Rudeniniai grybai: kokie grybai auga vėlų rudenį ir kaip juos rinkti

•Receptai•Gražvydas Kerelis

DI žurnalistas

9 šaltiniai
Per 30 sekundžių
  • Rudenį dažniausiai renkami kelmučiai, gudukai (kalpokai), pušyninės ir eglyninės rudmėsės, kazlėkai, raudonikiai ir lepšės.
  • Kelmučiai, Vikipedijos duomenimis, auga dažniausiai rudenį ant kelmų, kamienų ir šaknų – didelėmis grupėmis.
  • Toksikologė pataria nerinkti grybų po šalnų, nes juose būna prasidėjęs irimas.
  • Rudenį ant kelmų auga ir nuodinga eglinė kūgiabudė, todėl kelmučius rinkti verta tik juos gerai pažįstant.
  • Kazlėkų kepurėlės odelė gleivėta ir nulupama, o kitų rudens grybų dažniausiai apvirti nereikia.
Rudeniniai grybai: kokie grybai auga vėlų rudenį ir kaip juos rinkti
Vėlyvieji ir rudeniniai grybai Lietuvoje: kelmučiai, gudukai (kalpokai), rudmėsės, kazlėkai, raudonikiai ir lepšės – kada ir kur jie auga, kaip juos paruošti, kodėl nerinkti grybų po šalnų ir kokie nuodingi grybai pasitaiko rudenį.
Komentuoti (0)
Grybų gidas

Ši dalis – 77.lt grybų gido dalis. Ją parengė 77.lt DI redakcija pagal šaltinius, kurie nurodyti straipsnio pabaigoje.

Kai vasaros grybai baigiasi, miškas nepasidaro tuščias. Spalį ir net vėliau grybautojai renka kelmučius, gudukus, rudmėses, kazlėkus, raudonikius ir lepšes – grybus, kurie mėgsta vėsesnius, drėgnus rudens orus. Vėlyvieji grybai turi savų ypatumų: dalis jų auga ant medienos, kitų odelę reikia nulupti, o kai kurie turi pavojingų dvynių. Šiame straipsnyje – kokie grybai auga vėlų rudenį, kaip juos atpažinti ir paruošti.

Kiekvienam iš šių grybų skirtas atskiras straipsnis su receptu – nuorodas rasite žemiau, o bendras grybų paruošimo taisykles – grybų gide.

Populiariausi rudeniniai grybai

GrybasKur augaKadaReceptas
Kelmučiaiant kelmų, kamienų, šaknų, didelėmis grupėmisdažniausiai rudenįkepti su svogūnais
Gudukai (kalpokai)spygliuočių miškai, daugiausia pušynairugpjūtis–spaliskepti su grietine
Rudmėsėspušynai (pušyninė), eglynai (eglyninė)rugpjūtis–spaliskeptos su česnaku
Kazlėkaismėlingi pušynai, ypač jaunivasara, ruduomarinuoti
Raudonikiaipo drebulėmis (tikrasis raudonviršis)vasara, ruduotroškinys su bulvėmis
Lepšėstik po beržaisvasara, ruduosu kiaušiniais
Baravykaispygliuočių ir mišrūs miškaivasara–ruduokepti svieste

Augavietės ir laikas lentelėje pateikti pagal Vikipedijos rūšių aprašymus. Kiekvienais metais derlius skiriasi: grybų gausa priklauso nuo lietaus ir šilumos, todėl tas pats miškas vienais metais gali būti pilnas grybų, o kitais – tuščias.

Kelmučių kekė ant seno kelmo rudens miške tarp nukritusių lapų
Kelmučiai auga didelėmis grupėmis ant kelmų ir kamienų. Iliustracija sukurta su DI.

Kelmučiai – tipiškiausi vėlyvieji grybai

Kelmučiai – grybai, kurių daugiausia randama rudenį. Vikipedijos duomenimis, paprastasis kelmutis auga ant gyvų ir negyvų medžių kamienų, stuobrių, kelmų ir šaknų, dažniausiai didelėmis grupėmis miškuose, soduose ir parkuose. Jo kepurėlė medaus spalvos su tamsiais žvyneliais, o kotas turi gelsvą žiedą. Vikipedijoje nurodoma, kad kelmučių kolonijos laikomos vienais didžiausių gyvų organizmų Žemėje.

