Kukurdvelkis: kada valgomas ir kaip atskirti nuo nuodingų

Kukurdvelkis – rutulio ar kriaušės formos grybas be kepurėlės ir lakštelių, kurio jauni, viduje balti ir vienalyčiai vaisiakūniai yra valgomi. Lietuvoje kukurdvelkiais vadinami dviejų giminingų genčių grybai: tikrieji kukurdvelkiai (Calvatia), tarp jų milžiniškas didysis kukurdvelkis, ir smulkesni pumpotaukšliai (Lycoperdon). Jie auga vasarą ir rudenį pievose, ganyklose ir miškuose. Kiekvieną kukurdvelkį prieš valgant būtina perpjauti išilgai per vidurį: tik taip atskirsite jį nuo nuodingos gelsvosios ankštenės (ropliagrybio) ir mirtinai nuodingų musmirių „kiaušinėlių“. Šioje grybų gido dalyje – kukurdvelkių rūšys, kada jie valgomi, kaip atpažinti pavojingus antrininkus ir kaip juos paruošti.

Lotyniškai	Calvatia (kukurdvelkiai) ir Lycoperdon (pumpotaukšliai), pievagrybinių (Agaricaceae) šeima
Ar valgomi?	Taip, tik jauni: perpjauti viduje balti, vienalyčiai, tvirti
Kada auga	Vasarą ir rudenį, daugiausia VII–X
Kur auga	Pievose, ganyklose, pamiškėse, miškuose, ant trūnijančios medienos
Rūšys Lietuvoje	6 kukurdvelkių ir 12 pumpotaukšlių rūšių (VLE)
Pavojingi antrininkai	Gelsvoji ankštenė (ropliagrybis), jaunos musmirės „kiaušinėlio“ stadijoje
Svarbiausia taisyklė	Perpjauti išilgai: jei matyti kepurėlės, lakštelių ar koto kontūras – mesti

Kukurdvelkiai ir pumpotaukšliai: kas yra kas

Kasdienėje kalboje kukurdvelkiu vadinamas bet koks baltas rutuliškas grybas, kuris, senas, paspaudus išpučia rudų sporų debesėlį. Mikologai išskiria kelias gentis. Visuotinės lietuvių enciklopedijos (VLE) straipsnio autorius Ernestas Kutorga kukurdvelkiais (Calvatia) vadina pievagrybinių šeimos gentį, kurioje žinoma apie 60 rūšių: jų vaisiakūniai rutulio, kriaušės ar grūstuvo formos, 2–20, kartais iki 100 cm skersmens, jauni balti, vėliau nuruduoja. Tai dirvožemio saprotrofai, vasarą ir rudenį augantys miškuose, pievose, ganyklose. Jauni mėsingi vaisiakūniai valgomi.

Smulkesnieji „kukurdvelkiai“, kuriuos dažniausiai randame miške, yra pumpotaukšliai (Lycoperdon). VLE duomenimis, pasaulyje žinoma apie 50 jų rūšių, vaisiakūnis 2–8 cm dydžio, rutulio, kriaušės ar kuokos formos, su trumpesniu ar ilgesniu kotu ir angele viršūnėje, pro kurią išsiveržia sporos. Jie auga dirvožemyje, ant pūvančios medienos, miškuose, pievose, kopose, o jauni vaisiakūniai taip pat valgomi.

