Apsinuodijimas grybais: požymiai pagal laiką ir pirmoji pagalba

Apsinuodijus grybais svarbiausia ne tai, kaip stipriai pykina, o kada atsirado pirmieji požymiai. Jei vėmimas ir vandeningas viduriavimas prasidėjo tik po 6 ar daugiau valandų nuo valgio, galėjo būti suvalgyta mirtinai nuodinga žalsvoji musmirė ar kitas amatoksinų turintis grybas – tokiu atveju į ligoninę reikia vykti nedelsiant, net jei vėliau palengvėja. Įtarus apsinuodijimą, skambinkite Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) apsinuodijimų informacijos skyriui 8 5 236 2052 (visą parą), o jei žmogui jau bloga – 112. Šioje nuodingų grybų gido dalyje – apsinuodijimo požymiai pagal laiką, ką daryti iš karto, kas vyksta ligoninėje, kuo rizikuoja vaikai, kaip apsinuodijama net valgomaisiais grybais ir ką rodo Lietuvos statistika.

Pagalba apsinuodijus	VVKT apsinuodijimų informacijos skyrius, tel. 8 5 236 2052 (visą parą)
Skubi pagalba	112
Pavojingiausias ženklas	simptomai prasideda tik po 6–24 val. (amatoksinai)
Klastingiausia fazė	apsimestinis pagerėjimas, kai kepenys jau pažeistos
Stacionare gydyta 2023–2025 m.	21, 15 ir 13 žmonių per metus
Mirtys 2026 m.	mažiausiai 2 (Vilnius, Šiauliai–Kaunas)

Pagal tai, kada prasidėjo simptomai, galima įtarti, koks toksinas suvalgytas

Toksikologai apsinuodijimus grybais skirsto ne pagal rūšį, o pagal klinikinį sindromą – kokį toksiną grybas turi ir kokį organą jis pažeidžia. 2019 m. žurnale „Toxicon“ paskelbta tarptautinė klasifikacija (White ir kt.) išskiria amatoksinų, orelanino, giromitrino, muskarino, izoksazolų, koprino, pilkosios meškutės (Paxillus) ir rabdomiolizės sindromus bei paprastą virškinimo dirginimą. Kiekvienam jų būdingas savas laikas nuo valgio iki pirmųjų požymių, todėl gydytojas pirmiausia klausia ne „ką valgėte“, o „kada valgėte ir kada pasidarė bloga“.

Bendra taisyklė tokia: kuo greičiau po valgio atsirado simptomai, tuo dažniau apsinuodijimas būna lengvesnis, o kuo vėliau – tuo pavojingesnis. Tačiau ši taisyklė turi spąstų: jei keptuvėje buvo kelių rūšių grybų, ankstyvas pykinimas nuo nekenksmingo šungrybio gali užmaskuoti vėliau prasidedantį amatoksinų poveikį. Todėl ankstyvi simptomai neatmeta mirtino apsinuodijimo – kreiptis į medikus reikia bet kokiu atveju.

