Grybavimas: kada ir kur grybauti Lietuvoje, taisyklės ir kainos

Grybavimas Lietuvoje prasideda pavasarį, kai balandį–gegužę išdygsta briedžiukai, tačiau tikrasis grybų sezonas trunka nuo liepos iki spalio, o gausiausia grybų būna rugsėjį. Grybauti galima visuose Lietuvos miškuose – valstybiniuose ir privačiuose, – išskyrus rezervatus ir teritorijas, kuriose lankymasis laikinai uždraustas. Šioje grybų gido dalyje – kaip suprasti, ar grybų jau yra, kur Lietuvoje grybingiausi miškai, kokių lankymosi miške taisyklių privalu laikytis, kaip nepaklysti ir apsisaugoti nuo erkių, ką pasiimti, kaip skinti grybą ir kiek už grybus moka supirktuvės.

Grybų sezonas Lietuvoje prasideda gegužę, o pikas – rugsėjį

Pirmieji grybai miške pasirodo dar pavasarį. Grybavimo asociacijos įkūrėjas, devynis kartus Lietuvos ir kartą pasaulio grybavimo čempionatą laimėjęs Vytenis Daugudis 2022 m. vasarą pasakojo, kad sezonas prasideda jau gegužę, kai galima rasti briedžiukų, bobausių ir avižėlių, o tais metais pirmosios voveraitės pasirodė dar prieš Jonines. Bobausių, beje, nerinkite – VVKT juos priskiria nuodingiems grybams (plačiau – bobausio dalyje).

Panašią eigą 2026 m. aprašė ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Gintarė Karelina: pirmųjų grybų buvo galima rasti gegužę, birželį pasirodė voveraitės, vasaros viduryje – pirmieji baravykai. Rugpjūčio pabaigoje miškuose rinktos ūmėdės, voveraitės, lepšės, baravykai, raudonviršiai ir kazlėkai, tik baravykų dėl sausesnių orų ir kritulių trūkumo buvo mažiau. Specialistė prognozavo, kad, sulaukus daugiau lietaus, gausesnio baravykų derliaus galima tikėtis rugsėjį, o drėgnas ir šiltas ruduo leidžia grybauti spalį ir net lapkritį.

Laikotarpis	Ką dažniausiai renka grybautojai
Balandis–gegužė	briedžiukai, gegužraibės
Birželis	pirmosios voveraitės, vasariniai baravykai, raudonviršiai
Liepa–rugpjūtis	voveraitės, baravykai, lepšės, ūmėdės, kazlėkai, vėliau šilbaravykiai ir gudukai
Rugsėjis	sezono pikas: baravykai, šilbaravykiai, rudmėsės, piengrybiai, kelmučiai
Spalis–lapkritis	kelmučiai, baltikai, kreivabudės – rudeniniai grybai

Visų Lietuvos valgomų grybų sezonus mėnuo po mėnesio rasite grybų gido kalendoriuje. Svarbu žinoti, kad kalendorius – tik orientyras. Gamtos tyrimų centro mikologas Jonas Kasparavičius LRT juokavo, kad nėra jokio ministerijos potvarkio, kada grybams pradėti dygti: kiekvieni metai skirtingi, o vienas kitas labai anksti išlindęs grybas dar nieko nerodo. Gerą vasarą, kai lietaus netrūksta, grybai dera bangomis – nuo birželio iki rugsėjo, kartais iki spalio.

Ar jau yra grybų? Lemia ne vien lietus, bet ir dirvožemio drėgmė bei šiluma

Klausimas „ar jau yra grybų“ kasmet būna vienas dažniausių. Paprasčiausias atsakymas – „po lietaus“ – ne visai teisingas. G. Karelina pastebi, kad žmonės dažnai mano, jog praėjus porai trejeto dienų po lietaus jau galima eiti į mišką ir tikėtis daugybės grybų. Tačiau grybams reikia tinkamo drėgmės ir temperatūros derinio: net labai didelis vandens kiekis savaime pilnų krepšių negarantuoja, svarbiausia – kiek drėgmės išlieka dirvožemyje. Staigus lietus po ilgos sausros taip pat dar nereiškia gausaus derliaus.