Rūšis	Lotyniškai	Dydis ir požymiai	Kur auga
Didysis kukurdvelkis	Calvatia gigantea	Iki 50, kartais 80 cm skersmens ir iki 4 kg (VLE); lygus, baltas, be koto	Pievos, ganyklos, sodai, pamiškės
Ropliaodis kukurdvelkis	Calvatia utriformis	Stambus, platus, paviršius smulkiai sueižėjęs, primenantis odą	Pievos, ganyklos
Ilgasis kukurdvelkis	Calvatia excipuliformis	Grūstuvo formos: rutuliška galva ant ilgo, storo koto	Miškai, pamiškės
Karpotasis pumpotaukšlis	Lycoperdon perlatum	3–8 cm, kriaušės formos, padengtas smailiomis, lengvai nubraukiamomis karpelėmis	Miškai, dažnas
Kriaušinis pumpotaukšlis	Lycoperdon pyriforme	Smulkus, kriaušės formos, gelsvas, auga dideliais būriais	Ant trūnijančios medienos, kelmų

Lietuvoje VLE nurodo 6 kukurdvelkių ir 12 pumpotaukšlių rūšių. Grybautojui svarbiausia ne tiksli rūšis, o tai, ar grybas dar jaunas ir ar jis tikrai yra kukurdvelkis – apie tai toliau.

Kada kukurdvelkis valgomas: tik baltas ir vienalytis viduje

Kukurdvelkiai bręsta iš vidaus. Jauno grybo vidus (mikologai jį vadina gleba) yra baltas, tvirtas, vienalytis, primenantis zefyrą, šviežią sūrį ar duonos minkštimą. Bręstant jame susidaro milijardai sporų: vidus pirmiausia pagelsta, tampa žalsvas ar alyvinis, vėliau – rudas ir miltuotas. Toks grybas jau nevalgomas.

Vidaus spalva perpjovus	Ką tai reiškia	Ar valgyti
Grynai baltas, vienalytis, tvirtas	Jaunas kukurdvelkis	Taip, jei tikrai kukurdvelkis
Baltas, bet su gelsvomis dėmėmis ar gelsvėjantis	Pradeda bręsti	Ne – kartėja, gali sukelti virškinimo sutrikimų
Žalsvas, alyvinis, rudas, miltuotas	Subrendęs, pilnas sporų	Ne
Tamsiai violetinis ar juodas, marmurinis su baltomis gyslelėmis	Gelsvoji ankštenė (ropliagrybis)	Ne – nuodinga
Matomas grybo siluetas: kepurėlė, lakšteliai, kotas	Jauna musmirė ar kitas lakštinis grybas „kiaušinėlio“ stadijoje	Ne – gali būti mirtinai nuodinga

Kartais rekomenduojama nepjauti, o tik paspausti grybą – tai klaida. Išorė nieko nepasako, o pavojingi antrininkai iš išorės gali atrodyti beveik taip pat. Pjaukite visada, ir visada per patį vidurį, nuo viršaus iki pagrindo.

Gelsvoji ankštenė (ropliagrybis) – nuodingas kukurdvelkio antrininkas

Dažniausias kukurdvelkio antrininkas Lietuvos miškuose – gelsvoji ankštenė (Scleroderma citrinum), liaudyje dar vadinama ropliagrybiu ar netikruoju kukurdvelkiu. Ji auga vasarą ir rudenį rūgščiame dirvožemyje, smėlėtuose miškuose, pamiškėse, dažnai prie beržų, ąžuolų ir pušų, nes sudaro su medžiais mikorizę.

Gelsvoji ankštenė sukelia virškinimo sutrikimus: pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus, viduriavimą. Ji pavojinga ir tuo, kad jos gabalėliai sumaišyti su kitais grybais sunkiai pastebimi. Atskirti ją nesunku, jei žinote, į ką žiūrėti:

Požymis	Kukurdvelkis, pumpotaukšlis	Gelsvoji ankštenė (ropliagrybis)
Paviršius	Baltas ar balkšvas, lygus, su smulkiomis karpelėmis ar spygliukais, kurie lengvai nubraukiami	Gelsvai rudas, ochrinis, su tamsiomis žvynelėmis, primenantis bulvės ar roplio odą
Odelė	Plona, lengvai nusilupa	Stora (2–4 mm), kieta, odiška
Vidus jauno grybo	Baltas, vienalytis, minkštas	Jau anksti tamsiai violetinis ar juodas, marmurinis su baltomis gyslelėmis, kietas
Kvapas	Silpnas, malonus, grybų	Aitrus, metalinis ar guminis
Pagrindas	Dažnai su trumpu kotu ar be jo	Be koto, pagrinde – šaknelių pavidalo grybienos gijos

