Vynuogių miltligė: gydymas, purškimas ir kuo purkšti vynuoges

Vynuogių miltligė – ne viena, o dvi skirtingos ligos, todėl atsakymas į klausimą „kuo purkšti“ priklauso nuo to, ką vynuogyne matote. Tikrąją miltligę sukelia grybas Erysiphe necator (senesniuose šaltiniuose – Uncinula necator), o netikrąją miltligę – Plasmopara viticola. Pirmoji dengia lapus baltomis apnašomis, antroji palieka geltonas dėmes lapo viršuje ir pūkuotą apnašą apačioje. Šiame straipsnyje – kaip jas atskirti, kada vynuogės jautriausios, kaip veikia purškimas ir ką padaryti, kad liga nesikartotų. Platesnę informaciją apie auginimą rasite straipsnyje Vynuogės Lietuvoje: auginimas, veislės, kalorijos ir nauda, o kitų uogų ligos ir priežiūra aprašytos temoje Lietuvos uogos.

Tikroji ir netikroji miltligė – du skirtingi grybai

Visuotinė lietuvių enciklopedija miltligę apibūdina kaip augalų ligą, kurią sukelia grybai iš miltligių (Erysiphales) būrio, o jos požymis – balta ar pilkšva miltų primenanti apnaša, vėliau patamsėjanti. Tamsūs vaisiakūniai apnašoje peržiemoja. Ši liga stipriau puola tankiai sodintus ir daug azoto trąšų gavusius augalus, o jauni augalai ypač jautrūs. Vynuogėms tai tinka tik tikrajai miltligei. Netikroji miltligė yra visai kitokios kilmės organizmas, todėl ir elgiasi kitaip.

Praktiškai skirtumas toks:

• Tikroji miltligė. Pagal Cornell universiteto aprašą, balta ar pilka miltinė apnaša atsiranda ant lapų paviršiaus, kekių ašies ir uogų, netrukus po pumpurų sprogimo. Užkrėstos uogos pasidaro bespalvės pilkos ar rudos ir gali skilti, o ant stiebų atsiranda rudos ar juodos dėmės. Pagal Vašingtono valstijos universiteto aprašą, užkrėsti žiedai nesimezga, o jauni lapai deformuojasi ir sustoja augti.
• Netikroji miltligė. Pagal Ohajo universiteto aprašą, ant lapų pirmiausia atsiranda mažos permatomos žalsvai geltonos dėmės, vėliau jos išauga iki maždaug 0,6 cm ir daugiau. Lapo apačioje matoma balta iki pilkšvos, medvilnę primenanti apnaša. Vėliau dėmės parudėja, lapas lūžta ir nukrinta. Pažeisti ūgliai sustoja augti, išsikraipo, o stipriai sergantys žūva.

Dar vienas esminis skirtumas – oras. Vašingtono valstijos universitetas nurodo, kad tikrajai miltligei palankus šiltas sausas oras, o Cornell – kad pirminei infekcijai reikia lietaus, tačiau antriniai ciklai gali vykti ir sausai, kai yra jautrių audinių ir temperatūra maždaug 13–29 °C (55–85 °F). Netikrajai miltligei, atvirkščiai, reikia drėgmės plėvelės ant augalo dalių. Todėl lietingais metais didesnė netikrosios miltligės rizika, tačiau tikroji miltligė išlieka net ir sausą vasarą.

Kaip gyvena grybai: kodėl liga grįžta kiekvieną pavasarį

Netikroji miltligė, pagal Ohajo universitetą, žiemoja kaip oosporos ant žemės nukritusiuose užkrėstuose lapuose ir galbūt ligotuose ūgliuose. Pavasarį jos sudygsta, išaugina sporangijas, o drėgmei esant išsilaisvina zoosporos, kurios patenka į lapą pro apatinėje pusėje esančias žioteles. Vėliau susidariusios sporangijos sukelia antrines infekcijas, o jas išplatina lietus. Maryland universiteto duomenimis, oosporos dygsta drėgnu laikotarpiu esant 11 °C (52 °F) ar šiltesnei temperatūrai, o plisti sparčiausiai pradeda šiltomis (18–25 °C) drėgnomis naktimis, kai oro drėgmė didesnė nei 95 %. Esant idealioms sąlygoms nauja infekcija sporas gali sukurti per 4–5 dienas.

Tikroji miltligė, pagal Cornell, žiemoja ant vynmedžio žievėje kaip mažyčiai tamsūs vaisiakūniai. Pavasarį, kai iškrenta daugiau nei 2,5 mm lietaus ir temperatūra didesnė nei 10 °C (50 °F), jie išlaisvina askosporas. Tai paaiškina, kodėl rudenį paliktos užkrėstos dalys ir pražiūrėtas lapų sąvartynas kitą pavasarį virsta nauja infekcija.

