Gyventojams gali tekti aukoti savo socialinius poreikius krašto gynybos didinimo vardan
Sausio viduryje prezidentui G. Nausėdai paskelbus apie didžius planus nė nesitarus su tauta jau nuo kitų metų didinti finansavimą krašto gynybai iki 5-6 proc. BVP ir pabrėžus, kad mokestinė našta gyventojams neturėtų didėti, dabar Seimo NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas neatmeta mokesčių pokyčių galimybės. Matyt, graži iliuzija jau spėjo „susigulėti“ ir politikai jau pradeda suprasti, kad vien gražiai ir įtikinančiai pakalbėti nebeužteks, nes 2026-ieji – jau ant nosies.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė siūlo ES bendras skolinimosi priemones, tačiau abejojama dėl tokių išlaidų tvarumo ir jų poveikio ekonomikai. Vis dėlto, kol kas lieka neaišku, iš kokio aukso puodo bus išpildyta ši „amerikietiška svajonė“.
Bet gi dėl gerų užmojų verta pasistengti, tiesa?
Tik pirmiausia reiktų visgi pagaliau atsakyti į klausimą – tai kas geriau – tankai, dronai ar naikintuvai?
Bręsta konfliktas valdančiosios daugumos gretose – socialdemokratai toliau tęsia konservatorių politiką, o tam prieštarauja R. Žemaitaitis
Šią savaitę naujieji valdžios atstovai kaip reikiant pakeliavo, tik visi – į skirtingas puses. Štai naujasis premjeras G. Paluckas pasisvečiavo Davose, kur pilna krūtine rėkė, kad Lietuva ir toliau Ukrainai tieks visokeriopą pagalbą. Šią „iki pergalės“ pažadėjo remti ir parlamento vadovas S. Skvernelis, nesibodėjęs nuvykti net iki pat Kijevo ir pasisvečiuoti pas bičiulį V. Zelenskį.
Visgi, kitokios pozicijos besilaikantis „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis dabar sulaukė ir koalicijos partnerių dėmesio, o jo politinė ateitis šioje valdančiojoje daugumoje pakibo ant plauko. Viešai suabejojęs tikslingumu lankytis Ukrainoje ir rėžęs, kad iš šios šalies tikrai yra ko išmokti, pavyzdžiui, kyšių ėmimo, korupcijos, ginkluotės pardavimo ir net valstybės pardavimo. Pirštu pagrūmoję kolegos jau pusę lūpų prasitaria, kad tik laiko klausimas, kada vietos valdančiojoje koalicijoje R. Žemaitaičiui nebeliks.
Tačiau patys socialdemokratai, matyt, ne ką geresni ir dar naujojoje valdančiojoje rolėje neapšilę kojų, ėmėsi inicijuoti įstatymų projektus kartu su konservatoriais ir liberalais, kuriems taip stipriai oponavo praėjusios kadencijos metu. Socialdemokratė J. Zailskienė pasiūlė „sugrąžinti teisingumą“ ir sušvelninti bausmes „čekiukų“ skandalo nusidėjėliams, kurie, netyčia pasiskolinę pinigus iš savivaldybių biudžetų, galėtų atsipirkti viešaisiais darbais, o skiriamas nuobaudas taip pat siūloma diferencijuoti pagal padarytą žalą.
Juk jei pavogei tik tūkstantį eurų, kodėl turi grąžinti dešimt tūkstančių?
Vėjo jėgainių projektas Lietuvoje gali taip ir neišvysti dienos šviesos
Grandiozinis vėjo jėgainių projektas Lietuvoje darosi vis labiau miglotas, jau net svarstoma, ar nebus pasekta švedų pavyzdžiu, kai galiausiai buvo nuspręsta, kad Baltijos jūroje nusidriekęs vėjo jėgainių tinklas galėtų pakišti koją Švedijos gynybiniams pajėgumams.