Kada prasideda	Sindromas (toksinas)	Kokie grybai	Pagrindiniai požymiai	Pavojingumas
po 15–30 min., iki 2 val.	Muskarininis (muskarinas)	plaušabudės (pvz., rausvėjančioji plaušabudė), baltieji piltuvėliai	gausus prakaitavimas, seilėtekis, ašarojimas, sulėtėjęs pulsas, viduriavimas	sunkus, retai mirtinas
po 20–30 min., trunka 2–8 val.	Izoksazolinis (iboteno rūgštis, muscimolis)	paprastoji (raudonoji) ir margoji musmirės	sumišimas, haliucinacijos, sujaudinimas, kaitaliojantis su mieguistumu iki komos, traukuliai	sunkus; mirtys retos, bet aprašytos
per 30 min. – 3 val.	Virškinimo dirginimas	geltonuojantysis pievagrybis, piktoji ūmėdė, puokštinė kelmabudė, netikroji voveraitė, žali sąlyginai valgomi grybai	pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai	dažniausiai praeina, bet vaikams ir senyviems pavojinga dehidratacija
po kelių valandų, valgant pakartotinai	Paxillus (imuninė hemolizė)	pilkoji meškutė	vėmimas, pilvo skausmai, tamsus šlapimas, raudonųjų kraujo kūnelių irimas	sunkus, gali būti mirtinas (inkstų nepakankamumas)
išgėrus alkoholio iki 72 val. po valgio	Koprininis (disulfiramo tipo reakcija)	rašalinis mėšlagrybis	veido paraudimas, stiprus širdies plakimas, pykinimas, galvos skausmas	dažniausiai praeina
po 6–12 val.	Giromitrininis (monometilhidrazinas)	bobausiai	vėmimas, viduriavimas, galvos skausmas, traukuliai, kepenų pažeidimas	sunkus
po 6–24 val. (VVKT: 6–48 val.)	Faloidinis (amatoksinai)	žalsvoji ir smailiakepurė musmirės, smulkiosios žvynabudėlės, eglinė kūgiabudė	staigūs pilvo diegliai, nuolatinis vėmimas, vandeningas viduriavimas; vėliau apsimestinis pagerėjimas ir kepenų nepakankamumas	mirtinas
po 1–3 parų, valgant kelias dienas iš eilės	Rabdomiolizė (raumenų irimas)	žaliuokė	raumenų silpnumas ir skausmas, nuovargis, tamsus šlapimas	sunkus, aprašyta mirčių
po 2–20 dienų	Orelanino (inkstų pažeidimas)	nuodingasis ir smailusis nuosėdžiai	stiprus troškulys, juosmens skausmas, pakitęs šlapinimasis, inkstų nepakankamumas	mirtinas arba nuolatinė dializė

Lentelė – orientacinė: tikslų laiką lemia suvalgytas kiekis, žmogaus amžius, svoris, sveikata ir tai, ar grybai valgyti kartu su kitu maistu. VVKT savo puslapyje apibendrina, kad apsinuodijus nuodingais grybais simptomai gali pasireikšti po 6–48 valandų ir apimti pykinimą, vėmimą, smarkų vandeningą viduriavimą, pilvo skausmus, mieguistumą, galvos svaigimą, koordinacijos sutrikimą, ašarojimą, gausų prakaitavimą, haliucinacijas, pakitusį pulsą ir kvėpavimą, sąmonės praradimą ir traukulius.

Amatoksinų grybai lemia apie 95 % mirčių nuo grybų pasaulyje, o simptomai atsiranda tik po 6–48 valandų

Amatoksinai – pagrindinė priežastis, kodėl apsinuodijimas grybais gali baigtis mirtimi. Jų turi žalsvoji musmirė, smailiakepurė musmirė, smulkiosios žvynabudėlės ir eglinė kūgiabudė. Mokslinėse apžvalgose nurodoma, kad amatoksinų turintys grybai lemia apie 95 % visų mirčių nuo grybų pasaulyje, o mirtina dozė suaugusiajam – apie 0,1 mg amatoksino kilogramui kūno masės. VVKT perspėja paprasčiau: net viename grybe esantis amatoksinų kiekis gali būti mirtinas.

Amatoksinai ardo kepenų ląsteles – hepatocitus – ir sukelia jų žūtį. Svarbiausia, ką turi žinoti kiekvienas grybautojas: šių nuodų savybės nepakinta grybus verdant, kepant, sūdant, džiovinant ar konservuojant (VVKT). Jokio „teisingo paruošimo“, kuris padarytų žalsvąją musmirę saugia, nėra.

Apsinuodijimui būdingas ilgas latentinis, arba slaptasis, periodas – VVKT duomenimis, 6–48 valandos, vidutiniškai 6–15 valandų. Tuo metu žmogus jaučiasi visiškai gerai, todėl grybų vakarienės su apsinuodijimu dažnai nesieja. Po latentinio periodo simptomai prasideda staiga: stiprūs pilvo diegliai, nuolatinis vėmimas, vandeningas viduriavimas, troškulys, gali pakilti temperatūra. 2026 m. rugsėjį Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė pacientas, kuris žalsvąją musmirę buvo palaikęs žaliuoke ir kreipėsi tik praėjus maždaug 48 valandoms, kai viduriavimas tęsėsi, o būklė ėmė blogėti.