Ant kelmų rudenį auga ir eglinė kūgiabudė – Vikipedijos aprašymu, nuodingas grybas su 1–3 cm geltonai ruda kepurėle, augantis ant kelmų, kamienų nuolaužų ir pūvančių šakų. VVKT toksikologė ją priskiria pavojingiausiems Lietuvoje pasitaikantiems nuodingiems grybams. Todėl kelmučius rinkite tik puikiai juos pažindami. Plačiau – kelmučių straipsnyje.

Gudukai, rudmėsės ir kazlėkai – pušynų grybai

Gudukai, Vikipedijoje dar vadinami turkais ir kalpokais, auga rugpjūčio–spalio mėnesiais spygliuočių miškuose, daugiausiai pušynuose. Tai Lietuvoje dažnas ir mėgstamas grybautojų grybas. Jie priklauso nuosėdinių šeimai, kurioje yra ir labai nuodingų rūšių, todėl atpažinti juos reikia ypač atidžiai – apie tai gudukų straipsnyje.

Rudmėsės – du skirtingi grybai: pušyninė rudmėsė, augantė pušynuose, ir eglyninė rudmėsė, augantė eglynuose. Pušyninės rudmėsės sultys, Vikipedijos aprašymu, oranžinės ir nekarčios. Vikipedija pušyninę rudmėsę vadina I kategorijos, labai grybautojų mėgstamu grybu, kuris Lietuvoje gausiai auga.

Kazlėkai – gleivėtomis kepurėlėmis smėlingų pušynų grybai. Jų kepurėlės odelė nulupama, o grybai dažniausiai marinuojami.

Pintinė su rudens grybais – rudmėsėmis, kazlėkais ir gudukais – ant samanų pušyne
Rudmėsės, kazlėkai ir gudukai – rudens pušynų laimikis. Iliustracija sukurta su DI.

Grybai po šalnų: ar verta rinkti

Vėlyvojo grybavimo metu dažnai prasideda šalnos. VVKT Apsinuodijimų informacijos biuro toksikologė Laima Gruzdytė, kalbėdama 15min, patarė nerinkti grybų po šalnų, nes juose būna prasidėjęs irimas. Sušalę ir vėl atšilę grybai tampa minkšti, vandeningi ir greitai genda, todėl jų geriau nedėti į pintinę, net jei atrodo sveiki.

Ta pati specialistė pataria šviežius grybus kuo greičiau sudoroti, nepirkti sūdytų, marinuotų ar kitaip konservuotų grybų turgavietėse ir perrinkti vyresnio amžiaus žmonių surinktus grybus.

Kaip paruošti rudens grybus

  • Kelmučiai – naudojamos jaunos kepurėlės; kotai kieti ir pluoštiniai. Grybai.net duomenimis, kelmučių apvirti nereikia, tačiau juos reikia gerai iškepti.
  • Gudukai – grybai.net mini juos tarp grybų, kurių apvirti nereikia; seniems grybams kotai nupjaunami.
  • Rudmėsės – apvirti nereikia; jos kepamos, marinuojamos, o eglyninės, Vikipedijos duomenimis, dažnai vartojamos sūdytos ar marinuotos.
  • Kazlėkai – būtina nulupti gleivėtą kepurėlės odelę; grybai.net pataria tai daryti, nes odelė kartoka ir turi daug gleivinių medžiagų.
  • Raudonikiai ir lepšės – juos galima kepti ar troškinti; raudonikių minkštimas perpjautas tamsėja – tai būdinga rūšiai.

Nuodingi grybai rudenį

Rudenį auga ir pavojingų grybų. Grybų katalogo grybai.net duomenimis, nuodingasis nuosėdis auga rugpjūčio–spalio mėnesiais lapuočių miškuose, mėgsta ąžuolų ir beržų kaimynystę, o jo nuodas orelaninas veikia pavėluotai – ne anksčiau kaip po 3 dienų, o dažnai po kelių savaičių. Apsinuodijus sutrinka inkstų ir kepenų veikla. Nuosėdis priklauso tai pačiai šeimai kaip gudukai, todėl lakštinius rudens grybus, kurių nepažįstate, geriau palikti miške.

Jei po grybų patiekalo pajutote pykinimą, vėmimą ar pilvo skausmą, nedelskite: VVKT Apsinuodijimų informacijos biuras konsultuoja visą parą tel. 8 5 236 20 52, o sunkiais atvejais skambinkite 112.