Mat dabar Energetikos ministerija jau siūlo stabdyti antrojo 700 MW vėjo parko Baltijos jūroje konkursą ir peržiūrėti jo sąlygas, kad neva sumažėtų vartotojų elektros sąskaitos.
Skelbiama, kad konkursas bus atnaujintas po analizės ir korekcijų. Planuojama, kad vėjo parkai galėtų patenkinti pusę Lietuvos elektros poreikio, o iki 2030 m. įrengti 1,4 GW vėjo galios.
D. Trumpo inauguracijoje viešėjo ir du lietuviai
Pats svarbiausias įvykis – pirmadienį įvykusi D. Trumpo inauguracija, kurioje jis prisiekė kaip 47-asis JAV prezidentas, o joje dalyvavo ir lietuviai ES ambasadorė JAV Jovita Neliupšienė ir verslininkas Gediminas Žiemelis, pabrėžęs Lietuvos verslo sėkmę Amerikoje. Ceremonija, vykusi Kapitoliuje sulaukė ir tokių technologijų magnatų kaip Elonas Muskas bei Jeffas Bezosas, tačiau užsienio valstybių vadovai tradiciškai nebuvo pakviesti.
Savo kalboje D. Trumpas pažadėjo „aukso amžių“, akcentuodamas imigracijos kontrolę, tarifų suvienodinimą ir atsisakymą tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant Pasaulinę sveikatos organizaciją. Tuo metu Lietuvos žiniasklaidos dėmesys nukrypo į Melanios Trump skrybėlę, interpretuotą kaip simbolinį „skydą“.
Paskutiniai J. Bideno pasispardymai: suteikta išankstinė malonė A. Fauci
O kol pasaulis sulaikęs kvapą laukė D. Trumpo inauguracijos, paskutinėmis savo kadencijos valandomis J. Bidenas dar ir pasidarbavo suteikdamas išankstinę malonę buvusiam medicinos patarėjui Anthony Fauci, generolui Markui Milley ir Atstovų rūmų sausio 6-osios riaušių tyrimo komiteto nariams bei liudytojams.
J. Bidenas tokius savo veiksmus paaiškino kaip apsaugą nuo politiškai motyvuotų persekiojimų, tačiau pabrėžė, kad tai nėra pripažinimas dėl kaltės. Tuo tarpu D. Trumpas, pradėjęs savo antrąją kadenciją, pasirašė įsakymus, kurie ženkliai pakeis šalies politiką: jis suteikė malonę riaušių prie Kapitolijaus dalyviams, atšaukė kai kuriuos J. Bideno administracijos sprendimus, įskaitant išėjimą iš Pasaulio sveikatos organizacijos ir imigracijos politikos sugriežtinimą.
Tuo pačiu metu, Senatas patvirtino Marco Rubio paskyrimą JAV valstybės sekretoriumi, suteikdamas jam svarbų vaidmenį D. Trumpo užsienio politikoje. M. Rubio, pirmasis ispanų kilmės asmuo šiame poste, žada stiprinti JAV santykius su Lotynų Amerika ir siekti aktyvesnės JAV lyderystės pasaulyje.
D. Trumpo priimti sprendimai kaitina pasaulį: pasitraukimas iš PSO, „žaliosios“ energetikos ir pagalbos užsieniui ribojimas
Pirmosiomis savo darbo dienomis D. Trumpas jau spėjo priimti ir kelis kontroversiškus sprendimus: pranešė apie oficialų JAV pasitraukimą iš Pasaulio sveikatos organizacijos, teigdamas, kad ji veikia Kinijos naudai ir neefektyviai sprendžia globalias sveikatos problemas, taip pat buvo pasitraukta iš Paryžiaus klimato susitarimo, argumentuojant, jog jis stabdo Amerikos ekonomiką, ir buvo priimtas sprendimas sustiprinti iškastinio kuro sektorių, skatinant naftos ir dujų gavybą bei ribojant atsinaujinančios energetikos plėtrą.
