Po penkerių metų įtampos – netikėta žinia: Lietuva ruošiasi pokyčiams santykiuose su Kinija

Premjeras atskleidė planą: svarbių pokyčių laukiama dar šiemet

Penkerius metus trukusi diplomatinė įtampa, iš Lietuvos pasitraukę Kinijos diplomatai ir iki šiol neišspręstas Taivaniečių atstovybės klausimas. Dabar Vilnius ruošiasi galimam lūžiui santykiuose su Pekinu. Premjeras Mindaugas Sinkevičius atskleidė, kad Vyriausybė jau turi konkretų veiksmų planą, o proveržio tikisi dar iki šių metų pabaigos. Tačiau svarbiausia intriga išlieka: kokių žingsnių Lietuva pasirengusi imtis, kad santykiai su Kinija pajudėtų iš aklavietės?

Trečiadienį interviu BNS premjeras pripažino, kad diplomatinis darbas vyksta, tačiau šįkart pasirinkta santūresnio bendravimo strategija: be viešų pareiškimų ir triukšmo. Ar tai reiškia, kad už uždarų durų jau svarstomi jautrūs sprendimai, M. Sinkevičius neatskleidė. Jis taip pat nei patvirtino, nei paneigė, kad vėl kalbamasi dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo Vilniuje.

Premjeras įvardijo terminą: proveržio tikimasi gruodį

M. Sinkevičiaus teigimu, Lietuvos Vyriausybė jau yra sudariusi veiksmų planą, kuriame numatyti konkretūs žingsniai ir terminai, skirti diplomatiniam atstovavimui santykiuose su Kinija atkurti.

Svarbiausias terminas šiame plane – gruodžio mėnuo. Būtent iki metų pabaigos premjeras tikisi pamatyti aiškią pažangą.

„Darbas vyksta, jis vyksta. Kaip aš kartais pasakau šiek tiek gatvės kalba – be pompos, ramiai. Su Rytų valstybėmis reikia gal mažiau to tokio fono ir triukšmo, o reikia ramaus bendradarbiavimo. Tam tikri darbai jau padaryti, yra siekis iki metų pabaigos matyti labai aiškų progresą pokyčiuose mūsų diplomatinio atstovavimo atkūrime“, – BNS sakė premjeras.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad galutinis rezultatas priklauso ne tik nuo Lietuvos veiksmų.

„Tikiuosi, kad pavyks, ties tuo dirbama. Bet vėlgi, nėra viskas vien Lietuvos rankose. Tai yra tarpvalstybiniai reikalai ir tai užtrunka, yra tam tikra specifika“, – pridūrė Vyriausybės vadovas.

Nors konkretus planas jau parengtas, jo turinio premjeras neatskleidė. Pasak M. Sinkevičiaus, iš ankstesnės patirties pasimokyta, todėl dabar siekiama išvengti viešų diskusijų apie vykstantį diplomatinį procesą.

Taivaniečių atstovybės klausimas – be atsakymo

Vienas jautriausių Lietuvos ir Kinijos nesutarimų aspektų išlieka Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimas.

Paklaustas, ar Lietuva vėl svarsto galimybę derėtis dėl šio pavadinimo, premjeras nei patvirtino, nei paneigė, kad tokie pokalbiai vyksta.

Tai svarbus klausimas, nes būtent 2021 metų rudenį Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė tapo vienu pagrindinių diplomatinės krizės su Pekinu veiksnių.

Kinija nepritaria Taivano atstovybių veikimui naudojant Taivano vardą. Kitose valstybėse tokios atstovybės paprastai vadinamos Taipėjaus vardu.

Po atstovybės atidarymo Vilniuje Pekinas vienašališkai sumažino diplomatinio atstovavimo lygį – vietoj ambasadorių santykiams atstovauti liko laikinieji reikalų patikėtiniai.

Vėliau Lietuva atsisakė išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams. Dėl to nuo 2025 metų gegužės Lietuvoje nebeliko nė vieno Kinijos diplomato.

Kol kas neaišku, kokių konkrečių kompromisų galėtų būti siekiama ir ar Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimas apskritai įtrauktas į dabartines diskusijas.

Už derybas atsakingas Kęstutis Budrys

Premjeras nurodė pats nedalyvaujantis susitikimuose ir derybose su Kinijos atstovais. Šis darbas patikėtas užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui.

Nors santykių su Pekinu normalizavimas išlieka vienu Vyriausybės užsienio politikos tikslų, M. Sinkevičius pabrėžė, kad ministro veiklos nereikėtų vertinti vien pagal šio klausimo sprendimą.

„Manau, kad reikia vertinti ministro darbą ne pagal vieno klausimo sprendimą, bet pagal diplomatinį atstovavimą, o Kęstutis Budrys daro daug ir ne vien tą Rytų tematiką, daro daug“, – teigė premjeras.

Paklaustas tiesiai, ar yra patenkintas K. Budrio darbu, Vyriausybės vadovas atsakė teigiamai.

„Mano vertinimu, taip. Mes ir matomi, ir girdimi, ir mezgamos naujos partnerystės. Ir matau potencialo, tiesą sakant, net ir sprendžiant darbo jėgos migrantų atskiras temas“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Premjeras taip pat pabrėžė, kad jo lūkesčiai užsienio reikalų ministrui yra aiškiai išsakyti, o rezultatų tikimasi sulaukti laiku.

Kodėl Lietuvai svarbu susitarti iki 2027 metų?

Santykių su Kinija normalizavimas yra numatytas ir Vyriausybės programoje. Valdantieji siekia atkurti tokį diplomatinio atstovavimo lygį, kokį su Pekinu palaiko kitos Europos Sąjungos valstybės.

Anksčiau M. Sinkevičius buvo nurodęs, kad pažangos tikisi iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, kuris numatytas 2027 metų pirmąjį pusmetį.

Dabar premjeras įvardija ankstesnį orientyrą – 2026 metų gruodį.

Vis dėlto kol kas kalbama apie siekiamą diplomatinį proveržį, o ne jau pasiektą susitarimą. Nei konkrečios būsimo susitarimo sąlygos, nei galimas diplomatų sugrįžimo laikas viešai nepaskelbti.

Artimiausi mėnesiai parodys, ar Vyriausybės pasirinktas santūresnis diplomatinis bendravimas leis pasiekti rezultatų po penkerius metus trukusios Lietuvos ir Kinijos santykių įtampos.