Mikologas J. Kasparavičius LRT aiškino, kad grybiena po žeme veikia kaip jautri antena – ji „jaučia“ temperatūrą ir drėgmę. Palankiausias aukso vidurys, kai nėra nei per karšta, nei per šalta, o kritulių nei per daug, nei per mažai. Jei grybai pasirodo iškart po lietaus, greičiausiai jie pradėjo formuotis gerokai anksčiau. Augimo greitis irgi skiriasi: baravykas per parą paauga maždaug centimetrą, o voveraitė – vos milimetrą, todėl voveraičių sezonas būna ilgesnis ir tolygesnis.

Ženklas	Ką jis reiškia grybautojui
Kelias savaites lyja po truputį, naktys šiltos	palankiausios sąlygos – dirvožemis drėgnas, grybų bangos tikėtina
Viena stipri liūtis po ilgos sausros	vanduo greitai nubėga ar išgaruoja – derliaus garantijos nėra
Karštis ir sausra	sezonas sustoja, grybai, ypač baravykai, vėluoja
Šalnos rudenį	sezonas baigiasi; toksikologai pataria grybų po šalnų nerinkti
Grybautojų grupėse daugėja laimikių nuotraukų iš jūsų regiono	grybai jau dygsta – verta važiuoti

Paskutinį ženklą rekomendavo ir V. Daugudis: socialiniuose tinkluose grybautojai dalijasi laimikių nuotraukomis ir dažnai nurodo, kuriuose kraštuose kas dygsta. Skirtingų grybų dygimo laikas Žemaitijoje, Aukštaitijoje ir Dzūkijoje skiriasi, todėl jis patarė informaciją susirinkti iš vakaro ir išsirinkti tuo metu grybingiausią kryptį. Dar vienas jo pastebėjimas: sezono pradžioje mažos voveraitės auga ant kieto grunto – takeliuose, aikštelėse, keliukuose, o nuklydus į samanas nieko nerasite. Tą pačią vasarą, jo teigimu, Aukštaitijoje ir Žemaitijos link jau buvo galima rasti ir vieną kitą raudonikį.

Kur grybauti Lietuvoje: grybingiausios – rytų ir pietryčių girios

Visuotinės lietuvių enciklopedijos (VLE) duomenimis, grybingiausios teritorijos yra rytinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyje – Dainavos (Gudų), Rūdninkų, Labanoro ir Pabradės giriose, Kazlų Rūdos miškuose, Žaliojoje ir Šimonių giriose. Grybingais VLE taip pat vadina Vilniaus, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Biržų, Alytaus, Jurbarko, Tauragės ir Plungės rajonų miškus. Lietuvos miškuose kasmet užauga 40–50 tūkst. tonų (kartais iki 70 tūkst. tonų) valgomųjų grybų, bet dėl kenkėjų, ligų ir kitų priežasčių prarandama 30–50 proc. derliaus.

Daugiausia valgomųjų grybų, pasak VLE, auga sausuose ar vidutinio drėgnumo spygliuočių miškuose, ypač pušynuose ar eglynuose su beržais ir ąžuolais. Taip yra todėl, kad dauguma vertingų grybų gyvena mikorizėje – abipusiškai naudingoje sąjungoje su medžių šaknimis. Kaip aiškino G. Karelina, grybo hifai susijungia su medžių šaknimis: grybiena padeda medžiui pasisavinti vandenį ir mineralines medžiagas, o iš medžio gauna organinių medžiagų. Todėl medžių rūšis yra geriausia nuoroda, kokių grybų tikėtis.