Taip pat per šią savaitę buvo įsteigtas Vyriausybės efektyvumo departamentas (DOGE), kuris, vadovaujamas E. Musko, sieks mažinti federalines išlaidas ir kovoti su biurokratija. Tačiau departamentas sulaukė kritikos dėl neaiškaus savo teisinio statuso, o viešojo intereso organizacijos pateikė ieškinius, kaltindamos jį įstatymų pažeidimais.
Be to, D. Trumpas 90 dienų laikotarpiui sustabdė JAV užsienio pagalbos programas, siekdamas užtikrinti, kad jos atitiktų šalies politikos prioritetus. Taip pat paskelbtas JAV Vertybinių popierių komisijos (SEC) vadovybės pasikeitimas – griežtą reguliavimo politiką vykdęs G. Gensleris traukiasi, jo vietą laikinai užėmė M. Uyeda, kuris remia verslui palankesnį požiūrį, ypač kriptovaliutų reguliavimo srityje.
Dešimtmečius įslaptintos nužudytų politikų bylos gali pagaliau pasiekti finišo tiesiąją
Tuo tarpu D. Trumpas amerikiečiams buvo pažadėjęs atskleisti ilgai slėptus dokumentus apie Johno F. Kennedy, Roberto F. Kennedy ir Martino Lutherio Kingo jaunesniojo nužudymus, tikindamas, kad šie duomenys bus paviešinti artimiausiomis dienomis.
Ilgai netrukus, JAV prezidentas pasirašė vykdomąjį įsaką išslaptinti bylas ir per 15 dienų laikotarpį pateikti dokumentų išslaptinimo planą.
JAV – svarbūs sprendimai klimato bei skaitmeninių valiutų politikoje, mainai su Talibanu
Per šią savaitę D. Trumpas taip pat paskelbė keletą svarbių sprendimų, neabejotinai sukeliančių politinį rezonansą. Vienas iš jų buvo pasiūlymas nutraukti federalinį finansavimą Federalinei nepaprastųjų situacijų valdymo agentūrai (FEMA), dėl jos nesėkmių tvarkant gaisrus Kalifornijoje ir uraganus rytinėje JAV dalyje. Trumpas apkaltino FEMA nesugebėjimu tinkamai reaguoti į ekstremalias situacijas ir pasiūlė, kad valstijos pačios turėtų spręsti šias problemas.
Tuo pačiu metu, sausio 23 d., Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuris uždraudžia Centrinio banko skaitmeninių valiutų (CBDC) kūrimą ir skatina reguliuoti skaitmeninius aktyvus, tokius kaip stabiliosios monetos. Prezidentas pabrėžė, kad šis įsakymas apsaugo privatumą ir finansinį stabilumą, skatindamas decentralizaciją bei išlaikydamas JAV dolerio dominavimą pasaulinėje ekonomikoje.
Be to, Trumpas neseniai pasirašė susitarimą dėl kalinių mainų su Talibanu, kai mainais buvo grąžinti du amerikiečiai, sulaikyti Afganistane. Šis susitarimas buvo pasiektas po ilgų derybų, kurias organizavo Kataras.
Trumpas ragino Talibaną grąžinti JAV įrangą, antraip užsiminė apie finansinės pagalbos sustabdymą Afganistanui.
D. Trumpas ėmėsi valyti Ameriką nuo LGBT ideologijos
Naujasis lyderis taip pat pradėjo įgyvendinti savo pažadus, pasirašydamas įsakymus, kurie apribojo LGBTQ+ teises ir nutraukė įvairovės, lygybės, įtraukties (DEI) programas. Jis paskelbė, kad nuo šiol JAV pripažins tik dvi lytis – vyrą ir moterį, o oficialiuose dokumentuose bus nurodoma tik biologinė lytis. Be to, buvo uždrausta finansuoti DEI programas, kurias D. Trumpas laikė diskriminuojančiomis baltuosius vyrus. Šie veiksmai sukėlė tiek palaikymo iš konservatyvių grupių, tiek kritikos iš žmogaus teisių gynėjų ir progresyvių aktyvistų.
JAV prezidentas siekia pagaliau užbaigti karą Ukrainoje derėdamasis su Rusija
Šioks toks netikėtumas Ukrainoje – ketvirtadienį šalyje buvo surengtas tūkstantis reidų, kad būtų sustabdyta neteisėta prekyba ginklais ir šaudmenimis, mat po pernai metais rugsėjį įvykusį reidą buvo konfiskuota ginklų ir šaudmenų už daugiau kaip 40 tūkst. eurų.
Visgi, į Baltuosius rūmus sugrįžus D. Trumpui, jau pradėta aktyviai gvildenti ir taikos tarp Rusijos ir Ukrainos klausimą. Jis pažadėjo užbaigti konfliktą Ukrainoje per pirmąsias 100 savo darbo dienų. Siekdamas šio tikslo, jis paskyrė Keithą Kellogą specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai. Tačiau „The Wall Street Journal“ pažymi, kad K. Kellogas neturi diplomatinės patirties, o jo veikla visiškai priklausys nuo D. Trumpo nurodymų. Tai kelia abejonių dėl jo galimybių realiai įtakoti derybas.
D. Trumpas pats aktyviai įsitraukė į procesą ir pabrėžė norįs kuo greičiau susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jis išreiškė viltį, kad Rusija ir Ukraina sutars dėl ilgalaikės taikos, tačiau teigė, jog dėl konflikto baigties bus galima kalbėti tik po tiesioginių derybų su V. Putinu. Prezidentas taip pat pripažino, kad Kinija galėtų padėti derybose, tačiau kol kas tokių rezultatų nepasiekta.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka viešai pareiškė, kad, jei D. Trumpas sugebės sustabdyti karus ir užtikrinti taiką, jis bus vertas Nobelio taikos premijos. Tačiau A. Lukašenka skeptiškai vertina vienpusį JAV įsikišimą, pabrėždamas, kad taikai pasiekti reikalingas abiejų pusių įsitraukimas.
Tuo tarpu Rusijos prezidentas V. Putinas pareiškė esąs pasirengęs deryboms, tačiau akcentavo, kad būtina atsižvelgti į Rusijos nacionalinio saugumo interesus. Jis neigia, kad konfliktas priklauso nuo naftos kainų, kaip anksčiau užsiminė D. Trumpas, ir akcentuoja, jog problema kyla dėl Rusijos interesų ignoravimo.
Tačiau Ukrainos parlamento narys Oleksandras Merežko pasiūlė D. Trumpo kandidatūrą Nobelio taikos premijai už jo indėlį tiekiant ginklus Ukrainai ir stiprinant tarptautinę paramą šaliai.
Oficialiai tapęs prezidentu D. Trumpas paskelbė ir apie 500 mlrd. dolerių vertės dirbtinio intelekto infrastruktūros projektą „Stargate“. Projektas prasidės Teksase ir per ketverius metus numatoma dar labiau išplėsti investicijas. Tai vadinama didžiausia dirbtinio intelekto iniciatyva istorijoje, siekiant išlaikyti JAV lyderystę šioje srityje.
Prie projekto prisijungė „OpenAI“, „Oracle“ ir „Softbank“ vadovai. Ši iniciatyva taip pat skatins naujų darbo vietų kūrimą ir technologijų plėtrą visoje šalyje.
D. Trumpas atideda „TikTok“ draudimą JAV – programėlės likimas čia kol kas neaiškus
Sekmadienį Jungtinėse Valstijose trumpam buvo sustabdyta „TikTok“ veikla, įsigaliojus įstatymui, reikalaujančiam, kad Kinijos kompanija „ByteDance“ parduotų platformą JAV investuotojams dėl nacionalinio saugumo sumetimų. Tačiau D. Trumpas savo ruožtu pažadėjo išleisti vykdomąjį įsakymą, leidžiantį platformai toliau veikti, kol bus ieškoma sprendimų dėl dalinės „TikTok“ nuosavybės perleidimo Jungtinėms Valstijoms. Prezidentas pareiškė, kad norėtų, jog JAV kontroliuotų bent 50 proc. „TikTok“, ir pabrėžė, kad platformės vertė galėtų išaugti iki šimtų milijardų ar net trilijonų dolerių.
Kinijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu paragino Vašingtoną įsiklausyti į „racionalius balsus“, teigdama, kad Kinija gerbia duomenų privatumą ir niekada neprašė pažeisti vietos įstatymų.
„TikTok“ veikla buvo greitai atkurta, o analitikai šį sprendimą vertina kaip didelę politinę ir verslo pergalę D. Trumpui. Tuo metu diskusijos dėl platformės ateities tęsiasi – „ByteDance“ atsisako parduoti programėlę, o JAV Aukščiausiasis Teismas paliko galioti teisės aktą, reikalaujantį blokuoti „TikTok“, jei sandoris nebus pasiektas.
ES, Kinija ir Šiaurės Korėja reaguoja į naują JAV politiką
D. Trumpo inauguracija sukėlė įtampą tarptautinėje arenoje. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad ES sieks stiprinti ryšius su Kinija, tačiau išliks ištikima savo principams. Ji pabrėžė būtinybę bendradarbiauti su JAV, kad užtikrintų ekonominį stabilumą ir tęstų kovą su klimato kaita.
Tuo tarpu Kinija išreiškė norą atkurti diplomatinius santykius su Lietuva po ekonominių sankcijų dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje. Europos Komisija svarsto tęsti bylą prieš Kiniją Pasaulio prekybos organizacijoje dėl prekybos apribojimų Lietuvai. Santykiai tarp Kinijos ir Lietuvos išlieka įtempti, tačiau Pekinas tiki, kad dialogas galėtų padėti įveikti dabartinę situaciją.
D. Trumpas taip pat ketina atnaujinti ryšius su Šiaurės Korėja, kurios lyderį Kim Jong Uną anksčiau vadino „sumaniu vyruku“. Nors Šiaurės Korėja tęsia branduolinių ginklų vystymą, Trumpas išreiškė norą vėl pradėti dialogą, tačiau jo sprendimai kelia susirūpinimą dėl galimo konflikto su Pietų Korėja ir Japonija.
Migrantų politika: JAV jau „atsikando“, o kokiu keliu pasuks Vokietija?
Vokietiją trečiadienio rytą supurtė dar vienas smurtinis išpuolis, kai Bavarijos Ašafenburgo mieste 28 metų Afganistano pilietis surengė žiaurų išpuolį peiliu, taikydamasis į vaikų darželio grupę. Per ataką sužeisti keli žmonės, įskaitant mažametį berniuką, o įtariamasis buvo sulaikytas vietoje.
Vokietijos valdžia išreiškė susirūpinimą dėl šio incidento ir migracijos politikos, o kancleris Olafas Scholzas kritikavo „klaidingą toleranciją“ ir pareikalavo atsakomybės. Šis išpuolis prisidėjo prie priešrinkiminės migracijos diskusijos, kai opozicijos partijos siūlo masines deportacijas.
Tuo tarpu D. Trumpas ėmėsi griežtesnių veiksmų migracijos klausimu. JAV Atstovų Rūmai pritarė įstatymui, kuris leidžia deportuoti nelegalius migrantus, įtariamus nusikaltimais, tokius kaip vagystės ir užpuolimai. Nors kritikai, kaip „Amnesty International“, teigia, kad tokios priemonės pažeidžia žmogaus teises ir padidina smurtą, Trumpo administracija neketina nusileisti ir jau pradėjo operaciją nelegaliems migrantams sulaikyti.
Šios priemonės sulaukė didelio politinio pasipriešinimo, tačiau jas remia dauguma respublikonų ir dalis demokratų.
