Vidutinio sunkumo sudoku: kasdien naujas iššūkis

Kam tinka vidutinio sunkumo sudoku

Šis lygis skirtas tiems, kas jau moka sudoku taisykles ir užtikrintai sprendžia lengvus galvosūkius. Jei lengvas lygis ima atrodyti kaip formalumas, o sunkus dar gąsdina, vidutinis bus pats tas. Daugelis nuolatinių sprendėjų būtent šį lygį renkasi kasdieniam ritualui: vienas galvosūkis per pietų pertrauką ar vakare, prieš miegą, suteikia pakankamai iššūkio, kad būtų įdomu, ir pakankamai sėkmės, kad būtų malonu.

Vidutinis sudoku žaidimas tinka ir tiems, kas nori sąmoningai tobulėti. Čia pirmą kartą tikrai prireiks sekti kandidatus, čia išmoksite pastebėti paslėptus vienetus, kurie nesimato iš pirmo žvilgsnio, ir čia susiformuos sprendimo ritmas, be kurio sunkiame lygyje būtų sudėtinga.

Kuo vidutinis lygis skiriasi nuo lengvo

Mūsų vidutinio sunkumo sudoku duota 32 skaičiai – aštuoniais mažiau nei lengvame lygyje, ir šis skirtumas jaučiamas iškart. Apžvelgę lentą pamatysite, kad „beveik pilnų“ zonų nedaug, o daugeliui langelių tinka po du, tris ar daugiau kandidatų. Be to, šiame lygyje sprendimas vyksta etapais: viena atrasta skaičių grupė atveria kitą, ši – dar kitą. Negalima vienu ratu užpildyti pusės lentos, kaip būna lengvame lygyje.

Svarbu žinoti, kaip veikia mūsų žaidimas: tinka bet koks teisingas užpildymas, kuriame niekur nesikartoja skaičiai. Raudonai pažymimi tik pasikartojimai. Todėl jei įrašėte skaičių, kuris niekur nesikartoja, bet stovi ne savo vietoje, tai paaiškės tik vėliau – kai kuriam nors langeliui nebeliks nė vieno tinkamo skaičiaus. Būtent dėl to vidutiniame lygyje taip svarbu kiekvieną žingsnį pagrįsti, o ne spėti.

Kandidatų sekimas: pagrindinis vidutinio lygio įgūdis

Kandidatai – tai skaičiai, kurie dar gali tikti tuščiam langeliui. Vidutiniame lygyje juos sekti tampa nebe pasirinkimu, o būtinybe. Kadangi mūsų lentoje rašomi tik galutiniai skaičiai, kandidatus galite sekti mintyse arba užsirašyti ant popieriaus lapelio. Yra du būdai, ir abu veikia.

Tikslinis būdas. Kandidatus apsvarstote tik tuose langeliuose, kur jų liko du ar trys. Tai greitesnis būdas, tinkantis tiems, kas gerai mato lentą ir gali juos laikyti galvoje. Jo trūkumas – lengva praleisti svarbią informaciją kituose langeliuose.

Pilnas būdas. Užpildžius visus akivaizdžius skaičius, ant popieriaus nusibraižote 9×9 tinklelį ir kiekvienam tuščiam langeliui užrašote visus galimus kandidatus. Tai užtrunka kelias minutes, bet paskui turite tikrą žemėlapį: matote, kur liko vienas kandidatas, kur yra poros ir kur skaičius gali būti tik vienoje vietoje. Svarbiausia – įrašius tikrą skaičių į lentą, išbraukti jį iš tos pačios eilutės, stulpelio ir kvadrato kandidatų.

Technikos vidutiniam sudoku

Vidutinio lygio sudoku sprendimas remiasi tais pačiais vienetais kaip ir lengvame, tačiau juos rasti sunkiau. Štai kas padės.