Miško tipas	Kokių grybų ieškoti
Sausi pušynai, šilai su samanomis ir kerpėmis	pušyniniai baravykai, voveraitės, gudukai, šilbaravykiai, kazlėkai jaunuose pušynuose
Jauni pušynai ir eglynai, žolėtos pamiškės	rudmėsės, kazlėkai, voveraitės
Eglynai ir mišrūs eglių miškai	tikriniai baravykai, eglyninės rudmėsės, šilbaravykiai, ūmėdės
Beržynai ir mišrūs miškai su beržais	lepšės, beržyniniai baravykai, piengrybiai, ūmėdės
Drebulynai	raudonviršiai
Ąžuolynai, lapuočių miškai, parkai	vasariniai baravykai, paąžuoliai, pavasarį briedžiukai
Kelmai, virtuoliai, seni sodai	kelmučiai, kreivabudės
Pievos, ganyklos, pamiškės	pievagrybiai, gegužraibės, kukurdvelkiai

Rinkdamiesi vietą atsižvelkite ir į taršą: Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) pataria grybauti kuo toliau nuo kelių, plentų ir geležinkelio, nes grybai kaupia sunkiuosius metalus. Seniai pažįstamos grybavietės taip pat gali pasikeisti. Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Gintaras Jonas Aleknavičius 2026 m. rugpjūtį „Žinių radijui“ pasakojo, kad žmonės atvažiuoja į mėgiamas vietas ir vietoj miško randa kelmus: kol naujame miške susiformuoja paklotė ir grybiena, praeina dešimtmečiai.

Lankymosi miške taisyklės: grybauti galima, žaloti grybų ir paklotės – ne

Laukinių augalų ir grybų įstatymas numato, kad fiziniai asmenys gali grybauti visuose miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir kitus miškus, kuriuose veikla ar lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldybių sprendimais arba saugomų teritorijų teisės aktais. Privačioje žemėje arčiau kaip 100 metrų nuo savininko sodybos grybauti galima tik gavus savininko sutikimą. VMU primena, kad lankytis negalima ir specialios paskirties objektų miškuose – pasienio zonoje, kariniuose objektuose.

Elgesį miške nustato aplinkos ministro patvirtintos Lankymosi miške taisyklės. Svarbiausi grybautojui draudimai:

• žaloti medžius, krūmus, augalus ir grybus, ardyti miško paklotę;
• lankytis plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai ar naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės ir pastatyti įspėjamieji ženklai arba ištemptos „Stop“ juostos;
• kurti laužus ne tam skirtose ir pažymėtose laužavietėse, mėtyti neužgesintus degtukus ir nuorūkas;
• važinėti motorinėmis transporto priemonėmis ne keliais;
• paleisti šunį be antsnukio (antsnukio nereikia, jei šuo vedamas su pavadėliu);
• triukšmauti, trikdyti laukinius gyvūnus, ardyti jų būstus, šiukšlinti.

Automobilį, pasak VMU, galima palikti tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje taip, kad pravažiuotų kitos transporto priemonės, ir vengiant užvažiuoti ant samanų, kerpių ar uogienojų. Aplinkos ministerijos duomenimis, už lankymosi miške taisyklių pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20–120 eurų bauda, už transporto priemonės statymą ar važiavimą ten, kur draudžiama, – 20–50 eurų bauda. Lankymasis miške gali būti laikinai ribojamas dėl gaisrų pavojaus, stichinės nelaimės ar saugant miško išteklius – tokie draudimai skelbiami savivaldybių ir miškų urėdijos kanaluose.

Kur grybauti draudžiama: rezervatai ir rezervatinės apyrubės

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) primena, kad rezervatai – griežčiausiai saugomos teritorijos, kuriose gamtai leidžiama tvarkytis natūraliai. Lankymasis gamtiniuose rezervatuose draudžiamas, jokia ūkinė veikla neleidžiama, o moksliniais ir pažinimo tikslais lankytis galima tik su saugomos teritorijos specialistu. Tai reglamentuoja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, o prie rezervatų ribų įrengti įspėjamieji ženklai.

