Šaltalankiai – uogos, stiprinančios imunitetą bei malšinančios skausmą
Šaltalankių aliejus tūkstančius metų buvo naudojamas kaip natūrali priemonė nuo įvairių negalavimų. Ne paslaptis, kad jis išgaunamas iš šaltalankio uogų, lapų (kai kur sakoma, jog pastarieji netgi vertingesni už uogas) ir sėklų; tuo tarpu pačias uogas galima rasti ant neaukšto krūmo, nors tam tikrų rūšių augalai gali pasiekti ir 6 metrų aukštį, kaip kad medžiai [1].
Pagrindinis skiriamasis šaltalankių bruožas yra tas, kad jie yra vienakočiai, pasižymintys atsinaujinimo galimybe, dėl kurios naujos šakelės keičia viena kitą kone nuolatos. Taigi, į klausimą, ar šaltalankiai yra medis, ar krūmas, vieno atsakymo iš principo nėra.
Įdomu tai, kad šios oranžinės uogos kai kuriose šalyse kartais vadinamos šventomis, ir dalis žmonių jas ne tik valgo, bet ir tepa ant odos, tikėdamiesi, jog išgis nuo tam tikrų ligų bei atjaunės. Beje, pastaraisiais metais jos sulaukė išties didelio dėmesio dėl savo įspūdingo mitybos profilio ir Lietuvoje: dėl šaltalankiuose esančio vitamino C ir kitų maistinių medžiagų, tokių kaip beta karotinas, kurį organizmas gali paversti vitaminu A, uogos pelnė pasitikėjimą natūralių imuniteto stiprinimo būdų kontekste. Ir nors šiais metais alinančios sausros laikotarpis neigiamai atsiliepė šių uogų derliui, džiugu, jog tokio vitaminų šaltinio poreikis vis didėja.
Tarp kitko, didžioji dalis Lietuvoje užaugintų šaltalankių keliauja į Švediją, Vokietiją, Suomiją ir Norvegiją. Be to, yra estų šaltalankių augintojų, kurie derlių siunčia netgi į Japoniją, mat jais domisi ne tik saldainių fabrikai, bet ir vaisių bei daržovių perdirbėjai. Tuo tarpu mūsų šalyje iš uogų dažniausiai gaminamos uogienės, natūralūs prieskoniai, arbata, tyrė ir aliejus. Dargi tokių uogų pėdsakų galima aptikti ir Himalajų druskoje.
Uogos palaiko odos elastingumą ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis
Taip, šaltalankiai yra praturtinti daugeliu maistinių medžiagų, o vieni pagrindinių privalumų, esančių iš jų pagamintame aliejuje, yra šie:
Jame gausu įvairių vitaminų, mineralų, naudingų augalinių junginių ir antioksidantų, kurie mažina cholesterolį, apsaugo kūną nuo senėjimo, aukšto kraujospūdžio ir ligų, tokių kaip širdies ir kitų organų ligos [2]. Negana to, šaltalankiuose yra kalio, kalcio, magnio, geležies, fosforo, folio rūgšties, biotino bei vitaminų B1, B2, B6, C ir E. Be kita ko, šaltalankių aliejus – tai vienintelis augalinis maisto produktas, teikiantis visas keturias omega riebalų rūgštis: omega-3, omega-6, omega-7 ir omega-9.
Padeda išvengti diabeto, sumažindamas cukraus kiekį kraujyje ir padidindamas insulino sekreciją.
Gerina odos sveikatą, kai jis naudojamas tiesiogiai: aliejus skatina odos regeneraciją ir žaizdų gijimą, mažina ultravioletinių spindulių poveikį. Yra tam tikrų įrodymų, kad šaltalankių aliejus gali užkirsti kelią odos sausėjimui ir padėti išgydyti nudegimus, nušalimus bei pragulas.
Stiprina imuninę sistemą, apsaugodamas kūną nuo įvairių infekcijų, tokiu būdu padidindamas atsparumą ligoms apskritai.
Gali pagerinti kepenų būklę. Ir taip yra todėl, kad jame yra sveikų riebalų, vitamino E bei karotinoidų, kurie apsaugo kepenų ląsteles nuo pažeidimų ir padidina bendrus kepenų funkcijos rodiklius.
Įvairūs antioksidantai, įskaitant karotinoidus ir vitaminą E, apsaugo nuo vėžinių ląstelių susidarymo, mat kai kurie tyrimai rodo, jog šaltalankių ekstraktai gali būti veiksmingi užkertant kelią šios ligos plitimui. (Žinoma, šaltalankių aliejaus poveikis vėžiui yra daug švelnesnis nei chemoterapinių vaistų).
Gerina virškinimą ir gydo skrandyje susidariusias opas.
Gali išgydyti su sausomis akimis susijusius simptomus, sumažinti paraudimą ir intensyvų deginimo jausmą.
Mažina sąnarių uždegimą.
Prisideda prie depresijos simptomų švelninimo: anot kai kurių tyrimų, šaltalankiai gali turėti antidepresinį poveikį.
Šaltalankis gali pasiūlyti daugybę papildomos naudos sveikatai – nuo uždegimo sumažėjimo iki pakartotinio vėžinių ląstelių susidarymo apsaugos. Taigi, jis yra tikrai populiari alternatyvi priemonė nuo įvairių ligų. Dėl jame esančių maistinių medžiagų, jūs taip pat galite pagerinti odos, kepenų, širdies būklę bei apsisaugoti nuo diabeto ir susilpnėjusios imuninės sistemos.
Kadangi šis augalinis produktas buvo naudojamas tradicinėje medicinoje jau kelis tūkstančius metų, išbandyti jį išties verta. Ir visgi, svarbu pažymėti, kad dauguma šių tyrimų, susijusių su oranžinėmis uogomis, yra nedideli ir tik dalyje jų dalyvauja žmonės.
Šaltalankis – natūrali menopauzės priemonė
Kaip jau supratote, šaltalankiai – ryškios mažos uogos – dėl daugelio priežasčių yra laikomi sveiku maisto papildu, turinčiu intensyvų skonį, panašų į agrasto ir dargi persipynusį su ananasų užuominomis. Tačiau pastaraisiais metais jie išpopuliarėjo kaip viena iš kelių natūralių menopauzės priemonių, padedančių sušvelninti simptomus, mat teigiama, jog šios uogos gali mažinti makšties džiūvimą ir veikti kaip veiksmingas alternatyvus gydymas moterims po menopauzės, kurios negali vartoti estrogeno [3].
Daugelis gydytojų skiria estrogeną tam, jog padėtų valdyti menopauzės simptomus, nes jos metu estrogenų lygis stipriai sumažėja. Tuo tarpu mažas estrogenų kiekis gali sukelti tokius nemalonius simptomus kaip galvos skausmas, svorio padidėjimas bei „smegenų rūkas“. Galime pasidžiaugti, kad šaltalankyje yra augalinės kilmės junginių, veikiančių panašiai kaip žmogaus estrogenai, dėl ko domimasi, ar šios uogos galėtų ne tik palaikyti, bet ir pakeisti gydymą sintetiniu estrogenu.