Technika	Esmė	Kuo padeda vidutiniame lygyje
Paslėptas vienetas eilutėje ar stulpelyje	Skaičius eilutėje ar stulpelyje gali būti tik vienoje vietoje	Randa skaičius, kurių nesimato žiūrint tik į kvadratus
Nuogas vienetas	Langeliui liko vienas kandidatas	Atsiranda iškart, kai nuosekliai išbraukiate panaudotus skaičius
Rodanti pora	Kvadrate skaičius galimas tik vienoje eilutėje ar stulpelyje	Leidžia išbraukti tą skaičių iš likusios eilutės dalies
Nuoga pora	Du langeliai su tais pačiais dviem kandidatais	Išbraukia tuos du skaičius iš kitų zonos langelių

Paslėptas vienetas eilutėje ar stulpelyje yra pati svarbiausia šio lygio technika. Lengvame sudoku dažniausiai užtenka skenuoti kvadratus, o čia teks taip pat nuosekliai tikrinti eilutes ir stulpelius. Paimkite eilutę, kurioje trūksta, pavyzdžiui, penkių skaičių. Kiekvienam trūkstamam skaičiui patikrinkite, kuriuose laisvuose langeliuose jis galėtų būti. Neretai paaiškėja, kad vienam iš jų tinka tik viena vieta – nors pats langelis turi ir daugiau kandidatų.

Rodanti pora ir nuoga pora šiame lygyje labai pagreitina darbą. Pavyzdžiui, jei viršutiniame kairiajame kvadrate dvejetas gali būti tik antrojoje eilutėje, tai likusiuose tos eilutės langeliuose (kituose dviejuose kvadratuose) dvejeto jau nebus. Išbraukus jį iš kandidatų, kur nors toje eilutėje gali atsirasti naujas nuogas vienetas.

Pavyzdys: rodanti pora veiksme

Tarkime, centriniame 3×3 kvadrate aštuonetas gali būti tik dviejuose langeliuose, ir abu jie yra penktojoje lentos eilutėje. Dar nežinote, kuriame iš jų aštuonetas atsidurs, bet jau aišku, kad centriniame kvadrate jis bus penktojoje eilutėje. Vadinasi, kituose dviejuose kvadratuose, kurie dalijasi tą pačią eilutę, aštuoneto penktojoje eilutėje būti negali.

Išbraukite aštuonetą iš tų langelių kandidatų. Labai gali būti, kad kairiajame kvadrate aštuonetui dabar lieka tik viena vieta – ir štai jums paslėptas vienetas. Tokia nedidelė išvada dažnai yra būtent tas žingsnis, kurio trūko, kad lenta vėl pajudėtų. Vidutiniame lygyje ji pasitaiko gana dažnai, todėl verta išmokti ją pastebėti.

Pavyzdys: paslėptas vienetas stulpelyje

Paimkime šeštąjį stulpelį, kuriame tušti keturi langeliai, o trūksta skaičių 1, 4, 6 ir 9. Pirmiausia patikrinkite vienetą: viršutinio langelio eilutėje vienetas jau yra, antrojo langelio kvadrate – taip pat, o trečiojo eilutėje – irgi. Lieka tik ketvirtasis langelis. Nors jam galbūt tinka ir šešetas, ir devynetas, vienetas gali būti tik čia – tai paslėptas vienetas.

Įrašę vienetą, toliau tikrinkite likusius tris skaičius tame pačiame stulpelyje. Dažnai po vieno vieneto netrukus atsiranda ir kitas, nes trims langeliams lieka trys skaičiai, o apribojimų – vis daugiau.

Sprendimo planas: nuo ko pradėti ir kaip tęsti

1. Greitas skenavimas. Pradėkite taip pat kaip lengvame lygyje – peržiūrėkite skaičius nuo 1 iki 9 ir užpildykite visas akivaizdžias vietas.
2. Eilutės ir stulpeliai. Kai kvadratuose nieko akivaizdaus neliko, pereikite prie eilučių ir stulpelių su mažiausiai tuščių langelių.
3. Kandidatai. Jei vis tiek užstrigote, surašykite kandidatus ant popieriaus. Pradėkite nuo zonų, kuriose tuščių langelių mažiausiai.
4. Išbraukimas. Kiekvieną kartą įrašę skaičių į lentą, išbraukite jį iš kaimyninių langelių kandidatų ir pažiūrėkite, ar neatsirado naujų vienetų.
5. Kartojimas. Sprendimas vidutiniame lygyje yra ciklas: skenavimas, kandidatai, išbraukimas, vėl skenavimas.