Rezervato tipas	Lietuvoje (VSTT, 2024)
Valstybiniai gamtiniai rezervatai	3 – Čepkelių, Kamanų, Viešvilės
Valstybiniai kultūriniai rezervatai	2 – Kernavės, Vilniaus pilių
Rezervatai kompleksinėse saugomose teritorijose (nacionaliniuose, regioniniuose parkuose)	36 gamtiniai ir 2 kultūriniai
Rezervatinė apyrubė	1 – Dubravos
Biosferos rezervatas	Žuvinto

Už laukinių augalų ar grybų rinkimą, jų augaviečių žalojimą ar naikinimą rezervate VSTT nurodo 80–700 eurų baudą. Pasitikrinti, ar planuojama vieta nepatenka į rezervatą, galima Saugomų teritorijų valstybės kadastro žemėlapyje. Aplinkos apsaugos departamento inspektoriai sezono metu rengia reidus, o pastebėtus pažeidimus galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Yra išimčių vietos gyventojams. Pavyzdžiui, 2024 m. Punios šilo gamtinio rezervato reguliuojamos apsaugos zonoje nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 d. grybauti ir uogauti leista tik besiribojančiuose kaimuose deklaravusiems gyvenamąją vietą gyventojams, turintiems asmens dokumentą, ir tik savo reikmėms. Apie tokius leidimus vietos gyventojus informuoja saugomų teritorijų direkcijos.

Saugomų grybų rinkti negalima – bauda iki 1 000 eurų

Aplinkos ministerijos duomenimis, saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše yra 117 saugomų grybų (įskaitant kerpes) rūšių. Jų rinkti, žaloti, naikinti ar jais prekiauti draudžiama, o paimti iš gamtos galima tik mokslo tyrimams, turint Aplinkos apsaugos agentūros leidimą. Už Raudonosios knygos grybų rinkimą ar pardavinėjimą VSTT nurodo 250–1 000 eurų baudą, be to, tenka atlyginti žalą gamtai. Tarp saugomų rūšių yra ir populiarių grybų giminaičių – bronzinis baravykas, pilkoji voveraitė, didysis pievagrybis, kuokštinė grifolė; jų sąrašą rasite grybų gido skyriuje apie Raudonąją knygą.

G. Karelina primena paprastą taisyklę: aptikus nepažįstamą ar retai matomą grybą, saugiausia jo neliesti ir palikti augti.

Rinkite tik gerai pažįstamus grybus – ir nepasikliaukite programėlėmis

Grybų įvairovė gerokai didesnė, nei atrodo iš įprasto krepšio: mokslininkai skaičiuoja, kad pasaulyje gali būti keli milijonai grybų rūšių, o didžioji jų dalis dar neaprašyta. G. Karelinos teigimu, Baltijos šalyse aptinkama apie tūkstantį skirtingų grybų rūšių, apie 400 iš jų laikomos valgomomis, tačiau grybautojai paprastai renka tik 20–30 geriausiai pažįstamų. Todėl svarbiausia saugaus grybavimo taisyklė – į krepšį dėti tik tuos grybus, kuriuos tikrai gerai pažįstate.

Atpažįstant grybą nepakanka pažiūrėti į kepurėlę: reikia apžiūrėti ir jos apačią, kotą bei apatinę grybo dalį. Specialistė pateikia pavyzdį – nepatyręs grybautojas žalsvąją musmirę gali supainioti su žalsva ūmėde, bet žalsvosios musmirės koto pagrindas sustorėjęs, o ant koto paprastai būna sijonėlį primenantis žiedas. Atpažinimo programėlėmis aklai pasikliauti nereikėtų: nuotraukoje gali nesimatyti visų svarbių požymių. Jei kyla bent menkiausia abejonė, grybo nelieskite, neragaukite ir nevertinkite vien pagal spalvą. Kurie nuodingi grybai panašūs į valgomus, aprašyta nuodingų grybų gide, o žalsvajai musmirei skirta atskira dalis Žalsvoji musmirė.

Saugumas miške: įkrautas telefonas, 112 ir apsauga nuo erkių

Prieš išeinant. Ir V. Daugudis, ir VMU pirmuoju patarimu vadina visiškai įkrautą telefoną: ryšys reikalingas, jei nuklystumėte nuo kelio, pasiklystumėte ar nutiktų kita nelaimė. Vykstant į nepažįstamą mišką G. Karelina pataria iš anksto peržiūrėti žemėlapį, telefone pasižymėti automobilio stovėjimo vietą ir įsidėmėti aiškius orientyrus. Pasakykite artimiesiems, kur važiuojate ir kada grįšite.