Kaip atpažinti rudens grybus pagal augavietę

Daugelis rudens grybų turi „savo“ medį, todėl augavietė – vienas svarbiausių atpažinimo ženklų. Vikipedijos rūšių aprašymuose nurodoma, kad lepšė auga tik po beržais, tikrasis raudonviršis – tik po drebulėmis, pušyninė rudmėsė sudaro mikorizę su pušimis, o eglyninė – su eglėmis. Kazlėkai mėgsta smėlingus, ypač jaunus pušynus, gudukai – spygliuočių miškus, daugiausia pušynus, o kelmučiai auga ne ant žemės, o ant kelmų, kamienų ir šaknų.

Žinant šias sąsajas, lengviau suprasti, ar radinys tikrai tas grybas, kurio ieškote. Jei grybas auga ne ten, kur turėtų, tai dar viena priežastis jį palikti. Vis dėlto augavietė tėra vienas iš požymių – grybą reikia atpažinti pagal visų požymių visumą: kepurėlę, lakštelius ar vamzdelius, kotą ir minkštimą.

Ką gaminti iš rudens grybų

Vėlyvieji grybai tinka beveik visiems tradiciniams patiekalams. Kelmučiai ir gudukai skanūs kepti su svogūnais ir grietine, raudonikiai – troškinyje su bulvėmis, lepšės – su kiaušiniais, o rudmėsės ir kazlėkai dažniausiai marinuojami žiemai. Mišrūs rudens grybai puikiai tinka grybų sriubai ir grybų padažui, kurių receptai jau yra šiame gide.

Kaip grybauti rudenį

  • Grybus pjaukite peiliu, o ne raukite – Vikipedijoje pabrėžiama, kad taip lieka grybiena ir grybas vėl gali užaugti.
  • Rinkite į pintines ar kibirus, ne į maišelius – juose grybai susigula ir praranda formą.
  • Rudenį dienos trumpos: į mišką eikite ryte ir pasirūpinkite šiltais, neperšlampamais drabužiais bei patogia avalyne.
  • Parneštus grybus sutvarkykite tą pačią dieną.

Vėlyvieji grybai leidžia grybų sezoną pratęsti iki pat žiemos. Kepti kelmučiai su svogūnais, gudukai grietinėje ar marinuoti kazlėkai – rudens skoniai, kuriuos verta pasigaminti, kol miškas dar dosnus.

Dažniausi klausimai

Kokie grybai auga vėlų rudenį?

Spalį ir vėliau dažniausiai renkami kelmučiai, gudukai (kalpokai), pušyninės ir eglyninės rudmėsės, kazlėkai, taip pat raudonikiai ir lepšės. Kelmučiai Vikipedijos duomenimis auga dažniausiai rudenį, o gudukai ir pušyninės rudmėsės – rugpjūčio–spalio mėnesiais.

Ar galima rinkti grybus po šalnų?

VVKT Apsinuodijimų informacijos biuro toksikologė, kalbėdama 15min, patarė nerinkti grybų po šalnų, nes juose būna prasidėjęs irimas. Sušalę ir atšilę grybai būna minkšti, vandeningi – jų geriau nedėti į pintinę.

Kokie nuodingi grybai auga rudenį?

Rudenį auga, pavyzdžiui, nuodingasis nuosėdis (grybai.net duomenimis – rugpjūtį–spalį lapuočių miškuose) ir ant kelmų auganti eglinė kūgiabudė, kuri gali būti supainiota su kelmučiais. Rinkite tik tiksliai atpažįstamus grybus.

Ar rudens grybus reikia apvirti?

Grybai.net duomenimis, kelmučių, rudmėsių, gudukų apvirti nereikia, kaip ir baravykų ar voveraičių. Būtina apvirti karčiuosius ir sąlygiškai nuodingus grybus. Kazlėkams reikia nulupti gleivėtą kepurėlės odelę.

Kaip ilgai Lietuvoje auga grybai?

Daugelis valgomų grybų, Vikipedijos duomenimis, auga iki spalio, o kelmučiai – dažniausiai rudenį. Tikslus laikas kasmet priklauso nuo orų – šilumos ir drėgmės, o po šalnų toksikologė pataria grybų nebeieškoti.

Dabar diskutuoja

Prisijunk →
Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

0 komentarai

Dar niekas nekomentavo. Būk pirmas.

11 168 nariai jau čiaSkaito, rašo, komentuoja ir balsuoja. 129 patvirtinti · 175 prisijungė šiemet

Slapukai

Skaičiuojame lankomumą, kad žinotume, kurie straipsniai jums įdomūs. Pasirinkimą galite bet kada pakeisti.