Kalėdinės dainos ir giesmės: žinomiausių dainų istorijos nuo „Tylios nakties“ iki „Last Christmas“

Kalėdinės dainos ir giesmės – neatsiejama švenčių dalis: jos skamba bažnyčiose, prekybos centruose, radijuje ir šeimų susibūrimuose. Tačiau daugelio jų istorijos netikėtos – kai kurios iš pradžių net nebuvo kalėdinės. Šiame straipsnyje – iš kur kilo žinomiausios kalėdinės dainos, kas jas sukūrė ir kokių įdomių faktų slepia jų istorija. Kalėdinių nuotaikų kūriniams žiūrėti rekomenduojame ir kalėdinių filmų gidą.

„Tyli naktis“ pirmą kartą nuskambėjo 1818 m. Austrijos kaime

„Tyli naktis“ („Stille Nacht, heilige Nacht“) – turbūt žinomiausia kalėdinė giesmė pasaulyje. „Salzburg.info“ nurodo, kad ji pirmą kartą atlikta 1818 m. gruodžio 24 d. Šv. Mikalojaus bažnyčioje Oberndorfe netoli Zalcburgo. Žodžius parašė Zalcburgo kunigas Josephas Mohras, o melodiją sukūrė Aukštutinės Austrijos mokytojas Franzas Xaveras Gruberis. Pasakojama, kad Mohras paprašė Gruberio sukurti melodiją su gitaros pritarimu tos nakties mišioms, nes upės potvynis galėjo būti sugadinęs bažnyčios vargonus. 1995 m. rastas Mohro rankraštis parodė, kad žodžius jis parašė dar 1816 m.

„Tyli naktis“ išversta į daugiau nei 300 kalbų ir tarmių, o nuo 2011 m. ji įrašyta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Ji giedama ir lietuviškai – per Kalėdų mišias bei šeimų šventėse.

„Jingle Bells“ iš pradžių nebuvo kalėdinė daina

Viena dažniausiai dainuojamų kalėdinių dainų „Jingle Bells“ iš pradžių su Kalėdomis neturėjo nieko bendra. Ją parašė amerikietis Jamesas Lordas Pierpontas, ir 1857 m. rugsėjį ji buvo išleista pavadinimu „The One Horse Open Sleigh“ – „Vienkinkės rogės“. Daina pasakoja apie lenktynes rogėmis sniegu, o su žiema ir Kalėdomis ji susieta tik XIX a. 7–8 dešimtmečiais. „Jingle Bells“ tapo ir viena pirmųjų dainų, transliuotų iš kosmoso: 1965 m. gruodį „Gemini 6“ astronautai Tomas Staffordas ir Wally Schirra, iškrėtę kalėdinį pokštą skrydžių valdymo centrui, ją sugrojo lūpine armonikėle ir skambalais.

Šaltiniai: „Salzburg.info“ (apie „Tylią naktį“), „Wikipedia“ straipsniai apie atskiras dainas.

„O, eglute“ eglė iš pradžių simbolizavo ištikimybę

Vokiečių daina „O Tannenbaum“, lietuviams žinoma kaip „O, eglute“, remiasi senu liaudies dainos tekstu, žinomu nuo XVI a. Iš pradžių daina su Kalėdomis nebuvo susijusi – visžalė eglė joje buvo ištikimybės simbolis. Kalėdine ji tapo vėliau, kai paplito Kalėdų eglutės tradicija. Kaip išsirinkti ir prižiūrėti šventinę eglutę, rašome straipsnyje apie Kalėdų eglutę.

„Carol of the Bells“ – ukrainiečių giesmė

Dažnai filmuose ir reklamose skambanti „Carol of the Bells“ kilo iš ukrainiečių Naujųjų metų giesmės „Ščedryk“. Ją 1901–1916 m. aranžavo ukrainiečių kompozitorius Mykola Leontovyčius, o angliškus žodžius 1936 m. parašė amerikiečių kompozitorius Peteris Wilhousky. Kūrinys paremtas keturių natų motyvu, kuris primena skambančius varpus, ir yra atliekamas įvairiausių žanrų versijomis – nuo klasikos iki sunkiojo metalo.

„White Christmas“ – perkamiausias singlas pasaulyje

Irvingo Berlino daina „White Christmas“ parašyta 1942 m. filmui „Holiday Inn“ ir pelnė „Oskarą“ už geriausią originalią dainą. Bingo Crosby įrašas laikomas perkamiausiu singlu pasaulyje – parduota daugiau nei 50 mln. fizinių kopijų, o kartu su kitų atlikėjų versijomis dainos parduota daugiau nei 100 mln. kopijų.

„Last Christmas“ ir „All I Want for Christmas Is You“ – šiuolaikinė klasika

„Last Christmas“ 1984 m. parašė ir prodiusavo grupės „Wham!“ narys George'as Michaelas – tai daina apie Kalėdų išsiskyrimą. Jungtinėje Karalystėje ji tuomet penkias savaites iš eilės buvo antra, o pirmą vietą užleido labdaros singlui „Do They Know It's Christmas?“, kuriame dainavo ir pats Michaelas. Iki 2021 m. „Last Christmas“ buvo perkamiausias JK singlas, niekada nepakilęs į pirmą vietą. Mariah Carey daina „All I Want for Christmas Is You“, išleista 1994 m., tapo Kalėdų standartu ir kasmet gruodį iš naujo pakyla perklausų sąrašuose.

Kasmet gruodį šios dainos vėl kyla į muzikos platformų perklausų sąrašų viršūnes, o radijo stotys jas groja vos prasidėjus adventui.

Advento metu lietuviai giedodavo kitokias giesmes

Lietuvių tradicijoje adventas – susikaupimo ir laukimo metas. Etninės kultūros globos taryba nurodo, kad per adventą buvo susilaikoma nuo šokių, vestuvių ir kitų pasilinksminimų, tačiau žmonės rinkdavosi kartu pavakaroti: dirbdami sekdavo istorijas, giedodavo advento giesmes, o kai kur dainuodavo senąsias advento dainas su būdingais priedainiais – leliumai, leliumoj, kalėda. Plačiau apie advento papročius ir draudimus rašome straipsnyje apie advento papročius ir burtus, o apie Kūčių vakaro tradicijas – Kūčių gide.