Amatoksinų turi ne tik musmirės. Smulkiosios žvynabudėlės painiojamos su valgomomis žvynabudėmis – būtent jomis 2026 m. rugsėjį apsinuodijo du Šiaulių pacientai, vienas jų mirė Kauno klinikose. Eglinė kūgiabudė auga ant medienos ir painiojama su kelmučiais. Visų dažniausių supainiojimų sąrašą rasite dalyje „Nuodingi grybai, panašūs į valgomus“.

Apsimestinis pagerėjimas – klastingiausia fazė, kai kepenys jau naikinamos

Po kelių parų viduriavimo ir vėmimo daugeliui pacientų būklė staiga pagerėja. VVKT aprašo, kad paprastai trečiąją parą prasideda remisijos fazė: simptomai lyg ir praeina, ligonis nustoja vemti, jaučiasi geriau. Tačiau laboratoriniai tyrimai tuo metu jau rodo sunkaus kepenų pažeidimo požymius – kraujyje labai padaugėja kepenų fermentų ir bilirubino.

Būtent šią fazę medikai vadina klastingiausia. Žmogus, kuris namuose „pergulėjo“ apsinuodijimą, nusprendžia, kad viskas baigėsi, ir į ligoninę nevyksta. VVKT pabrėžia: kai simptomai atsinaujina ir žmogus kreipiasi pagalbos, dažniausiai jau būna per vėlu. Negydant prasideda masyvus kraujavimas iš virškinimo trakto, nes sutrinka kraujo krešėjimas, pažeidžiamos galvos smegenys, sutrinka sąmonė, gali ištikti koma, vėliau išsivysto ūminis inkstų nepakankamumas. Pacientai dažniausiai miršta nuo ūminio kepenų nepakankamumo ir jo komplikacijų.

Todėl taisyklė paprasta: jei po grybų valgymo praėjus 6 ar daugiau valandų prasidėjo vėmimas ir viduriavimas, pagerėjimas nieko nereiškia. Į ligoninę reikia vykti vis tiek – ir kuo anksčiau, tuo didesnė tikimybė, kad priešnuodis ir gydymas suspės padėti.

Nuosėdžių orelaninas inkstus pažeidžia po kelių dienų ar net savaičių

Antras mirtinai pavojingas sindromas – orelanino. Jį sukelia nuodingasis nuosėdis (Cortinarius orellanus) ir smailusis, arba raudonasis, nuosėdis (Cortinarius rubellus). Orelaninas pažeidžia inkstus, o latentinis laikotarpis dar ilgesnis nei amatoksinų – nuo 2 iki 17 ir daugiau dienų. Per tą laiką žmogus dažniausiai jau pamiršta, kad valgė grybų, todėl ryšį tarp troškulio, juosmens skausmo ar pakitusio šlapinimosi ir prieš savaitę ar dvi suvalgytų grybų tenka atkurti gydytojams.

Respublikinės Šiaulių ligoninės toksikologė L. Griciūtė nuosėdžius mini tarp grybų, kurie painiojami su kelmučiais, o smailusis nuosėdis gali būti palaikytas ir voveraitėmis. Sunkiais atvejais inkstų funkcija neatsistato ir žmogui reikalinga nuolatinė dializė arba inksto persodinimas.

Pilkoji meškutė ir žaliuokė pavojingos ne iš karto, o valgant pakartotinai

Pilkoji meškutė (Paxillus involutus) anksčiau buvo laikoma sąlyginai valgoma ir Lietuvoje kai kur valgoma iki šiol. Tačiau jos pavojus – imuninis: organizmas po kelerių valgymų „išmoksta“ reaguoti į grybo antigeną, ir eilinį kartą suvalgius imuninė sistema ima ardyti savo raudonuosius kraujo kūnelius. Šis reiškinys vadinamas imunine hemolize, o jos pasekmė gali būti ūminis inkstų nepakankamumas. VVKT pilkąją meškutę įtraukia į nuodingų grybų sąrašą, o toksikologai pabrėžia, kad ankstesni „sėkmingi“ valgymai nieko negarantuoja – priešingai, kaip tik jie ir paruošia pavojingą reakciją.