Įdomu tai, kad ant gelsvosios ankštenės parazituoja retas Lietuvos grybas – parazitinis aksombaravykis. VLE nurodo, kad jis labai retas, todėl radus ankštenę su ant jos augančiais mažais baravykiukais, verta juos nufotografuoti ir palikti.

Musmirių „kiaušinėliai“ – mirtinas pavojus

Pavojingiausia klaida renkant kukurdvelkius – supainioti juos su jaunomis musmirėmis. Kol musmirė dar neišlindusi, ji visa būna apgaubta baltu bendruoju gaubtu ir atrodo kaip baltas kiaušinis žemėje. Iš išorės toks „kiaušinėlis“ gali būti labai panašus į jauną kukurdvelkį ar pumpotaukšlį.

Tai ypač pavojinga, nes kiaušinėlio stadijoje būna ir žalsvoji musmirė – mirtiniausias Lietuvos grybas, kurio amatoksinai pažeidžia kepenis, o simptomai prasideda tik po 6–48 valandų, kai nuodai jau pasisavinti. Panašiai atrodo ir jaunos smailiakepurės, paprastosios ar margosios musmirės. Visų musmirių rūšių apžvalgą rasite musmirių rūšių gide.

Perpjovus musmirės kiaušinėlį išilgai, viduje aiškiai matyti būsimo grybo kontūras: kepurėlės lankas (kartais su žalsva, geltona ar raudona spalva po gaubtu), lakštelių juostelė ir kotas. Tikro kukurdvelkio vidus visiškai vienalytis – be jokių struktūrų. Jei matote bet kokį siluetą, grybą išmeskite ir nusiplaukite rankas.

Skirtingų musmirių kiaušinėliai kiek skiriasi. Žalsvosios musmirės gaubtas baltas, o perpjovus po juo matyti alyvinė ar žalsvai gelsva kepurėlės juosta. Paprastosios musmirės kiaušinėlio paviršius baltas, karpuotas, o po juo – ryškiai oranžinė ar raudona kepurėlė. Margosios musmirės kiaušinėlis rusvas. Smailiakepurės musmirės – visas baltas, todėl ji pavojingiausia: ir iš išorės, ir perpjauta ji baltos spalvos, bet viduje aiškiai matyti lakštelių ir koto kontūrai.

Apie kitus pavojingus panašumus – gide „Nuodingi grybai, panašūs į valgomus“.

Kaip rinkti kukurdvelkius: žingsnis po žingsnio

1. Rinkitės tik baltus, tvirtus grybus. Paspaudus pirštu jaunas kukurdvelkis spyruokliuoja kaip zefyras. Minkštas, įdubęs, gelsvas ar rudas grybas – per senas.
2. Išimkite visą grybą su pagrindu. Švelniai pasukite ir ištraukite iš žemės ar samanų. Apžiūrėkite pagrindą: ar nėra makšties, maišelio ar šaknelių pavidalo gijų.
3. Perpjaukite išilgai dar miške. Peiliu perpjaukite per vidurį nuo viršaus iki apačios ir apžiūrėkite pjūvį. Tik baltas, vienalytis vidus be jokio kontūro reiškia, kad grybą galima dėti į pintinę.
4. Nedėkite abejotinų grybų kartu su kitais. Jei nesate tikri, laikykite grybą atskirame maišelyje ir parodykite patyrusiam grybautojui – nuodingos ankštenės ar musmirės gabalėlis gali atsidurti tarp valgomų grybų.
5. Neperkraukite pintinės. Kukurdvelkiai trapūs, suspausti greitai suminkštėja ir pradeda gesti.

