Malkinė: kokio dydžio statyti, ar reikia statybos leidimo ir kaip sukrauti malkas, kad gerai išdžiūtų

Malkinė – ne tik vieta malkoms sukrauti. Nuo to, kaip ji pastatyta ir kaip jose laikomos malkos, priklauso, ar žiemą kūrensite sausomis, gerai degančiomis malkomis, ar šlapiomis, kurios rūksta ir teršia kaminą. Šiame straipsnyje – ar Lietuvoje reikia statybos leidimo malkinei, kokio dydžio ji turėtų būti, kur ją pastatyti ir kaip sukrauti malkas. Apie malkų rūšis, kainas ir kiek jų reikia žiemai rašome kietojo kuro gide.

Malkinė iki 50 m² – I grupės nesudėtingasis statinys

Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai be gyvenamųjų patalpų priskiriami I grupės nesudėtingiesiems statiniams, jei jų aukštis neviršija 5 m, o plotas – 50 m². Didesni – iki 8,5 m aukščio ir 80 m² ploto – priskiriami II grupei. Malkinė dažniausiai patenka į I grupę.

Šaltiniai: STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Ar konkrečiam statiniui reikalingas leidimas, galima pasitikrinti inspekcijos internetiniu klausimynu.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija aiškina, kad I grupės nesudėtingajam statiniui statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į kultūros paveldo objekto teritoriją ar apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją ar teritoriją 200 m atstumu abipus magistralinio dujotiekio. Ar jūsų sklypas patenka į tokias teritorijas, nurodoma Nekilnojamojo turto registro išraše, taip pat galima pasitikrinti Lietuvos erdvinės informacijos portalo ar „Regia“ žemėlapiuose. Inspekcija siūlo ir internetinį klausimyną, kuris per kelias sekundes parodo, ar konkrečiam statiniui reikia leidimo.

Gera malkinė saugo nuo lietaus, bet leidžia vėdintis

Malkos džiūsta tik tada, kai aplink jas juda oras, todėl uždaras, sandarus sandėlis malkoms netinka – jame drėgmė neišgaruoja. Gera malkinė turi:

• stogą, kuris apsaugo nuo lietaus ir sniego, su pakankama atlaja, kad lietus nelytų į šonus;
• atviras arba tarpuotas sienas, pro kurias pučia vėjas;
• pakeltas grindis ar pagrindą – padėklus, sijas ar žvyro sluoksnį, kad malkos netrauktų drėgmės iš žemės;
• pakankamai vietos, kad naujas malkas būtų galima krauti atskirai nuo jau išdžiūvusių.

Paprastą malkinę galima pasistatyti ir pačiam

Dažniausiai malkinė statoma kaip lengva medinė pastogė: ant betoninių ar akmeninių atramų pastatomas karkasas, uždengiamas vienšlaičiu stogu su nuolydžiu į galinę pusę, kad lietaus vanduo nebėgtų ant malkų ir prie įėjimo. Sienos daromos iš lentų su tarpais, tinklo ar paliekamos atviros. Grindims tinka pakelti padėklai, medinis paklotas ar vandeniui laidus žvyro sluoksnis. Stogo dangai tinka čerpių imitacijos skarda, bitumo čerpelės ar banguotos plokštės. Jei malkinė statoma prie namo ar kito pastato sienos, verta palikti tarpą vėdinimui ir nepamiršti, kad malkos – degi medžiaga, todėl prie jų negalima kūrenti laužo ar palikti pelenų.

Patogumui praverčia dvi atskiros sekcijos – viena šviežioms, kita jau išdžiūvusioms malkoms, – ir platesnis įėjimas, pro kurį galima įvažiuoti karučiu. Nedidelė dėžė ar lentyna prie namo durų leidžia laikyti kelių dienų atsargą, kad nereikėtų kas kartą eiti į malkinę.

Malkinę verta planuoti dviejų sezonų atsargoms

Šviežiai paruoštoms malkoms išdžiūti reikia laiko, todėl daug kas laiko ne tik šio, bet ir kitų metų atsargas: vienoje dalyje džiūsta naujos malkos, o iš kitos imamos jau sausos. Tad malkinę verta planuoti didesnę, nei reikia vienai žiemai. Atminkite, kad sukrautos malkos užima daugiau vietos nei medienos tūris – parduodamos jos matuojamos erdmetriais. Kiek malkų reikia namui per sezoną, kuo skiriasi erdmetris nuo kietmetrio ir kaip išdžiovinti malkas, rašome straipsnyje apie malkas.

Malkas reikia krauti taip, kad tarp jų judėtų oras

• skaldytas malkas džiūsta greičiau nei nesuskaldytos rąstigalio dalys, todėl jas verta suskaldyti prieš kraunant;
• krauti ant padėklų ar sijų, kad apatinė eilė neliestų žemės;
• palikti tarpą tarp rietuvės ir malkinės sienos ar namo sienos;
• krauti eilėmis, žievės puse į viršų viršutinėje eilėje, kad lietus nubėgtų;
• rietuvės galus sutvirtinti kryžmai sukrautomis malkomis, kad rietuvė nenugriūtų;
• nekrauti malkų tiesiai prie namo sienos be tarpo – drėgmė ir kenkėjai gali pereiti į sieną.

Šlapios malkos teršia kaminą ir didina gaisro riziką

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai primena, kad krosnis reikia kūrenti sausomis malkomis – kūrenant šlapiomis daug greičiau užteršiamas dūmtraukis. Ant kamino sienelių kaupiasi suodžiai su dervomis, kurie kūrenant intensyviai gali net užsidegti. PAGD duomenimis, per vienus metus vien suodžiai individualiųjų namų dūmtraukiuose degė 552 kartus. Kaip prižiūrėti kaminą, rašome straipsnyje apie kamino valymą.

Malkinę statykite saugiu atstumu nuo ugnies

Malkinę patogu turėti netoli namo, tačiau ji neturėtų būti prie pat krosnies, pirties ar kitų ugnies šaltinių. Malkos – degi medžiaga, todėl prie jų nedera palikti neatvėsusių pelenų ar kūrenti laužo. PAGD specialistai pastebi, kad neatvėsę pelenai, supilti į plastikinius kibirus ar konteinerius, neretai sukelia gaisrus. Pelenus laikykite metaliniame inde su dangčiu atokiau nuo malkinės, kol jie visiškai atvės. Namuose prie krosnies laikykite tik nedidelį kiekį malkų vienam ar dviem kūrenimams – PAGD pataria, kad šalia pakuros nebūtų malkų ir degių daiktų, o aplink krosnį būtų išlaikytas 1 m atstumas.