Žaliuokė (Tricholoma equestre), dar vadinama žalsvuoju baltiku, ilgai buvo laikoma geru valgomuoju grybu. 2001 m. „The New England Journal of Medicine“ paskelbtas Prancūzijos gydytojų tyrimas (Bedry ir kt.) aprašė pacientus, kuriems po kelių iš eilės valgymų prasidėjo rabdomiolizė – raumenų irimas: raumenų silpnumas, skausmas, kraujyje smarkiai padidėjęs kreatinkinazės kiekis, o kai kuriems pacientams būklė baigėsi mirtimi. Vėliau panašūs atvejai aprašyti ir Lenkijoje, o Europos Sąjungoje žaliuokėmis kaip valgomaisiais grybais nebeprekiaujama. Be to, pačią žaliuokę Lietuvoje dažnai supainioja su žalsvąja musmire – būtent taip, kaip nutiko 2026 m. Vilniaus atveju.

Bobausiai, mėšlagrybiai ir musmirės sukelia savitus, bet atpažįstamus sindromus

Bobausiai (Gyromitra esculenta) turi giromitrino, kuris organizme virsta monometilhidrazinu – ta pačia medžiaga, kuri naudojama raketų kure. Simptomai dažniausiai prasideda po 6–12 valandų: vėmimas, viduriavimas, galvos skausmas, sunkiais atvejais – traukuliai, kepenų pažeidimas ir raudonųjų kraujo kūnelių irimas. Pavojingi net garai, kylantys verdant. Kodėl šis grybas tradiciškai valgomas ir ką apie tai sako institucijos, plačiai aprašyta dalyje „Bobausis“.

Rašalinis mėšlagrybis (Coprinopsis atramentaria) be alkoholio nekenksmingas, bet turi koprino, kuris blokuoja alkoholio skaidymą panašiai kaip vaistas disulfiramas. Jei per 72 valandas po tokių grybų išgeriama alkoholio, paraudsta veidas, stipriai plaka širdis, pykina, skauda galvą. Todėl po rašalinių mėšlagrybių alkoholio negalima vartoti kelias paras.

Paprastoji (raudonoji) ir margoji musmirės sukelia izoksazolinį, arba panterino, sindromą. Simptomai prasideda per 20–30 minučių ir trunka 2–8 valandas: sumišimas, haliucinacijos, sujaudinimas, kurį gali pakeisti gilus mieguistumas iki komos, traukuliai. JAV regioninio apsinuodijimų centro duomenimis, margoji musmirė sukėlė sunkesnius simptomus nei paprastoji. Lietuvoje 2023 m. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centre gydyti keturi vyrai, visi musmirių vartojo tyčia; vienam iš jų po kelių džiovintų grybų prireikė intubacijos ir dirbtinės plaučių ventiliacijos. Nuo 2025 m. sausio 1 d. musmirėse esantys muscimolis ir iboteno rūgštis įrašyti į I narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą – plačiau dalyse „Raudonoji musmirė: nuodas, vaistas ar narkotikas“ ir „Musmirių draudimas Lietuvoje“.

Plaušabudės ir baltieji piltuvėliai turi muskarino, kuris sukelia cholinerginį sindromą: per 15–30 minučių žmogus ima gausiai prakaituoti, seilėtis, ašaroti, sulėtėja pulsas, prasideda viduriavimas. Psilocibino turinčių grybų poveikis – kitoks, psichinis; apie juos skaitykite dalyje „Haliucinogeniniai grybai“.

Ką daryti iš karto: skambinti 8 5 236 2052 arba 112, o ne gydytis namuose

VVKT pozicija vienareikšmė: jei įtariate apsinuodijimą grybais, kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą, o grybais apsinuodijęs žmogus visais atvejais turi būti kuo greičiau vežamas į ligoninę. Kiekvienas apsinuodijimas grybais turi būti vertinamas kaip potencialiai pavojingas gyvybei.

