Žydi	birželį–rugsėjį, šviesiai rausvai violetiniais žiedais
Uogos noksta	rugpjūtį–spalį
Uogos	elipsiškos, 1–2 cm, ryškiai oranžiškai raudonos, 10–60 sėklų
Apdulkinimas	savidulkis

Goji uogos – dygliuotojo ožerškio, bulvinių šeimos krūmo, vaisiai

Dygliuotasis ožerškis – lapus metantis sumedėjęs, 1–3 m aukščio krūmas silpnomis, lanku išlinkusiomis šakomis, kurių šoniniai ūgliai dažnai virtę trumpais belapiais dygliais. Lapai lancetiški, žali, pavieniai iki 55 mm, o puokštelėmis augantys – iki 25 mm ilgio. Birželį–rugsėjį lapų pažastyse po vieną–keturis pražysta šviesiai rausvai violetiniai žiedai. Iš jų subręsta ryškiai oranžiškai raudonos, elipsiškos, 1–2 cm skersmens uogos su 10–60 smulkių gelsvų sėklų.

Ožerškis priklauso tai pačiai bulvinių šeimai kaip bulvės, pomidorai ir paprikos. Goji uogos renkamos iš dviejų rūšių – dygliuotojo ir kininio ožerškio, tačiau tradicinėje kinų medicinoje aukščiausios kokybės laikomos būtent dygliuotojo ožerškio uogos. Daugiausia goji uogų užauginama Šiaurės Kinijoje, ypač Ningsia regione.

Lietuvoje dygliuotasis ožerškis auginamas gyvatvorėse ir soduose

Dygliuotasis ožerškis – vienintelė Lietuvoje auginama ožerškių genties rūšis. Jis sodinamas kaip dekoratyvinis augalas gyvatvorėse, prie namų, darželiuose ir parkuose, o pastaruoju metu – ir dėl uogų.

Augalas savidulkis, todėl uogas mezga ir vienas krūmas, nors jį gali apdulkinti ir vabzdžiai. Šiauriniame pusrutulyje uogos noksta rugpjūtį–spalį, priklausomai nuo platumos, aukščio ir klimato. Kinijoje ožerškis sodinamas net erozijai stabdyti ir dykumėjančioms žemėms atkurti. Kadangi uogas lesa paukščiai ir platina sėklas, krūmas gali plisti į gamtą.

Daugelis teiginių apie goji naudą nepagrįsti – kokybiškų klinikinių įrodymų trūksta

Nuo maždaug 2000 metų džiovintos goji uogos, milteliai ir sultys išsivysčiusiose šalyse tapo populiariu užkandžiu ir tariama alternatyviosios medicinos priemone. Tačiau šį populiarumą lydėjo perdėti ir nepagrįsti teiginiai apie naudą sveikatai. 2007 metais Kanados transliuotojo CBC laida tyrė goji sulčių reklamą, kurioje buvo melagingai teigiama, kad klinikiniai tyrimai įrodė jų apsauginį poveikį nuo krūties vėžio.

Moksliniai duomenys kur kas kuklesni. Kelių nedidelių tyrimų apžvalga rodo, kad sveiki suaugę kinai, 4–16 savaičių vartoję goji uogas, sultis ar kapsules, turėjo šiek tiek mažesnį trigliceridų ir didesnį „gerojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, tačiau įrodymų kokybė žema. Dėl klinikinių įrodymų stokos ir prastos gaminių kokybės kontrolės goji nerekomenduojamos kaip gydymo priemonė. Uogose daug polisacharidų, karotinoidų ir kitų junginių – jos yra maistingas maistas, bet ne vaistas.

Goji gali sąveikauti su vaistais, o komerciniuose gaminiuose randama pesticidų likučių

Laboratoriniai tyrimai rodo, kad goji arbatos medžiagos gali slopinti vaistų apykaitą kepenyse – tų vaistų, kuriuos skaido citochromo P450 fermentai, tarp jų ir kraują skystinančio varfarino. Todėl vartojantiems varfariną ar kitus nuolatinius vaistus prieš valgant daug goji uogų ar geriant goji arbatą būtina pasitarti su gydytoju.

Auginant goji komerciškai, nuo kenkėjų įprastai naudojami pesticidai, todėl džiovintas uogas verta pirkti iš patikimų gamintojų, o ekologiškų produktų sertifikatus – tikrinti.

Džiovintos goji uogos valgomos kaip razinos, šviežios – kaip ir kitos uogos

Dažniausiai goji uogos parduodamos džiovintos – jos dažnai lyginamos su razinomis ir dedamos į košes, jogurtus, dribsnių batonėlius, kepinius, salotas ar arbatą. Prieš valgant jas galima trumpai pamirkyti vandenyje. Prinokusios goji uogos minkštos ir greitai genda, todėl jos skinamos arba nupurtomos ant padėklų ir džiovinamos saulėje ar džiovyklėje. Jauni ožerškio ūgliai ir lapai Kinijoje renkami kaip lapinė daržovė, o uogos patiekaluose naudojamos papuošimui ar saldumui suteikti. Užsiaugintos šviežios goji uogos valgomos tiesiai nuo krūmo, šaldomos ar džiovinamos namuose. Kitos sodo uogos, kuriose daug vitamino C ir karotinoidų, – šaltalankis ir erškėtuogės.

Goji, dumplūnė, šilkmedis ir aktinidija: egzotiškos uogos Lietuvos sode

Goji uogos priklauso grupei egzotiškų vaisių, kuriuos Lietuvoje galima užsiauginti. Lentelėje – jų kilmė ir auginimo ypatumai.

Augalas	Kilmė	Augalo tipas	Auginimas Lietuvoje
Dygliuotasis ožerškis (goji)	Kinija	1–3 m krūmas	gyvatvorės, sodai; savidulkis
Peruvinė dumplūnė	Peru, Čilė	vienmetis (tropikuose daugiametis)	iš daigų, šiltnamyje ar šiltoje vietoje
Baltasis šilkmedis	Kinija, Indija	10–20 m medis	šilčiausiose, užuovėjos vietose
Smailialapė aktinidija	Tolimieji Rytai, Japonija, Korėja	liana iki 30 m	prie atramos; dažniausiai reikia vyriško augalo

Goji ir dumplūnė priklauso bulvinių šeimai: dumplūnės žali vaisiai ir lapai turi solanino, o goji uogos gali sąveikauti su kai kuriais vaistais. Šilkmedis ir aktinidija – sumedėję augalai, kurie dera daugelį metų.