Šį ciklą kartokite tol, kol lenta bus užpildyta. Vidutiniame lygyje dažnai būna taip, kad pirmoji sprendimo pusė eina lėtai, o antroji – kaip per sviestą: kuo daugiau skaičių lentoje, tuo daugiau apribojimų ir tuo lengviau rasti kitą langelį. Todėl nenusiminkite, jei pradžioje progresas atrodo lėtas, – tai natūrali vidutinio sudoku dalis, o paskutiniai langeliai paprastai užsipildo labai greitai.

Dažnos klaidos vidutiniame lygyje

Pasenę kandidatai. Tai klaida numeris vienas. Įrašėte skaičių į lentą, bet pamiršote jį išbraukti iš gretimų langelių kandidatų savo užrašuose. Po kelių žingsnių užrašai ima rodyti negalimus kandidatus, ir jūs remiatės klaidinga informacija. Paprotys išbraukti iškart sutaupo daug nervų.

Spėjimas „iš nuojautos“. Kai lieka du kandidatai, kyla pagunda įrašyti vieną ir pažiūrėti, kas bus. Jei spėtas skaičius niekur nesikartoja, raudonai jis nenusidažys, ir klaida gali išryškėti tik daug vėliau. Vidutiniame lygyje toks užstrigimas dažniausiai reiškia, kad praleidote paslėptą vienetą kitoje lentos vietoje. Užuot spėję, peržiūrėkite kitus skaičius.

Tik kvadratų tikrinimas. Įpratę prie lengvo lygio, daugelis tikrina tik 3×3 kvadratus. Vidutiniame lygyje daug sprendimų slypi eilutėse ir stulpeliuose – nepamirškite jų.

Per dažnos užuominos. „Užuomina“ naudinga, bet jei ja naudojatės kas kelias minutes, mokotės lėčiau. Pirmiausia dar kartą peržiūrėkite eilutes ir stulpelius. Užuominą pasilikite tikram užstrigimui.

Kaip skaityti lentą: zonos su mažiausiai laisvų vietų

Vienas naudingiausių vidutinio lygio įpročių – visada pradėti nuo ten, kur pasirinkimų mažiausia. Prieš surašydami kandidatus, apžvelkite lentą ir suraskite eilutę, stulpelį ar kvadratą, kuriame tuščių langelių liko trys ar keturi. Tokioje zonoje trūkstamų skaičių mažai, todėl daug lengviau nustatyti, kuris kur tinka. Dažnai vienas iš jų gali būti tik vienoje vietoje, o tada likę susidėlioja patys.

Priešingai, zonos su septyniais ar aštuoniais tuščiais langeliais iš pradžių beveik nieko nepasako. Jas palikite vėlesniam etapui, kai lenta jau bus labiau užpildyta. Šis principas – nuo siauriausios vietos link plačiausios – galioja ir sunkiame lygyje, todėl verta jį įsisavinti jau dabar.

Dar vienas naudingas įprotis – stebėti, kurių skaičių lentoje jau beveik pilna. Jei aštuonetų jau aštuoni, devintasis turi tik vieną galimą vietą, ir ją rasti užtrunka kelias sekundes.

Kada pereiti į sunkų lygį

Į sunkų lygį verta kilti, kai vidutiniai sudoku tampa nuspėjami: žinote, nuo ko pradėti, kandidatus sekate natūraliai, o paslėptus vienetus eilutėse ir stulpeliuose randate nesunkiai. Dar vienas geras ženklas – kai užstrigus pavyksta pačiam rasti išeitį, nesinaudojant užuomina. Sunkiame lygyje duota vos 26 skaičiai, ir tie įgūdžiai bus būtini.

Nebijokite, jei pirmasis sunkus sudoku užtruks gerokai ilgiau ar prireiks kelių užuominų. Tai normalu. Galite pakaitomis spręsti vidutinį ir sunkų lygį, kol pajusite, kad sunkusis nebekelia nerimo. O jei kurią dieną norisi kažko lengvesnio – lengvas sudoku visada po ranka. Visų lygių palyginimą rasite sudoku pagrindiniame puslapyje, o kitokių loginių užduočių – galvosūkių skiltyje.