Jei pasiklydote. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), ne kartą ieškojusi pasiklydusių grybautojų, pataria skambinti tik bendruoju pagalbos telefonu 112 ir taupyti bateriją, nes veikiantis telefonas padeda greičiau nustatyti žmogaus vietą. Artimiesiems geriau parašyti trumpąją žinutę, nei skambinėti. Naudinga išeiti į kuo atviresnę vietą, kur žmogų lengviau pastebėti iš oro, išgirdus sraigtasparnį – mojuoti, o naktį šviečiantį telefono ekraną pasieniečiai iš sraigtasparnio gali pastebėti iš labai toli. Ryškūs drabužiai ir garsai (šūksniai, beldimas pagaliu į medį) padeda paieškos šunims.

Kvartaliniai stulpai. VMU primena, kad stambesni valstybiniai miškai padalyti kvartalais, kuriuos skiria iš šiaurės į pietus ir iš rytų į vakarus einančios keturių metrų pločio linijos. Linijos paprastai būna ne ilgesnės nei kilometras, todėl ėjus tiesiai greitai jas pasieksite. Ant stulpo keturių šonų užrašyti gretimų kvartalų numeriai, kurie didėja iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus: mažesnių skaičių pora atsukta į šiaurę, didesnių – į pietus. Padiktavus kvartalo numerį skambučio į 112 metu gelbėtojams lengviau jus rasti. Gamtos ženklais – kerpėmis ar samanomis šiaurinėje medžių pusėje, skruzdėlynais pietinėje – verta naudotis tik kaip pagalbine priemone.

Erkės. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad vasara ir ankstyvas ruduo – aktyviausias erkių sezonas, o gegužę–spalį registruojama beveik 90 proc. visų erkinio encefalito atvejų. 2026 m. sausio–birželio mėnesiais Lietuvoje užregistruoti 92 erkinio encefalito ir 2 607 Laimo ligos atvejai. NVSC patarimai:

• naudokite repelentus ir kūną dengiančius drabužius; V. Daugudis pataria repelentu apipurkšti kojas ir rankas bei vengti aukštos žolės, kurioje erkių daugiausia;
• grįžę iš miško kruopščiai apžiūrėkite kūną; grybautojas dar priduria – iš karto persirenkite, nusiprauskite duše, o grybavimo drabužius išskalbkite, nes erkės gali likti rūbuose;
• įsisiurbusią erkę kuo greičiau pašalinkite pincetu, sugriebę kuo arčiau odos, ir staigiu judesiu ištraukite; nespauskite jos ir netepkite aliejumi ar kremu, įkandimo vietą dezinfekuokite;
• mėnesį stebėkite savijautą; atsiradus plintančiam paraudimui, pakilus temperatūrai ar pablogėjus savijautai, kreipkitės į gydytoją;
• veiksmingiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai: patikimas imunitetas susiformuoja po trijų dozių, vėliau jį reikia palaikyti kas 3–5 metus; 50–60 metų gyventojus skiepija valstybės lėšomis. Nuo Laimo ligos vakcinos nėra.

Apsinuodijimas. Jei po grybų patiekalo pasireiškė pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar kiti negalavimai, skambinkite VVKT Apsinuodijimų informacijos biurui tel. 8 5 236 2052 (visą parą) arba 112. Kodėl negalima laukti, aprašyta dalyje Apsinuodijimas grybais.

