- JAV traukiasi iš Paryžiaus klimato susitarimo
- D. Trumpas teigia siekiantis apsaugoti JAV ekonomiką ir nenorintis jos aukoti dėl kitų šalių
- Aplinkosaugininkai pasmerkė D. Trumpo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus klimato susitarimo
- JAV prezidentas pasirašė įsakymus stiprinti iškastinio kuro sektorių ir stabdyti vėjo jėgainių projektus
JAV traukiasi iš Paryžiaus klimato susitarimo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmąją savo antrosios kadencijos dieną pasirašė įsakymą, kuriuo Jungtinės Valstijos oficialiai pasitraukia iš Paryžiaus klimato susitarimo. Šis sprendimas sulaukė įvairių vertinimų – nuo griežtos aplinkosaugos organizacijų atstovų kritikos iki klausimų dėl paties susitarimo efektyvumo.
Paryžiaus susitarimas, pasirašytas dar 2015 metais, buvo pristatytas kaip vienas svarbiausių pasaulio instrumentų klimato kaitos stabdymui. Jame buvo numatyta, kad pasaulio valstybės mažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir teiks finansinę paramą besivystančioms šalims, siekiant apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5–2 °C.
Tačiau susitarimas yra neįpareigojantis – šalys savarankiškai nustato savo tikslus ir priemones[1]. Tai reiškia, kad nėra realių sankcijų už nepasiektus tikslus, o dauguma pasaulio šalių vis dar atsilieka nuo numatytų įsipareigojimų.
Be to, D. Trumpo administracija tvirtina, kad susitarimas nėra sąžiningas JAV atžvilgiu. Vykdomajame įsakyme teigiama[2]:
„Pastaraisiais metais Jungtinės Valstijos tariamai prisijungė prie tarptautinių susitarimų ir iniciatyvų, kurios neatspindi mūsų šalies vertybių ar indėlio į ekonominius ir aplinkosauginius tikslus.“
Daugelis besivystančių šalių reikalauja finansinės paramos iš turtingesnių valstybių, kad galėtų įgyvendinti savo klimato tikslus. Tai sukėlė papildomą susirūpinimą JAV, kur kritikai teigia, kad Amerikos mokesčių mokėtojai neturėtų finansuoti užsienio šalių projektų.
Tad D. Trumpas pabrėžė, kad „Jungtinės Valstijos daugiau nefinansuos šalių, kurios nerodo reikšmingų pastangų kovoti su klimato kaita“. Jis nurodė, kad sprendimas pasitraukti ir Paryžiaus klimato susitarimo įsigalioja „nedelsiant“[3].
D. Trumpas teigia siekiantis apsaugoti JAV ekonomiką ir nenorintis jos aukoti dėl kitų šalių
JAV prezidentas savo sprendimą pagrindė siekiu apsaugoti Amerikos ekonomiką ir darbo vietas. Pasak D. Trumpo, Paryžiaus klimato susitarimas stabdo pramonę ir perkelia gamybą į tokias šalis kaip Kinija, kuri, anot politiko, teršia daug daugiau ir nesilaiko panašių standartų[4]. JAV yra viena iš didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, jei žvelgsime istoriškai, tačiau pastaruoju metu Kinija lenkia JAV pagal metines emisijas, o Indija irgi sparčiai vejasi šias valstybes.
D. Trumpas sakė, jog JAV nebeaukos savo ekonomikos dėl kitų šalių, kurios teršia dar daugiau. Pasak prezidento, JAV yra viena iš pasaulyje pirmaujančių naftos ir dujų gamintojų ir ketina šią poziciją išnaudoti.
„Mes turime kažką, ko neturi nė viena kita pramoninė šalis – didžiausius naftos ir dujų išteklius pasaulyje, ir mes juos naudosime,“ – teigė D. Trumpas.
Be to, nepaisant Paryžiaus klimato susitarimo ambicijų, dalis ekspertų kelia klausimą, ar jis apskritai yra pakankamai veiksmingas. Nuo susitarimo priėmimo 2015 metais pasaulinės emisijos toliau augo, pasiekdamos 41 milijardą tonų 2024 metais. O daugelis šalių, įskaitant Kiniją ir Indiją, toliau stato naujas anglies elektrines, kurios dar labiau apsunkina emisijų mažinimą.
Aplinkosaugininkai pasmerkė D. Trumpo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus klimato susitarimo
Vis dėlto, nepaisant kai kurių ekspertų kritikos Paryžiaus klimato susitarimo atžvilgiu, kai kurios aplinkosaugos organizacijos vis tiek pasmerkė D. Trumpo sprendimą.