1. Jei žmogus sumišęs, traukuliuoja, sunkiai kvėpuoja, netenka sąmonės arba nesiliauja vemti – nedelsdami skambinkite 112.
2. Jei būklė stabili arba simptomų dar nėra, bet abejojate, ką suvalgėte, – skambinkite VVKT apsinuodijimų informacijos skyriui 8 5 236 2052. Gydytojai toksikologai konsultuoja visą parą ir pasakys, ar reikia vykti į ligoninę ir ką daryti iki tol.
3. Išsaugokite viską, kas liko: neišvirtus grybus, valymo atliekas, patiekalo likutį. Jei grybų neliko, nufotografuokite tos vietos grybus ar bent prisiminkite, kur ir kokius rinkote. Tai padeda medikams ir mikologams nustatyti rūšį, o nuo jos priklauso gydymas.
4. Užsirašykite laiką: kada valgėte, kiek, kada atsirado pirmieji simptomai, ar gėrėte alkoholio. Kaip matėte lentelėje, laikas – svarbiausias diagnozės raktas.
5. Pasirūpinkite visais, kurie valgė. Jei vienam bendro patiekalo valgytojui pasidarė bloga, į medikus turi kreiptis visi – net tie, kurie jaučiasi gerai, nes amatoksinų poveikis prasideda vėliau.
6. Nebandykite gydytis namuose ir nelaukite, kol praeis. VVKT pabrėžia, kad veiksmingų gydymosi priemonių namuose nėra, o prarastas laikas, per kurį gali būti skiriamas priešnuodis, žmogui gali kainuoti gyvybę. Ar reikia ką nors daryti iki atvykstant medikams, klauskite toksikologo telefonu.

Jei žmogus sumišęs ar haliucinuoja, nepalikite jo vieno ir neleiskite vairuoti – izoksazolinio ar haliucinogeninio sindromo metu didžiausia rizika būna ne pats toksinas, o kritimai, traumos ir nelaimės.

Ligoninėje gydymas priklauso nuo toksino, o amatoksinams yra priešnuodis

Ligoninėje gydytojai pirmiausia vertina, kada ir kokių grybų suvalgyta, ir atlieka kraujo tyrimus – ypač kepenų ir inkstų funkcijos rodiklius. VVKT nurodo, kad per pirmąją valandą po apsinuodijimo galima plauti skrandį – tai daro medikai. Įtariant amatoksinus, svarbiausia laikas: Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame priešnuodžių rinkinio apraše apsinuodijimui amatoksinų turinčiais grybais (baltąja, smailiakepure, žalsvąja musmirėmis) numatytas penicilinas G. Sunkiausiais atvejais, kai kepenys nebeatsistato, mokslinėse apžvalgose aprašoma kepenų transplantacija kaip paskutinė galimybė.

Kitiems sindromams gydymas skiriasi: muskarino sukeltą cholinerginį sindromą gydytojai slopina atropinu, orelanino pažeistiems inkstams gali prireikti dializės, izoksazolinio sindromo atveju taikomas simptominis gydymas ir stebėjimas, o sunkiais atvejais – intensyvioji terapija. Jei apsinuodijimo diagnozė nepasitvirtina, VVKT duomenimis, žmogus iš ligoninės paprastai išleidžiamas kitą dieną. Tai nedidelė kaina už galimybę laiku pastebėti amatoksinų poveikį.

Daugiau apie apsinuodijimo grybais diagnostiką ir gydymą – Firmus Medicus ligų žinyne.

Vaikams, senyviems ir sergantiems lėtinėmis ligomis grybai pavojingiausi

VVKT pabrėžia, kad nuodingi grybai pavojingiausi mažiems vaikams, senyviems žmonėms ir sergantiesiems sunkiomis lėtinėmis ligomis. Vaikui mirtina amatoksinų dozė yra daug mažesnė, nes ji skaičiuojama pagal kūno masę, o vėmimas ir viduriavimas mažą vaiką išsekina greičiau nei suaugusįjį.

