- D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką išslaptinti bylas dėl septintajame dešimtmetyje įvykdytų nužudymų
- Įsakyme nurodoma per 15 dienų pateikti dokumentų išslaptinimo planą
- JFK nužudymas 1963 metais pakurstė įvairias teorijas
- Nacionalinis interesas yra pagaliau paskelbti visus įrašus
D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką išslaptinti bylas dėl septintajame dešimtmetyje įvykdytų nužudymų
JAV prezidentas tikina, kad viskas bus atskleista. D. Trumpas ketvirtadienį pasirašė vykdomąjį įsaką, kuris nurodo paviešinti dokumentus susijusius su svarbių Amerikai žmonių netektimis.
D. Trumpas nurodė pareigūnams parengti planus išslaptinti dokumentus, susijusius su trimis svarbiausiomis JAV istorijoje žmogžudystėmis - Johno F. Kennedy, Roberto F. Kennedy ir Martino Lutherio Kingo jaunesniojo nužudymu[1].
„Daugybė žmonių to laukė metų metus, dešimtmečius, – sakė D. Trumpas žurnalistams, pasirašydamas įsaką Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete. – Viskas bus atskleista.“
Tai svarbus įvykis ne tik tautai, bet ir šių žmonių artimiesiems. RFK jaunesnysis yra vienas iš JAV prezidento patikėtinių. Jį D. Trumpas paskyrė į sekretorius vieną pirmųjų ir pakankamai greitai po rinkimų.
Šis įsakas turės daug reikšmės R. F. Kenedžiui jaunesniąjam bei jo šeimai, ir prezidentas parašo prasmę tikrai supranta. Pasirašęs įsaką, D. Trumpas perdavė naudotą rašiklį padėjėjui, sakydamas: „Perduok jį RFK jaunesniajam“, prezidento kandidatui į Sveikatos ir socialinių paslaugų departamento sekretoriaus postą.
Įsakyme nurodoma per 15 dienų pateikti dokumentų išslaptinimo planą
Vyriausybė dešimtmečius slėpė visą informaciją apie trijų nužudymų tyrimus. Dėl to kilo daug spekuliacijų, o daugelis amerikiečių liko neįtikinti. Visi trys vyrai buvo garsūs tiek JAV, tiek visame pasaulyje, o jų nužudymai ir su jais susijusios teorijos įkvėpė knygas, filmus, diskusijas ir tapo istorijos dalimi.
Per kelerius metus buvo paviešinta daug su šiais tyrimais susijusių dokumentų, tačiau tūkstančiai jų, ypač susijusių su dideliu JFK mirites tyrimu, vis dar bent dalinai įslaptini. Paskutinio paskelbimo metu, 2022 m. gruodį, archyvas teigė, kad 97 proc. įrašų apie J. F. Kennedy – iš viso apie penkis milijonus puslapių – jau paviešinta[2].
Prezidentas Joe Bidenas 2022 m. gruodžio mėnesį, paviešinimo metu, sakė, kad neįvardytų „agentūrų“ prašymu „ribotas“ dokumentų skaičius ir toliau liks įslaptintas. Ankstesnius prašymus neskelbti dokumentų pateikė Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) ir Federalinis tyrimų biuras (FTB).
Tūkstančiai su J. F. Kennedy nužudymu susijusių dokumentų iš Nacionalinio archyvo buvo paviešinti per pirmąją D. Trumpo kadenciją, tačiau kai kuriuos dokumentus jis taip pat sulaikė nacionalinio saugumo sumetimais.
JFK nužudymas 1963 metais pakurstė įvairias teorijas
Komisija, tyrusi prezidento nužudymą, nustatė, kad jį įvykdė buvęs jūrų pėstininkų snaiperis Lee Harvey Oswaldas, veikęs vienas. Tačiau ši oficiali išvada menkai tepadėjo išsklaidyti spėliones, kad už J. F. Kennedy nužudymo Dalase slypi dar grėsmingesnis sąmokslas, o lėtas vyriausybinių bylų paviešinimas pakurstė įvairias teorijas.
Ilgai kilo neatsakytų klausimų, dėl kurių kilo alternatyvių teorijų apie vyriausybės agentų, mafijos ir kitų nedorų veikėjų dalyvavimą, taip pat ir dar daugiau neįprastų sąmokslo teorijų.
Dešimtmečius vykdytos visuomenės nuomonės apklausos rodė, kad dauguma amerikiečių netiki, jog L. H. Osvaldas buvo vienintelis žudikas. Praėjus dviem dienoms po J. F. Kennedy nužudymo L. H. Oswaldą nušovė naktinio klubo savininkas Jackas Ruby tuo metu, kai jis buvo vežamas iš miesto kalėjimo[3].
J. F. Kennedy bylą sekantys gerbėjai teigia, kad vis dar archyvuose saugomuose dokumentuose vargu ar bus rasta kokių nors sensacingų paslapčių ir ar jų paviešinimas padės sustabdyti vis kylančias teorijas apie 35-ojo JAV prezidento nužudymą. Šimtai knygų ir filmų pakurstė sąmokslo teorijų kūrėjus, kurie pirštu rodė ir į Šaltojo karo varžoves Sovietų Sąjungą ar Kubą, mafiją ir net J. F. Kennedy viceprezidentą Lyndoną Johnsoną.
Prezidento J. F. Kenedžio jaunesnysis brolis Robertas, buvęs generalinis prokuroras, buvo nužudytas 1968 m. birželį, kai vykdė kampaniją dėl demokratų prezidentinės nominacijos. Už jo nužudymą buvo nuteistas palestiniečių kilmės jordanietis Sirhanas Sirhanas, kuris Kalifornijos kalėjime atlieka bausmę iki gyvos galvos.
Nacionalinis interesas yra pagaliau paskelbti visus įrašus
Dar vienas tautai svarbus žmogus, kuris neteko progros kovoti už JAV gerovę. 1968 m. balandį Memfyje, Tenesio valstijoje, buvo nužudytas Martinas Liuteris Kingas jaunesnysis. M. L.Kingas, prisimenamas dėl savo veiklos pilietinių teisių judėjime ir gerbiamas net federaline švente[4].
Jis buvo nužudytas savo motelio kambario balkone Memfyje. Už jo nužudymą buvo nuteistas Jamesas Earlas Ray‘us, 1998 m. jis mirė kalėjime, tačiau M. L. Kingo jaunesniojo vaikai praeityje išreiškė abejonių, kad J. E. Ray‘us buvo tikrasis žudikas.
M. L. Kingas iš Atlantos buvo atvykęs į miestą prisijungti prie streikuojančių darbininkų eisenos. Nužudymo naktį jis ruošėsi eiti vakarieniauti į vietos dvasininko namus. Jis išėjo į lauką pasikalbėti su kolegomis automobilių stovėjimo aikštelėje ir buvo nušautas į veidą.
Džeimsas Erlas Rėjus, 40-metis pabėgėlis, prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir gavo 99 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau vėliau J. E. Rėjus bandė atsiimti savo prisipažinimą, teigdamas, kad jį įskundė kažkoks Raulas. Iki pat mirties 1998 m. jis tvirtino, kad nenužudė M. L. Kingo jaunesniojo.
Tauta vis dar nėra įtikinta, kad tikrieji kaltininkai buvo patraukti atsakomybėn. Šis D. Trumpo įsakas gali reikšti, kad dešimtmečius slėptos paslaptys bus prieinamos visam pasauliui, laukiančiam atsakymų.