Jautriausias metas – nuo žydėjimo iki kelių savaičių po jo

Daugiausia derliaus nuostolių sukelia infekcija žydėjimo metu ir tuoj po jo. Ohajo universiteto duomenimis, uogas netikroji miltligė gali pulti nuo ankstyvo žydėjimo iki 3–4 savaičių po žydėjimo. Užkrėstos uogos tampa šviesiai rudos, minkštos ir lengvai byra. Po to uogos tampa atsparios, tačiau jų kotelis dar išlieka jautrus. Maryland universitetas nurodo, kad kekės tampa atsparios maždaug po 4 savaičių nuo žydėjimo.

Tikrajai miltligei Cornell nurodo panašų langą: svarbiausias laikas yra 3 savaitės prieš žydėjimą ir 3 savaitės po jo. Todėl pagrindinis dėmesys turi būti nukreiptas į laikotarpį prieš žydėjimą ir iškart po jo, o ne į vėlų rudenį, kai uogos jau sunokusios.

Ar dar galima purkšti, kai požymiai jau matosi?

Trumpas atsakymas: galima, bet rezultatas prastesnis nei prevencijos. Priežastys skirtingos kiekvienai ligai.

1. Tikroji miltligė. Cornell paaiškina, kad grybas auga lapo išorėje, todėl paviršiniai fungicidai gali veikti. Prieš žydėjimą ir iki 3 savaičių po jo reikia naudoti preparatus, specialiai veikiančius prieš tikrąją miltligę, jei infekcija jau yra arba oras jai palankus. Dėl atsparumo rizikos tokias medžiagas siūloma naudoti ne daugiau kaip kartą per sezoną, o veikliąsias medžiagas kaitalioti ir nenaudoti tos pačios grupės du kartus iš eilės.
2. Netikroji miltligė. Maryland universitetas rekomenduoja apsauginius preparatus (mankocebą, kaptaną, ziramą, varį) naudoti kas 7–10 dienų, o pirmiems simptomams atsiradus – kuo greičiau purkšti preparatu su poinfekciniu ir sporų slopinančiu poveikiu. Fosfitai, pagal jį, gerai veikia dar nesporuojančias aliejines dėmes.

Svarbu: tai užsienio universitetų patarimai, parašyti pagal tų šalių registrus. Lietuvoje galima naudoti tik tuos augalų apsaugos produktus, kurie užregistruoti tai kultūrai. Prieš pirkdami patikrinkite VATZUM (Valstybinės augalininkystės tarnybos) augalų apsaugos produktų registrą: pasirinkite kultūrą „vynuogės“ ir ligą „miltligė“. Etiketėje rasite leidžiamą dozę, purškimų skaičių, intervalą ir karenaciją, t. y. laiką tarp paskutinio purškimo ir derliaus nuėmimo. Šio straipsnio senesnėje versijoje buvo pateikti konkretūs preparatų pavadinimai ir dozės iš nepatikimų internetinių šaltinių, todėl jų nebekartojame.

Kodėl nerekomenduojame vadovautis dozėmis iš forumų ir parduotuvių

Ne kiekvienas preparatas, kuris tinka obelims ar javams, leidžiamas vynuogėms. Pavyzdžiui, Lietuvos augalų apsaugos prekių etiketėse dažnai aprašomi javų ar bulvių fungicidai, kurie vynuogėms nepritaikyti. Be to, atsparumas veikliosioms medžiagoms plinta greitai: Maryland universitetas nurodo, kad jų regione jau aptiktas atsparumas FRAC 11 (strobilurinų) ir FRAC 40 (CAA) grupėms, todėl jas reikia naudoti kuo rečiau ir niekada vienų.

Dar viena rizika – vario preparatai. Vašingtono valstijos universitetas perspėja, kad variniai produktai gali sužaloti lapus vario jautrių veislių, pavyzdžiui, ‘Concord’, ‘Delaware’, ‘Niagara’. Tą patį sakoma apie aliejus: negalima jų purkšti per 2 savaites po sieros preparato.

Ar vynuoges galima purkšti soda ir kitomis „liaudiškomis“ priemonėmis

Tai viena dažniausių užklausų, tačiau patikimų universitetų vynuogių miltligės aprašuose (Cornell, Vašingtono valstijos universitetas) sodos nėra tarp rekomenduojamų priemonių. Cornell mini biopesticidus, kurie veikia, kai kaitaliojami su įprastais preparatais, bet sodos neįvardija. Todėl galime pasakyti tiek: remiantis atidarytais šaltiniais, galimo sodos poveikio vynuogėms neįrodome, o dozių nenurodome, nes patikimo šaltinio neradome.

Dar silpniau pagrįsti pieno tirpalai, česnakų ar svogūnų užpilai: nė viename perskaitytame šaltinyje jų nėra. Jei norite naudoti natūralias priemones, jas galima derinti su kultūrine apsauga, bet nesitikėkite, kad jos sustabdys netikrąją miltligę per lietingą vasarą.

Prevencija veikia geriau nei gydymas

Visi perskaityti šaltiniai pirmiausia nurodo ne purškimą, o augalo priežiūrą. Ji kainuoja pigiau, o poveikis kaupiasi.

• Vieta ir oro cirkuliacija. Ohajo universitetas rekomenduoja saulėtą vietą visą dieną, gerą ventiliaciją ir drenažą, tinkamus tarpus tarp krūmų ir eilių kryptį, kuri gerina vėdinimą. Cornell prideda: venkite žemų, šešėlinių, drėgnų vietų.
• Lapų retinimas ir ūglių tvarkymas. Retinti ūglius, juos tinkamai pririšti ir nuimti lapus kekių zonoje, kad ji greičiau išdžiūtų ir geriau būtų apšviesta. Maryland universitetas pažymi, kad tai mažina pirmines ir antrines infekcijas.
• Nukritusių lapų sutvarkymas. Ohajo universitetas siūlo po lapų kritimo pašalinti negyvus lapus ir uogas, o prieš pumpurų sprogimą dirvą supurenti, kad nuoslūgių sporos būtų užkastos. Maryland nurodo, kad infekcijos šaltinį sumažina susmulkinti, užkasti ar pašalinti lapai.
• Piktžolės. Ohajo universitetas rekomenduoja kontroliuoti piktžoles ir aukštas žoles vynuogyne ir aplink jį.
• Azoto saikas. Pagal VLE, miltligė labiau puola daug azoto trąšų gavusius augalus.
• Veislės. Ohajo universitetas nurodo, kad europinės vynuogės (Vitis vinifera) yra jautriausios netikrajai miltligei, prancūziniai hibridai – vidutiniškai, o amerikinės veislės – mažiausiai. Cornell tą patį sako apie tikrąją miltligę: vinifera ir jų hibridai jautresni nei Šiaurės Amerikos veislės.

Panašūs principai tinka ir kitiems uogakrūmiams, kuriuos puola miltligė. VLE mini, kad miltligė pasitaiko ir ant serbentų bei agrastų, todėl daugiau apie jų priežiūrą skaitykite straipsniuose Juodieji serbentai: veislės, auginimas, nauda ir žiemai ir Agrastai: veislės, auginimas, kalorijos ir agrastų uogienė.

Kaip suplanuoti sezoną: trumpas kalendorius

Remdamiesi perskaitytais šaltiniais galime sudėlioti bendrą seką. Konkrečius preparatus ir datas visada pritaikykite pagal etiketę ir savo vynuogyno stebėjimus.

• Dormancija (žiema ir ankstyvas pavasaris). Sutvarkyti nukritusius lapus, supurenti dirvą, išretinti seną medieną, kad geriau vėdintųsi. Tai sumažina oosporų ir žievėje žiemojančių vaisiakūnių kiekį.
• Pumpurų sprogimas ir jauni ūgliai. Pagal Maryland, ankstyvos infekcijos pradeda veikti, kai ūgliai užauga 7–10 cm. Drėgną pavasarį apsauginį purškimą verta pradėti jau tada, kai ūgliai 2,5–5 cm, kitu atveju – ne vėliau nei prieš žydėjimą.
• Prieš žydėjimą ir žydėjimas. Tai svarbiausias laikotarpis abiem ligoms. Tikrosios miltligės apsaugą Cornell siūlo stiprinti prieš žydėjimą ir iki 3 savaičių po jo.
• Po žydėjimo. Apžiūrėkite lapus, ūglius ir kekes. Maryland nurodo, kad ankstyvas netikrosios miltligės požymis – geltonos „aliejinės“ dėmės lapo viršuje. Jei jų nėra, apsauginius purškimus galima tęsti pagal orą.
• Nuo žydėjimo pabaigos iki veraison (spalvos keitimosi). Cornell siūlo saugoti lapiją, ypač prieš šiltus drėgnus laikotarpius, kad sumažėtų žiemojančių sporų kiekis.
• Po derliaus. Maryland pažymi, kad kai kuriais atvejais prireikia 1–2 purškimų po derliaus, kad lapai išliktų aktyvūs ir vynmedis geriau ištvertų žiemą. Ohajo universitetas primena, kad priešlaikinis lapų kritimas didina žiemos pažeidimų riziką.

Kaip purkšti, kad poveikis būtų tikras

Paprastos taisyklės padeda išvengti dažniausių klaidų. Ne visos jos tiesiogiai paminėtos universitetų aprašuose, todėl čia pateikiame tik tai, kas ten rasta ir yra bendra gera praktika.

• Prieš pradėdami perskaitykite etiketę. Vašingtono valstijos universitetas pabrėžia: visada laikykitės etiketės nurodymų.
• Intervalas. Pagal Vašingtono valstijos universitetą, pirmą kartą purkšti, kai naujas augimas siekia apie 15 cm, ir kartoti kas 10–14 dienų arba pagal etiketėje nurodytą intervalą. Maryland rekomenduoja apsauginiams preparatams 7–10 dienų intervalą netikrajai miltligei.
• Kaitaliokite veikliąsias medžiagas. Cornell reikalauja nenaudoti tos pačios FRAC grupės du kartus iš eilės.
• Naudokite apsaugos priemones ir neviršykite etiketėje nurodytų dozių.
• Atsižvelkite į karenaciją. Maryland nurodo, kad, pavyzdžiui, mankocebui galioja 66 dienų laukimo laikotarpis, o fosfitams – 0 dienų. Lietuvoje galioja etiketėje nurodytas laikas, o ne užsienio duomenys.

Kaip suprasti, kad infekcija jau įvyko

Netikrosios miltligės požymiai pasirodo ne iškart. Ohajo universiteto duomenimis, pažeidimai dažniausiai pastebimi praėjus 7–12 dienų po užsikrėtimo. Sporos susidaro naktį, kai drėgmė didelė, o temperatūra aukštesnė nei 13 °C, o karštą vasarą užsikrėtimų būna mažai. Vadinasi, po šiltos drėgnos savaitės verta apžiūrėti vynuogyną ir po savaitės, ir po dviejų. Vėlyvą sezoną, pagal tą patį šaltinį, atsiranda smulkios kampuotos geltonos ar rudai raudonos dėmės, dažnai palei gyslas, todėl jų nereikia painioti su maisto medžiagų trūkumu: svarbiausias skirtumas – pūkuota apnaša lapo apačioje, kai oras drėgnas.

Tikrosios miltligės atveju Vašingtono valstijos universitetas nurodo, kad uogos pasidengia pilkomis dėmėmis, vėliau paruduoja (rusvo atspalvio), gali skilti ir nukristi. Todėl ne tik lapų, bet ir jaunų kekių apžiūra kas savaitę žydėjimo laikotarpiu yra patikimesnis būdas nei laukti, kol apnašos taps akivaizdžios visame krūme.

Jei apnašos pasirodė jau po žydėjimo, nelaukite kitos savaitės: pirmiausia nustatykite, kuri miltligė jus kamuoja, tada pasirinkite registruotą preparatą ir laikykitės etiketės nurodymų.

Kada kreiptis į specialistą

Jei liga kartojasi kelerius metus, kenčia jauni vynmedžiai arba nesate tikri, kuri miltligė pas jus, pasitarkite su Valstybine augalininkystės tarnyba, savo apskrities augalų apsaugos specialistu ar vynuogių augintojų draugija. Ligos nuotrauka su lapo apačios nuotrauka dažnai padeda nustatyti diagnozę greičiau nei bet koks aprašymas. Taip pat verta išbandyti kelių veislių, atsparesnių ligai, derinį, nes tai ilgainiui sumažina purškimų skaičių.

Svarbiausia trumpai

Vynuogių miltligė yra dvi ligos, todėl pirmiausia ją reikia atpažinti. Tikrąją sukelia Erysiphe necator, ji auga lapo paviršiuje ir palankiai reaguoja į paviršinį purškimą, tačiau netikrąją sukelia Plasmopara viticola, kuriai reikia drėgmės ir kuri puola per lietingus pavasarius. Pavojingiausia nuo žydėjimo iki 3–4 savaičių po jo. Purkšti galima ir pastebėjus požymius, bet gydymas kur kas silpnesnis nei prevencija, o preparatą Lietuvoje reikia rinktis tik iš VATZUM registre vynuogėms patvirtintų. Prevencija – vieta, vėdinimas, retinimas, nukritusių lapų sutvarkymas ir atsparesnės veislės – mažina ligos riziką be papildomo purškimo. Daugiau uogų priežiūros patarimų rasite temoje Lietuvos uogos.