Kamino valymas: kaip dažnai valyti kaminą, kodėl dega suodžiai ir ar galima išsivalyti pačiam

Kaminas – dažniausiai pamirštama šildymo sistemos dalis, nors būtent jame kyla daugybė gaisrų. Suodžiai ir dervos kaupiasi nepastebimai, o užsidegę dūmtraukyje gali padegti stogą ar visą namą. Šiame straipsnyje – kaip dažnai valyti kaminą, kodėl dega suodžiai, kaip pastebėti įtrūkimus, ar galima kaminą išsivalyti pačiam ir kokių klaidų pasitaiko įrengiant kaminus. Apie kuro pasirinkimą ir šildymo sezono pasiruošimą rašome kietojo kuro gide.

Suodžiai dūmtraukiuose per metus degė 552 kartus

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, per vienus metus dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo pažeidimų ir gedimų šalyje kilo 697 gaisrai, juose žuvo 6 žmonės, 14 buvo traumuoti. Vien suodžiai individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose degė 552 kartus. Draudimo bendrovės BTA atstovai teigia, kad dėl nepakankamo dėmesio katilinei ir kaminui Lietuvoje kasmet kyla daugiau nei tūkstantis gaisrų. Be to, nevalytas kaminas mažina kuro degimo efektyvumą, todėl šildymas brangsta.

Dūmtraukį šildymo sezono metu reikia valyti kas tris mėnesius

PAGD Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistas Gintaras Zonis pataria dūmtraukį valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. PAGD taip pat primena, kad kaminą ir dūmtraukius būtina kasmet patikrinti ir išvalyti. Kaminų priežiūros specialistai rekomenduoja katilą ir dūmtraukį išvalyti bent kartą per metus, geriausiai – ne šildymo sezono metu, kai darbus atlikti lengviau ir dar lieka laiko sutaisyti gedimus.

Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir draudimo bendrovės BTA ekspertų rekomendacijas.

Šlapios malkos ir šiukšlės užkemša kaminą

Kamino užterštumas priklauso nuo kuro. Kūrenant sausomis malkomis, ant kamino sienelių susidaro daug mažiau dervų nei kūrenant šlapiomis malkomis ar šiukšlėmis. PAGD specialistas G. Zonis įspėja kieto kuro krosnyse nekūrenti gumos, plastiko, dažytos ar lakuotos medienos: jų degimo metu ant kamino sienelių sluoksnis po sluoksnio labai greitai susidaro suodžiai su dervomis. Šis mišinys užkemša kaminą, jei kūrenama neintensyviai, o kūrenant itin aktyviai gali net užsidegti – degimas kyla pačiame dūmtraukyje. Kaip tinkamai laikyti ir išdžiovinti malkas, rašome straipsnyje apie malkinę.

Įtrūkimus dūmtraukyje lengviau pastebėti jį nubalinus

Kūrenant kieto kuro krosnis, dūmtraukiuose ilgainiui atsiranda įtrūkimų, kurie, PAGD teigimu, neretai tampa gaisrų priežastimi. Įtrūkimai sienelėje sunkiai pastebimi, todėl specialistai pataria dūmtraukio sieneles nubalinti – dūmai ant baltos sienelės palieka gerai matomą pėdsaką. Palėpėje taip pat verta patikrinti, ar prie kamino nėra degių daiktų ar šiltinimui naudotų pjuvenų, spalių, – ugnis visada randa kelią.

Žiemą kamino gaisrų pasitaiko daug dažniau nei vasarą

BTA ekspertai nurodo, kad šiltuoju metų laiku krosnys ir katilai naudojami kur kas rečiau, todėl vasarą dūmtraukių užterštumas tampa 10–20 kartų retesne gaisrų priežastimi nei žiemą. Būtent todėl kaminą verta išvalyti prieš prasidedant intensyviam kūrenimui ir nepamiršti jo šildymo sezono viduryje. Pirmieji užsidegusių suodžių kamine požymiai – ūžimas ar traškėjimas kamine, iš kamino viršaus besiveržiančios kibirkštys ar liepsna, įkaitusios kamino sienelės. Tokiu atveju reikia nedelsiant skambinti 112, uždaryti krosnies ar židinio dureles ir oro sklendes, kad degimui trūktų oro, ir išvesti žmones iš namo.

Po kamino gaisro krosnies ar židinio kūrenti negalima, kol kamino būklės nepatikrins specialistas. Aukšta temperatūra gali suskaldyti kamino mūrą ar įdėklą, o pro įtrūkimus dūmai ir smalkės gali patekti į patalpas ar pastato konstrukcijas. Todėl net ir užgesus gaisrui verta pasikviesti kaminkrėtį ar statybos specialistą, kuris įvertins, ar kaminą galima toliau naudoti, ar jį reikia remontuoti.

Didelę dalį valymo darbų galima atlikti pačiam

BTA ekspertai nurodo, kad didelę dalį darbų galima atlikti savarankiškai. Ypač svarbu išvalyti ne tik patį kaminą, bet ir katilą bei alkūnes, einančias link kamino iš katilinės pusės, – šios vietos suodžiais apsineša greičiausiai ir stipriausiai. Tačiau prireikus lipti ant stogo reikia įvertinti savo gebėjimus ir fizinę būklę, nes tai vienas pavojingesnių namų darbų. Draudikai pastebi, kad gaisrų kyla ir dėl netinkamai išvalytų kaminų, nors valymas atliktas neseniai, todėl, abejojant, verta kviesti kaminkrėtį.

Tarp kamino ir medinių konstrukcijų turi būti bent 25 cm

BTA ekspertizių specialistai pastebi, kad problemų dažnai kyla dėl netinkamų medžiagų ir gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo statant namą. Dažna klaida – neišlaikomas rekomenduojamas 25 cm atstumas tarp dūmtraukio ir degių statinio konstrukcijų, pavyzdžiui, medinės stogo konstrukcijos. Pasitaiko, kad dėl grožio kaminas apkalamas medinėmis apdailos lentelėmis. Tokius trūkumus verta ištaisyti prieš šildymo sezoną.

Užkimštas kaminas – ir smalkių pavojus

Užsikimšęs ar silpnos traukos kaminas ne tik kelia gaisro riziką: blogai šalinami dūmai gali patekti į patalpas, o kartu su jais – smalkės. PAGD primena, kad smalkėmis dažnai apsinuodijama per anksti uždarius krosnies sklendę. Kaip apsisaugoti, rašome straipsnyje apie dūmų ir smalkių detektorius. Jei namuose įrengtas židinys, jo kaminui taikomos tos pačios taisyklės – apie židinių tipus rašome straipsnyje apie židinį namuose, o kaip paruošti namus šildymo sezonui – straipsnyje apie šildymo sezoną.