VVKT ataskaitų duomenimis, 2023–2025 m. stacionare dėl grybų kasmet gydyti 2–3 vaikai, o konsultacijų dėl vaikų buvo 17, 23 ir 22 per metus. Dažniausia situacija – mažylis kieme, parke ar darželio teritorijoje nuskynė ir paragavo grybo. Tokiu atveju nereikia spėlioti, ar „vienas kąsnelis“ pavojingas: skambinkite 8 5 236 2052, pasiimkite to paties grybo pavyzdį ir vykdykite toksikologo nurodymus.

Augintiniai – ypač šunys – taip pat ėda grybus, o amatoksinai jiems tokie pat pavojingi kaip žmonėms. VVKT linija skirta žmonėms, todėl įtarus, kad gyvūnas suėdė grybą, kreipkitės į veterinarijos gydytoją kuo skubiau, pasiėmę grybo pavyzdį.

Apsinuodyti galima ir valgomaisiais grybais – dažniausiai dėl persivalgymo, senų grybų ir netinkamo laikymo

Didelė dalis kreipimųsi dėl „apsinuodijimo grybais“ iš tikrųjų susiję ne su nuodingomis rūšimis. VVKT primena, kad grybai priskiriami sunkiai virškinamam maistui: žmones, kurių virškinamasis traktas jautresnis, gali varginti sunkumas skrandyje, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas, o per kelias valandas po valgio atsiradę simptomai neretai praeina savaime per 2–4 valandas. Panašūs negalavimai atsiranda ir prisivalgius ne nuodingų, bet nevalgomų grybų, liaudyje vadinamų šungrybiais.

Priežastis	Kas vyksta	Kaip išvengti (VVKT ir kt.)
Persivalgymas	sunkiai virškinami grybai sukelia sunkumą, pykinimą, viduriavimą	valgyti saikingai, ypač vaikams, senyviems ir jautraus skrandžio žmonėms
Seni, ištižę, sukirmiję grybai	baltymų irimo produktai sukelia virškinimo sutrikimus	rinkti tik jaunus, sveikus grybus ir juos laiku apdoroti
Laiku neapdoroti grybai	grybai greitai genda, ypač šiltyje ir plastikiniuose maišeliuose	apdoroti tą pačią dieną; pagamintą patiekalą suvalgyti tą pačią dieną
Netinkamas laikymas	dauginasi bakterijos	paruoštus grybus laikyti šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0–6 °C temperatūroje
Botulizmas konservuose	hermetiškame inde be deguonies dauginasi botulizmo bakterijos ir išskiria labai stiprų toksiną	gerai nuvalyti žemėtus kotus; išsipūtusio dangtelio ar įtartinos spalvos konservų nevalgyti; konservus suvartoti per pusmetį
Žali ar per trumpai virti sąlyginai valgomi grybai	pvz., rausvojoje musmirėje žalioje yra hemolizinų, kartieji piengrybiai žali dirgina virškinimo traktą	sąlyginai valgomų grybų geriau nerinkti; žalių grybų nevalgyti
Grybai nuo pakelių	grybai kaupia sunkiuosius metalus	grybauti toliau nuo kelių, plentų, geležinkelio

Ypatingas atvejis – botulizmas. VVKT aiškina, kad žemėje gali būti botulizmą sukeliančių bakterijų, todėl nevalytus grybus uždarius hermetiškuose induose susidaro anaerobinės sąlygos ir bakterijos ima daugintis, išskirdamos labai nuodingą egzotoksiną. Botulizmas pažeidžia nervų sistemą: dvejinasi akyse, sunku ryti ir kalbėti, silpsta raumenys, gali sutrikti kvėpavimas. Tai skubi būklė – įtarus botulizmą, skambinkite 112. Daugiau apie grybų rinkimą, valymą ir paruošimą rasite Lietuvos grybų gide ir dalyje „Rudeniniai grybai“.