Ką pasiimti grybauti: pintinė, peiliukas ir drabužiai pagal orą

Daiktas	Kodėl
Pintinė arba krepšys	grybai kvėpuoja ir nesusispaudžia; V. Daugudžio teigimu, pintinę neštis daug patogiau nei kibirą, o plastikiniame maišelyje grybai uždūsta
Nedidelis peiliukas	patogu nupjauti kotą ir iš karto nuvalyti žemes
Minkštas šepetėlis	spygliai ir lapai nuvalomi miške, namuose mažiau darbo
Įkrautas telefonas, išorinė baterija	ryšys, žemėlapis, automobilio vieta, skambutis 112
Repelentas nuo erkių ir uodų	V. Daugudis įspėja, kad miškuose vasarą daug uodų ir erkių
Drabužiai ir avalynė pagal orą	karštą dieną guminiuose batuose kojos šunta ir skauda; geriau patogūs batai ir kūną dengiantys ryškių spalvų drabužiai
Lietpaltis ir vanduo	orai Lietuvoje dažnai kinta – lietpaltį verta turėti bent automobilyje

Įdomu tai, kad apsaugos nuo vabzdžių priemonių pardavimai aktyvūs visą vasarą: prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė 2022 m. vardijo, kad populiariausi yra purškalai, antroje vietoje – degios spiralės, trečioje – tepalai, o paskutinėje – tinkleliai.

Pjauti ar sukti grybą? Vieno teisingo atsakymo nėra

Grybautojai seniai ginčijasi, kaip teisingiau paimti grybą – nupjauti ar išsukti. VMU specialistė G. Karelina sako, kad vieno teisingo atsakymo nėra. Tai, ką matome miške, yra tik grybo vaisiakūnis, o didžioji grybo dalis – grybiena – slypi po žeme, todėl atsargiai išrovus vaisiakūnį grybiena nepažeidžiama. Kur kas svarbiau negrėbti miško paklotės, neplėšti ir nekilnoti samanų. Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas G. J. Aleknavičius pataria voveraitę ar baravyką švelniai paimti už kotelio ir sukant išrauti, kad liktų grybiena.

Būdas	Kada tinka	Į ką atkreipti dėmesį
Išsukti	kai grybą reikia atpažinti iki galo; baravykams, voveraitėms	išlieka koto pagrindas – svarbus musmirių atpažinimo požymis; duobutę uždenkite paklote
Nupjauti	gerai pažįstamiems grybams, augantiems kekėmis ant kelmų (kelmučiams, kreivabudėms)	pjaukite kuo arčiau žemės ar medienos, kad neliktų pūvančių kelmelių

Mikologas J. Kasparavičius LRT pridūrė dar du patarimus. Pirma, maži grybukai – kaip kūdikiai: jie dar auga, bet daugintis negali, todėl verta rinkti didesnius grybus, kad šie spėtų paskleisti nors dalį sporų. Antra, nereikia surinkti visų rastų grybų – imkite tiek, kiek suvalgysite, o pakirmijusius, netinkamus maistui palikite miške.

Grybų supirkimas ir kainos: nuo 3 iki 10 eurų už kilogramą voveraičių

VLE duomenimis, Lietuvoje kasmet superkama nuo 450 tonų iki 3,87 tūkst. tonų grybų. Daugiausia superkama voveraičių, baravykų ir žaliuokių, gerokai mažiau – gudukų, šilbaravykių, ūmėdžių, baltikų ir piengrybių, o grybų rinkos plėtrai didelę įtaką turi eksportas į Vokietiją, Prancūziją, Italiją ir Skandinavijos šalis.

Kada	Kaina	Šaltinis
2022 m. birželis, parduotuvėje	pirmųjų voveraičių 200 g indelis – 4,99 euro	prekybos tinklas „Iki“
2024 m. sezonas, supirktuvėse	už pirmųjų voveraičių kilogramą mokėta 10 eurų	Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacija (Lrytas, 2025)
2026 m. rugpjūtis, supirktuvėse	voveraičių kilogramas – 3–4 eurai	G. J. Aleknavičius („Žinių radijas“, TV3)

Pirmosios voveraitės parduotuvėse paprastai sulaukia daug dėmesio ir ilgai neužsibūna, tačiau, kaip 2022 m. pastebėjo „Iki“ atstovė V. Budrienė, didžiausią pardavimų piką jos pasiekia rugpjūtį, kai išauga ir pasiūla. Kainos labai priklauso ne tik nuo Lietuvos derliaus. Asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius 2025 m. birželį aiškino, kad lietuviški grybai rinkoje kainų nediktuoja – jas lemia grybų gausa kaimyninėse šalyse ir importas iš Rusijos bei Baltarusijos. G. J. Aleknavičius pastebėjo, kad gausaus derliaus metais susidaro perteklius, krenta kainos, o pirkėjai tampa išrankesni. Pasak jo, patyręs grybautojas gerose vietose kilogramą voveraičių gali pririnkti per penkias minutes, tačiau papildomai užsidirbti grybaujant nori vis mažiau žmonių: tradiciškai grybauja vyresni, mišką gerai pažįstantys žmonės, o jaunimo, anksčiau gausiai ėjusio į mišką, sumažėjo.

Parduodant grybus svarbios ir taisyklės. Varėnos policija 2026 m. rugpjūtį įspėjo, kad prekiauti pakelėse be savivaldybės leidimo ir nenumatytoje vietoje draudžiama: tai kelia pavojų eismo saugumui, o už savivaldybių prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą gresia 16–30 eurų bauda, pakartotinai – 30–80 eurų. Saugomais grybais prekiauti draudžiama apskritai. Pirkėjams VVKT toksikologė Laima Gruzdytė yra patarusi nepirkti sūdytų, marinuotų ar kitaip konservuotų grybų turgavietėse, nes neaišku, kas ir kaip juos rinko bei paruošė.

Grybautojo etiketas: nespardykite net nuodingų grybų

Aplinkos ministerija ne kartą ragino nenaikinti nepažįstamų, pakirmijusių ar nuodingų grybų. Kai kurie grybautojai keistos išvaizdos grybus spardo ar trypia, o dėl to paplinta mažiau jų sporų, mažiau maisto lieka gyvūnams ir nukenčia saugomos rūšys. Grybai skaido nukritusius lapus, spyglius, šakas ir medieną, todėl prisideda prie medžiagų apytakos miške ir dirvožemio susidarymo, o juose gyvena daugybė vabzdžių ir jų lervų. „Nesvarbu, ar grybas valgomas, ar nuodingas – miškui jis vis tiek reikalingas“, – 2026 m. pabrėžė G. Karelina.

• Neardykite paklotės. Negrėbkite lapų ir spyglių, nekilnokite samanų – tai pažeidžia grybieną labiau nei pats grybo paėmimas.
• Palikite tai, ko nepažįstate ar neketinate naudoti. Nepažįstami, seni ir sukirmiję grybai tegul lieka miške.
• Imkite tiek, kiek suvalgysite. Kitiems grybautojams ir miško gyvūnams taip pat turi likti.
• Nešiukšlinkite ir netriukšmaukite. Miške gyvena gyvūnai, o kitiems lankytojams irgi rūpi ramybė.
• Gerbkite savininkus. Privačioje žemėje arčiau kaip 100 m nuo sodybos grybaukite tik su savininko sutikimu.
• Statykite automobilį tvarkingai. Ne ant samanų ir ne taip, kad užtvertų kelią miško technikai ar kitiems.

G. J. Aleknavičius patarimus pradedantiesiems apibendrino paprastai: reikia mylėti ir gerbti mišką, nepalikti šiukšlių, nerauti samanų, o visa kita ateina su patirtimi – vieni mėgsta landžioti po šabakštynus, kiti vaikščioti mišku kaip parku.

Parnešus namo: grybus sutvarkykite tą pačią dieną

Grybavimas nesibaigia miške. Mikologas J. Kasparavičius LRT perspėjo, kad grybai genda greičiau nei žuvis, todėl prisirinkus daug grybų reikia nedelsiant juos sutvarkyti, termiškai apdoroti ir suvalgyti arba užšaldyti. Netinkamai laikytais grybais galima apsinuodyti, net jei jie nėra nuodingi. VVKT taip pat pataria gerai nuvalyti žemėtus kotus, nes žemėje gali būti botulizmą sukeliančių bakterijų. Kaip nuvalyti, kiek virti ir kaip iškepti grybus, aprašyta grybų gide, o atsargoms skirtas receptas Voveraitės žiemai.

Viršelio nuotrauka: AS Photography from Poland, CC BY 4.0, Wikimedia Commons.