Kur ir kada auga kukurdvelkiai

Kukurdvelkių sezonas ilgas – nuo vasaros pradžios iki vėlyvo rudens. Didžiausias jų derlius būna liepą–spalį, po šiltų lietų.

• Didysis ir ropliaodis kukurdvelkiai mėgsta atviras, derlingas vietas: pievas, ganyklas, sodus, parkus, pamiškes, dilgėlynus. Didysis kukurdvelkis kartais auga lanku ir kasmet toje pačioje vietoje.
• Karpotasis pumpotaukšlis dažnas įvairiuose miškuose, ant samanų, prie takų.
• Kriaušinis pumpotaukšlis auga dideliais būriais ant trūnijančių kelmų ir medienos.
• Gelsvoji ankštenė dažnesnė rūgščiame, smėlėtame dirvožemyje šiluose ir mišriuose miškuose – tai irgi užuomina, į ką atkreipti dėmesį.

Prieš grybaujant pasitikrinkite, kur grybauti leidžiama, – plačiau grybavimo gide.

Kodėl subrendęs kukurdvelkis „rūksta“

Kukurdvelkiai ir pumpotaukšliai neturi lakštelių ar vamzdelių – sporos susidaro grybo viduje. Subrendusio pumpotaukšlio viršūnėje atsiveria angelė, o kukurdvelkio odelė suskilinėja ir sutrūkinėja. Užlašėjus lietaus lašui, palietus gyvūnui ar paspaudus pirštu, iš vidaus išsiveržia rudas sporų debesėlis, kurį vėjas nuneša toli. Vienas didelis kukurdvelkis gali pagaminti milžinišką kiekį sporų, tačiau iš jų išauga tik labai maža dalis naujų grybų.

Būtent šis „rūkimas“ ir yra ženklas, kad grybas jau nebetinka valgyti. Subrendę kukurdvelkiai gamtoje svarbūs – jie skaido organines medžiagas ir praturtina dirvožemį, todėl senų grybų nėra prasmės skinti ar spardyti.

Kukurdvelkių sezonas pagal mėnesius

Mėnuo	Ką galima rasti	Pastabos
Birželis	Pirmieji pumpotaukšliai ir kukurdvelkiai po lietų	Tuo metu auga ir baltosios musmirės – pjaukite kiekvieną grybą
Liepa–rugpjūtis	Didysis kukurdvelkis pievose ir soduose, pumpotaukšliai miškuose	Žalsvosios musmirės sezono pradžia
Rugsėjis–spalis	Daugiausia pumpotaukšlių, kriaušiniai pumpotaukšliai ant kelmų	Gelsvosios ankštenės pikas smėlėtuose miškuose
Lapkritis	Pavieniai vėlyvi pumpotaukšliai	Dauguma grybų jau subrendę ir rūksta

Ar kukurdvelkius reikia apvirti ir kaip juos paruošti

Jaunų kukurdvelkių specialiai mirkyti ar apvirti nereikia, tačiau valgykite juos tik termiškai apdorotus. Juos geriausia gaminti iškart: surinkti kukurdvelkiai greitai bręsta ir per dieną kitą gali pagelsti iš vidaus.

1. Patikrinkite kiekvieną grybą. Perpjaukite išilgai per vidurį ir įsitikinkite, kad vidus grynai baltas ir vienalytis.
2. Nulupkite. Pumpotaukšlių ir didesnių kukurdvelkių odelė gali būti kieta ir smėlėta – ją nulupkite peiliu.
3. Supjaustykite. Didįjį kukurdvelkį pjaustykite 1–1,5 cm storio griežiniais, smulkiuosius – per pusę ar ketvirčiais.
4. Iškepkite. Populiariausias būdas – griežinius pasūdyti, apvolioti kiaušinyje ir džiūvėsėliuose ar miltuose ir kepti svieste po 3–4 minutes iš abiejų pusių, kol paruduos – tai vadinamasis „kukurdvelkio šnicelis“. Smulkius pumpotaukšlius galima kepti su svogūnais ir česnaku, dėti į omletą, troškinius ar grybų padažą.