„Pasitraukdama iš Paryžiaus susitarimo, ši administracija atsisako atsakomybės saugoti Amerikos žmones ir stiprinti mūsų nacionalinį saugumą,“ – sakė Gina McCarthy, buvusi Bideno administracijos patarėja klimato klausimais.
„Union of Concerned Scientists“ politikos direktorė Rachel Cleetus pabrėžė, kad šis sprendimas esą kenkia ne tik aplinkai, bet ir visuomenės sveikatai. Pasak jos, tai dar viena antimokslinė D. Trumpo administracijos iniciatyva, kuri tarnauja iškastinio kuro pramonės interesams.
JAV pasitraukimas taip pat sukėlė neigiamą reakciją tarptautinėje arenoje. Kitų šalių aplinkosaugos aktyvistai jau spėjo paraginti JAV išlaikyti savo įsipareigojimus. Jie pabrėžė, kad Amerikos lyderystė yra būtina globalios klimato politikos sėkmei.
„JAV lyderystė yra kritiškai svarbi mobilizuojant klimato finansavimą, skatinant perėjimą prie švarios energijos ir užtikrinant teisingą globalių klimato tikslų įgyvendinimą,“ – pažymėjo Ali Mohamed, Kenijos klimato atstovas.
Tiesa, kai kurios JAV valstijos ir miestai pareiškė, kad tęs klimato tikslų įgyvendinimą. JAV Klimato Aljansas paskelbė, kad sieks įgyvendinti J. Bideno administracijos numatytus tikslus.
„Mūsų valstijos, miestai, verslai ir vietos institucijos yra pasirengę perimti klimato lyderystės estafetę,“ – teigė Gina McCarthy.
JAV prezidentas pasirašė įsakymus stiprinti iškastinio kuro sektorių ir stabdyti vėjo jėgainių projektus
Be pasitraukimo iš Paryžiaus klimato susitarimo, D. Trumpas taip pat pasirašė kelis įsakymus, nukreiptus į iškastinio kuro sektoriaus stiprinimą. JAV prezidentas pasirašė įsakymą, leidžiantį išplėsti gavybą Aliaskos laukinės gamtos draustiniuose ir federaliniuose vandenyse, nepaisant šių teritorijų jautrumo aplinkai. Šis sprendimas sukėlė aštrias diskusijas, nes Aliaskos ekosistemos yra laikomos viena iš mažiausiai paliestų gamtos vietovių, kurias naftos ir dujų gavyba gali negrįžtamai pažeisti.
D. Trumpas taip pat paskelbė apie planus supaprastinti leidimų išdavimą naftos gręžiniams ir dujų gavybos projektams, siekdamas sumažinti biurokratiją ir skatinti pramonės plėtrą. Jo administracija pabrėžė, kad JAV turi didžiausius naftos ir dujų išteklius pasaulyje, todėl turi juos panaudoti, kad sumažintų energijos kainas ir sustiprintų savo poziciją tarptautinėse rinkose.
Vienas kontroversiškiausių D. Trumpo sprendimų – nacionalinės energetikos nepaprastosios padėties paskelbimas. JAV prezidentas teigė, kad ši priemonė leis pagreitinti naftos perdirbimo gamyklų, dujotiekių ir kitų infrastruktūros objektų statybą. Tačiau kritikai teigia, kad tokios priemonės neturi aiškaus pagrindo, nes JAV jau dabar yra viena iš didžiausių naftos ir dujų gamintojų pasaulyje.
D. Trumpo administracija taip pat siekia atgaivinti anglies pramonę, kuri pastaraisiais dešimtmečiais susidūrė su rimtais iššūkiais dėl augančios atsinaujinančios energetikos plėtros. JAV prezidentas nurodė federalinėms agentūroms sustabdyti subsidijas, skirtas atsinaujinančios energijos projektams, ir peržiūrėti reguliavimą, kuris trukdo anglies jėgainių veiklai.
Prezidentas pasirašė įsakymą, kuriuo buvo laikinai sustabdytos vėjo jėgainių projektų nuomos sutartys ir leidimų išdavimas vėjo jėgainėms federaliniuose vandenyse. Šis sprendimas buvo argumentuotas aplinkosaugos ir ekonominiais klausimais, tačiau D. Trumpo kritikai tai įvertino kaip sąmoningą trukdymą švarios energijos plėtrai[5].
„Vėjo jėgainės yra brangios, nepatikimos ir veikia tik dėl subsidijų,“ – teigė D. Trumpas, kritikuodamas Bideno administracijos iniciatyvas skatinti vėjo energetiką.
„Mes baigsime šį žaliąjį ekstremizmą, kuris tik didina kainas ir apsunkina amerikiečių gyvenimą,“ – taip pat pareiškė politikas.
