- A. Lukašenka pats pasiūlys D. Trumpą Nobelio taikos premijai, jei šis sugebės įvesti taiką
- A. Lukašenka įsitikinęs, jog užbaigti karą Ukrainoje neįmanoma kalbantis tik su viena konflikto puse
- Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys irgi sako, kad D. Trumpas nusipelno Nobelio taikos premijos
A. Lukašenka pats pasiūlys D. Trumpą Nobelio taikos premijai, jei šis sugebės įvesti taiką
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka viešai paskelbė, kad tuo atveju, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš tikrųjų sugebės sustabdyti karus ir smarkiai prisidėti prie taikos pasaulyje, jis bus vertas Nobelio taikos premijos. A. Lukašenka pabrėžė, jog šis sprendimas priklauso nuo konkrečių veiksmų, o ne tik jau ne vieną mėnesį girdimų pažadų.
„Jei tu taikdarys, dirbk tam, kad užtikrintum, jog nebūtų jokių karų. Tai tu gali padaryti. Nes amerikiečiai visada pradėdavo šiuos karus. Arba juos skatindavo. Jei tai padarysi, na, tu nori būti Nobelio taikos premijos laureatu, tai mes tave palaikysime ir pristatysime [Nobelio premijai]. Nors čia Nobelio premija nieko nereiškia,“ – pareiškė A. Lukašenka, nepamiršdamas drauge įgelti amerikiečiams, pabrėždamas, kai tai jie kursto ar pradeda daugumą karų[1].
Tad toks pareiškimas išryškino A. Lukašenkos požiūrį į JAV vaidmenį pasaulio konfliktuose ir apskritai visą Ameriką. Baltarusijos lyderis taip pat pabrėžė, kad JAV nebebus pajėgios vienašališkai dominuoti pasaulyje. Jis aiškiai pažymėjo, kad JAV turi keisti savo požiūrį į globalius klausimus, įtraukiant ne tik savo, bet ir kitų šalių interesus.
A. Lukašenka įsitikinęs, jog užbaigti karą Ukrainoje neįmanoma kalbantis tik su viena konflikto puse
Baltarusijos prezidentas jau ne sykį yra užsiminęs apie JAV prezidento gebėjimus spręsti pasaulio konfliktus. Tačiau A. Lukašenka sako, jog taika nėra tik vienos konflikto pusės reikalas. Ypač atsižvelgiant į Rusijos ir Ukrainos karą, A. Lukašenka pažymėjo, kad reikalingas abiejų pusių įsitraukimas į deribų klausimus.
„Jis bandys užbaigti karą Ukrainoje, bet tai nėra vienašalis procesas. Jam bus reikalingos derybos, ir galbūt ne tik su Rusija. Tai liečia daugelį šalių,“ – anksčiau teigė A. Lukašenka[2].
Be to, A. Lukašenka išreiškė skepticizmą dėl D. Trumpo galimybių įvykdyti savo pažadus. „Amerika nėra Baltarusija: jie gali pamiršti. Bet tikimės, kad jis laikysis savo pažado,“ – sakė Baltarusijos prezidentas, drauge užsimindamas apie JAV politinį nestabilumą[3].
77.lt primena, jog per savo rinkiminę kampaniją D. Trumpas pažadėjo užbaigti karą Ukrainoje, tačiau konkretūs būsimi veiksmai nebuvo paaiškinti. Kai kurie šaltiniai teigia, kad D. Trumpo taikos planas apima karo įšaldymą ir Ukrainos NATO narystės atidėjimą dešimtmečiui. Be to, planuojama tęsti ginklų tiekimą Ukrainos pajėgoms, tačiau kartu grasinama nutraukti karinę pagalbą, jei nebus laikomasi D. Trumpo sąlygų[4].
Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys irgi sako, kad D. Trumpas nusipelno Nobelio taikos premijos
Įdomu tai, kad Ukrainoje taip pat pasigirsta balsų, palaikančių D. Trumpo kandidatūrą Nobelio taikos premijai. Dar praėjusių metų lapkritį Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys Oleksandras Merežko pasiūlė D. Trumpo kandidatūrą, teigdamas, kad jis turi potencialą prisidėti prie taikos Ukrainoje, laikantis tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos principų.
„Trumpas nusipelno Nobelio taikos premijos už savo pastangas tarptautinėje arenoje, kurios prisidėjo prie taikos ir stabilumo siekio,“ – rašė O. Merežko savo laiške Nobelio komitetui[5].
O. Merežko taip pat akcentavo D. Trumpo vaidmenį stiprinant tarptautinę paramą Ukrainai, pavyzdžiui, sprendimą tiekti „Javelin“ prieštankines raketas dar iki plataus masto Rusijos invazijos pradžios[6]. Šie veiksmai, pasak O. Merežko, sudarė pagrindą dabartinei tarptautinei koalicijai, kuri dosniai remia Ukrainą.
77.lt primena, jog D. Trumpas jau anksčiau buvo nominuotas Nobelio taikos premijai. 2020 m. Norvegijos politikas Christianas Tybringas-Gjedde'as pateikė D. Trumpo kandidatūrą už jo pastangas tarpininkauti konfliktuose tarp Izraelio ir palestiniečių teritorijų, Šiaurės ir Pietų Korėjos bei Indijos ir Pakistano. Tačiau premija tais metais buvo skirta Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programai, o ne D. Trumpui.