Kukurdvelkių skonis švelnus, todėl juos verta gausiai pagardinti česnaku, žolelėmis ir pipirais. Kukurdvelkių nedžiovinkite – džiovinti jie praranda skonį, o bręsdami gali tapti miltuoti. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) pataria grybų patiekalus suvalgyti tą pačią dieną ir laikyti šaldytuve 0–6 °C temperatūroje.

Ką gaminti iš kukurdvelkių

Patiekalas	Kaip	Tinka
Kukurdvelkio šnicelis	Griežiniai kiaušinyje ir džiūvėsėliuose, kepti svieste	Didysis, ropliaodis kukurdvelkis
Kepti su česnaku	Kubeliai kepami svieste su česnaku ir petražolėmis 8–10 min.	Visi jauni kukurdvelkiai
Omletas ar kiaušinienė	Pakepinti kukurdvelkiai užpilami plaktais kiaušiniais	Smulkūs pumpotaukšliai
Grybų padažas	Pakepinti grybai troškinami su grietinėle ir svogūnais	Pumpotaukšliai, kukurdvelkių kubeliai
Sriuba	Dedami kartu su kitais miško grybais	Visi jauni
„Pica“ ant kukurdvelkio	Storas griežinys apkepamas, ant jo dedama pomidorų, sūrio ir kepama orkaitėje	Didysis kukurdvelkis

Kukurdvelkiai sugeria daug riebalų, todėl kepant verta naudoti mažiau sviesto ir gerai įkaitinti keptuvę. Iškeptus griežinius paguldykite ant popierinio rankšluosčio. Šaldymas: žalių kukurdvelkių šaldyti nerekomenduojama – atšildyti jie būna vandeningi. Geriau juos iškepti ar patroškinti ir užšaldyti jau paruoštus.

Dažniausios klaidos renkant kukurdvelkius

Grybas nepjaunamas. Tai svarbiausia klaida – tik perpjovus išilgai galima atmesti ankštenę ir musmirės kiaušinėlį.

Renkami seni grybai. Kukurdvelkis su gelsvu ar žalsvu vidumi nebetinka – jis kartus ir gali sukelti virškinimo sutrikimų.

Kukurdvelkiu palaikoma ankštenė. Gelsvai ruda, stora, žvynuota odelė ir tamsus vidus – ne kukurdvelkis.

Įkvepiamos sporos. Seni kukurdvelkiai paspaudus išpučia sporų debesį. Didelis jų kiekis gali dirginti kvėpavimo takus, todėl vaikams nereikėtų jų „pūsti“ prie veido.

Grybai laikomi per ilgai. Kukurdvelkiai bręsta ir po surinkimo, todėl gaminkite juos tą pačią dieną.

Kiti Lietuvos grybai ir saugumas

Kukurdvelkių sezonas sutampa su daugelio kitų grybų sezonu. Vasarą pievose kartu su jais auga pievagrybiai, rudenį miške – baravykai, rudmėsės ir baltikai. Visų valgomų Lietuvos grybų sąrašą rasite grybų gide.

Jei po grybų patiekalo pajutote pykinimą, vėmimą, viduriavimą ar pilvo skausmus, skambinkite VVKT apsinuodijimų informacijos skyriui 8 5 236 2052 (visą parą), o sunkios būklės atveju – 112. Ypač skubiai kreipkitės, jei simptomai prasidėjo praėjus 6 ir daugiau valandų po valgio – taip dažnai pasireiškia apsinuodijimas musmirėmis. Plačiau – apsinuodijimo grybais gide.

Viršelio nuotrauka: Hans Hillewaert, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons.