
VMI papildė apribojimus, kur galima naudoti su lengvata pirktus gazolius
Dar gruodį Valstybinė mokesčių inspekcija ūkininkams driokstelėjo šventinę dovanėlę – buvo pakeistas LR Akcizų įstatymo straipsnis, kuriame nustatoma akcizų lengvata gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklai ir akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklai. Įsigaliojus pakeitimams atsirado papildomi apribojimai, kur ir kokiu tikslu galima naudoti tokį kurą, tačiau valdžios išmonė, kaip dažnai nutinka, prasilenkia su realybe ir logika.
VMI teigia, kad norint pasinaudoti akcizų lengvata, kuras turės būti naudojamas žemės ūkio produktų gamybai ir tik žemės ūkio technikoje arba žvejybos laivuose. Privalo būti išpildytos abi šios sąlygos.
Ir viskas. Lengvoji mašina, priminsime, nėra žemės ūkio technika. Tad, jei ūkininkas turi darbinį automobilį, su kuriuo apvažiuoja ūkio valdas, važiuoja apžiūrėti gyvūnų, pagirdyti, pamelžti ar dar padaryti krūvą kitų su ūkiu susijusių darbų, turės piltis kurą kaip ir visi kiti žmonės, kurie su žemės ūkiu nieko bendro neturi.
Pagal žemės ūkio technikos apibrėžimą, žemės ūkio technika yra laikomi traktoriai, universalios traktorių priekabos (puspriekabės), žemės ūkio mašinos, įrenginiai (gyvulininkystės, gamybinių patalpų (sandėlių, saugyklų, daržinių), darbų mechanizavimo proceso įrenginiai, kurie dažnai yra ne savarankiški vienetai, o technologinės linijos ar gamybinio proceso įrenginių dalis), įranga ir įtaisai žemės ūkio darbams atlikti.
„Tačiau prie žemės ūkio technikos kategorijos nepriskiriama įvairi technika, kuri nors ir gali būti naudojama ir žemės ūkio produktų gamyboje, tačiau yra pagaminta įvairių ūkio šakų arba kitoms reikmėms: kelių transporto priemonės (krovininiai ir lengvieji automobiliai, autobusai, automobilių priekabos ir puspriekabės, motociklai), kitos transporto priemonės (laivai, orlaiviai ir kt.), kelių ir statybinės mašinos (kranai, keltuvai, greideriai), įvairūs ne žemės ūkio paskirties gamybinių patalpų įrenginiai (kompresoriai, autokrautuvai, plovimo, valymo mašinos ir kt.), komunalinė, buitinė, organizacinė ir kita technika“, – dėsto VMI teisės skyrius[1].
Kas yra žemės ūkio produktų gamyba, kuri leidžia piltis lengvatinį kurą?
VMI taip pat pateikė ir sąrašą žemės ūkio gamybos pavyzdžių.
- Pagrindiniai ir priešsėjiniai žemės dirbimo darbai, įskaitant akmenų rinkimą ir kitų kliūčių pašalinimą nuo laukų, arimą, skutimą, lėkščiavimą, kultivavimą, frezavimą, akėjimą, lyginimą, volavimą, priešsėjinį ar posėjinį purškimą, mineralinių trąšų gabenimą, barstymą ar įterpimą, organinių trąšų gabenimą, kratymą (paskleidimą), srutų išlaistymą ar įterpimą, substrato grybams auginti ruošimą, sėklos beicavimą.
- Žemės ūkio augalų sėjos ir sodinimo darbai, įskaitant sėklos ir kitų sėjai reikalingų medžiagų gabenimą, sėją, sodinimą ir po sėjos atliekamus kitus darbus laukuose.
- Žemės ūkio augalų priežiūros ir apsaugos nuo ligų, kenksmingų organizmų ir piktžolių darbai, įskaitant akėjimą, tarpueilių įdirbimą, ravėjimą, retinimą, genėjimą, laistymą, papildomų augalų tręšimą ir purškimą augalų apsaugos priemonėmis bei tam tikrų reikalingų medžiagų gabenimą.
- Žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo darbai, įskaitant pjovimą, kūlimą, kasimą, rovimą, skynimą, rinkimą, grėbimą, vartymą, smulkinimą, presavimą, silosavimą, išvalymą, džiovinimą, rūšiavimą, derliaus pakrovimą ir transportavimą į derliaus priėmimo vietą.
- Ūkinių gyvūnų (įskaitant bičių, sliekų ir sraigių) auginimo ir priežiūros darbai, įskaitant šėrimą, girdymą, melžimą, tvartų ir ūkinių gyvūnų valymą, mėšlo išvežimą, dezinfekavimą, pašarų išdalijimą, šių gyvūnų, jų produkcijos, savo ūkyje pagamintų pašarų ir mėšlo pakrovimą ir transportavimą.
- Žemės ūkio naudmenų gerinimo darbai, įskaitant dirvos kalkinimą, dumblo, durpių, komposto gabenimą, paskleidimą, įterpimą, mulčiavimą, kurminimą, ar kitus podirvio giliojo purenimo darbus.
- Sausinimo sistemų priežiūros darbai, įskaitant melioracijos griovių valymą, šienavimą, krūmų ir medžių kirtimą ir jų išvežimą.
- Ūkinių gyvūnų, grūdų, pieno ir kitų pirminių žemės ūkio produktų gabenimas į laikymo vietas, auginimo vietas, kergimo vietas, ganyklas, melžimo aikšteles ir pan., skerdyklas, derliaus priėmimo, supirkimo, realizavimo vietą.
- Žemės ūkio technikos (traktorių, kombainų, plūgų, purkštuvų, puspriekabių, žemės dirbimo technikos, pašarų ruošimo technikos, krautuvų, sėjamųjų, žoliapjovių, mėšlo tvarkymo technikos, trąšų barstomųjų, medienos ruošimo technikos, tikslaus ūkininkavimo sistemos, lietinimo įrangos, komunalinės technikos, gazolių talpyklų ir t. t.) ir jos dalių gabenimas tarp skirtingų padalinių ūkio viduje.
- Darbuotojų, specialistų, veterinarų ir pan., važiavimas (vežimas) į gyvulių laikymo vietas, sandėlius ar kitą tiesioginę gamybos vietą, taip pat važiavimas (vežimas) įsigyti gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamyboje.
- Kitos įrangos (melžimo robotų, srutų laistymo technikos, pieno aušintuvų, grūdų džiovinimo įrangos, grūdų ir sėklų valymo, rūšiavimo ir beicavimo įrangos, granuliavimo presų, maišytuvų, grūdų temperatūros matavimo priemonių ir t. t.) ir jos dalių gabenimas tarp skirtingų padalinių ūkio viduje.
- Prietaisuose, įrangoje ir pan., kuriose naudojami gazoliai, ir kurie panaudojami remontuojant ūkinių gyvūnų laikymo vietas (karvides, avies, kiaulides, vištides ir pan.), gamybines patalpas, ūkinius pastatus, sandėlius, angarus, melžimo aikšteles, mėšlides, rezervuarus, garažus, grūdų bokštus ir t. t., taip pat remontui reikalingų įrankių, priemonių, detalių, medžiagų (kastuvų, grąžtų, vinių, lentų, čerpių, akmenų, cemento, dažų ir t. t.) gabenimas.
- Pašarų, trąšų, sėklų, avilių ir t. t. gabenimas iš pašarų malūno, pirkimo vietos, sandėliavimo vietos ir pan. į šėrimo bunkerius, laukus, bitynus ir pan., taip pat gabenimas tarp įmonės padalinių.
- Gazolių naudojimas generatoriuose, kurie gamina elektrą fermose[2].
Ūkininkai niršta – dar vienas būdas naikinti smulkiuosius ir vidutinius ūkius
Ūkininkai Lietuvoje ne vienerius metus šneka, kad žemės ūkis apskritai yra naikinamas. Ir kol stambieji žemvaldžiai susiduria su gerokai mažiau problemų, visą naštą temptu turi smulkūs ir vidutiniai ūkiai.
„Va taip trumposios grandinės ir smulkieji ūkiai ir trūkinėja. From farm to fork uždarbis ir taip nesiskaičiuoja, bet dabar dar labiau nesiskaičiuos, nes žalią dyzelį bus galima pilti tik į žemės ūkio techniką. Dabar svarbiau ne principas, kam taikoma akcizo lengvata, o transporto priemonės paskirtis. Tai gal traktoriai ir GPM bei kitus mokesčius galėtų susimokėti?
Naujametiniai sveikinimai prekiaujantiems turguose, “traktorizuotiems” uogininkams, bitininkams, sodininkams ir daržininkams. Ši naujiena tyliai bet pasieks pačius smulkiausius, kurie dar turėjo šiokią tokią lengvatą pigiau transportuoti ūkio gėrybes į turgų ar į namus…“, – socialiniame tinkle rašo Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos (LŽŪTA) prezidentas Erikas Bėronas[3].
Produktai iš ūkių brangs
Na, o ūkininkai sako, kad nelinks nieko kito, kaip tik branginti produkciją. Mat pagal centrinės valdžios nuostatus, taip stipriai susiaurintos žaliojo kuro naudojimo galimybės lems didesnes ūkininkų išlaidas. Sudėkime ir taip augančias maisto kainas, dujų akcizo lengvatos panaikinimą ir turėsime solidų ir taip brangaus maisto brangimą.
„ Galutinis produktas(maisto produktai, pašarai,prieauglis ir kita gaunama produkcija) iš ūkių panašu jog brangs (arba eis į nuostolį), kadangi viena iš ūkio dedamųjų sąnaudų kils ir ženkliai. Nes, ūkyje dirbantis automobilis nebepriskiriamas ūkiui, o su traktorium klientui juk nepristatysi, ūkiui reikalingų prekių, pašarų nebeatsiveši pigiau, ar į kokią skerdyklą su automobiliu taipat nebenuvažiuosi pigiau taupant sąnaudas ir dar daug kur jis ūkyje naudojamas, nes į ūkio automobilį naudojamą ūkio reikmėms (ne savo) teks pilti įprastą kurą kuris ženkliai išaugins galutinę produkto kainą“, – socialiniame tinkle rašo ūkininkė Sandra Kuzmienė.
Ji pasakoja, kad kažkada turėjo priimti sprendimą, su kuo sieti savo gyvenimą, ir pasirinko ūkį – šeima manė, kad tai sukurs kur kas daugiau vertės: kaimo išsaugojimas, senelių/prosenelių žemių įveiklinimas, kad neuželtų sąžalynais, darbo vietų susikūrimas/sukūrimas čia kaime, pagalba įveiklinant kitas veiklas. Vis dėlto moteris nesupranta, kodėl valdžia, rodos, daro viską, kad tik apsunkintų ir pabrangintų kokybiškos produkcijos patekimą iš ūkio ant gyventojo stalo[4].