2023–2025 m. stacionare dėl grybų gydyta 13–21 žmogus per metus, o 2026 m. mirė mažiausiai du

VVKT kasmet skelbia apsinuodijimų informacijos ataskaitas, kuriose sujungiami Valstybinės ligonių kasos stacionarų duomenys ir pačios tarnybos konsultacijų statistika. Pagal jas apsinuodijimų grybais Lietuvoje per pastaruosius trejus metus mažėjo:

Metai	Gydyta stacionare dėl grybų (TLK T62.0)	iš jų vaikų	Mirtys, užkoduotos kaip grybų toksinis poveikis	VVKT konsultacijos dėl grybų	iš jų dėl vaikų
2023	21	3	0	145	17
2024	15	3	0	126	23
2025	13	2	0	91	22

Palyginimui: visų apsinuodijimų stacionare tais metais gydyta 2 091, 2 326 ir 2 288 žmonės, o konsultacijos dėl grybų sudaro apie 3–4 % visų VVKT konsultacijų. Svarbi pastaba: „0 mirčių“ reiškia tik tai, kad 2023–2025 m. mirtimi pasibaigusių apsinuodijimų sąrašuose nebuvo grybų toksinio poveikio kodo. Stacionarų duomenys gali neapimti mirčių, kurios užkoduotos pagal pagrindinę diagnozę (pavyzdžiui, kepenų nepakankamumą), ar žmonių, mirusių ne ligoninėje. Žiniasklaidoje kartais cituojamas skaičius „apie 100 apsinuodijimų per metus“ pirminio šaltinio neturi; VVKT duomenys rodo 90–145 kreipimusis per metus.

2026 m. grybų sezonas buvo tragiškesnis:

Kada paskelbta	Kur	Kas nutiko	Įtariamas grybas
2026 m. rugsėjo vidurys	Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė	pacientas kreipėsi tik po ~48 val. dėl viduriavimo, būklė blogėjo, mirė; medikų teigimu, pirmoji tų metų mirtis	žalsvoji musmirė, palaikyta žaliuoke
2026 m. rugsėjo 27 d.	Respublikinė Šiaulių ligoninė → Kauno klinikos	du pacientai; vienas kritinės būklės perkeltas į Kauno klinikų intensyviosios terapijos skyrių ir mirė; antrajam kepenys atsigavo, bet liko inkstų nepakankamumas	smulkiosios žvynabudėlės, supainiotos su žvynabudėmis

Abu atvejai iliustruoja tą patį: mirtinai nuodingas grybas buvo palaikytas valgomu, o simptomai prasidėjo per vėlai, kad žmonės juos susietų su grybais. Plačiau apie Šiaulių atvejį – 77.lt naujienoje. Toksikologų vertinimu, dažniausi kaltininkai Lietuvoje – žalsvoji musmirė, žvynabudėlės, nuosėdžiai, bobausiai, pilkoji meškutė, paprastoji ir margoji musmirės, o dažniausi kreipimaisi – dėl persivalgymo ir senų ar netinkamai paruoštų valgomųjų grybų.

Kaip išvengti apsinuodijimo: penkios taisyklės, kurias kartoja toksikologai

• Rinkite ir valgykite tik gerai pažįstamus grybus. VVKT primena, kad valgomieji ir nuodingieji grybai kartais būna labai panašūs. Abejojate – nerinkite.
• Netikėkite liaudiškais patikrinimo būdais. Nei sidabrinis šaukštas, nei svogūnas, nei tai, kad grybą apgraužė sraigės, nuodingumo neparodo. Mitai išsamiai aptarti nuodingų grybų gido pradžioje.
• Nemaišykite nepažįstamų grybų su pažįstamais. Vienas mirtinas grybas sugadina visą krepšį ir keptuvę – amatoksinai nesuyra kepant.
• Apdorokite grybus tą pačią dieną, patiekalą suvalgykite tą pačią dieną, o konservus – per pusmetį; laikykite 0–6 °C temperatūroje.
• Pajutę negalavimą po grybų, skambinkite 8 5 236 2052, net jei manote, kad tai tik persivalgymas. Ypač jei simptomai prasidėjo vėliau nei po 6 valandų.

Visų Lietuvoje augančių nuodingų grybų katalogą su pavojingumo lygiais rasite nuodingų grybų gide, o atskiras musmirių rūšis – dalyje „Musmirių rūšys“.

Viršelio nuotrauka: onnola, CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons.