Apsilankęs Kijeve S. Skvernelis Ukrainos valdžios vyrams žadėjo ir tolesnę Lietuvos paramą
Lietuvos valdžios vyrai užsiėmę rimtais darbais – štai kol Seimo pirmininkas S. Skvernelis vizito Kyjive metu spaudžia ranką V. Zelenskiui ir žada Lietuvos paramą Ukrainai „iki pergalės“, premjeras G. Paluckas irgi nesnaudžia ir darbo reikalais iškėlė sparnus į Davosą, kur taip pat Ukrainai žada visokeriopą pagalbą.
Parlamento vadovas S. Skvernelis nusprendė vykdyti tęstinę konservatorių politiką bei toliau eskaluoti karą Ukrainoje tiekiant šiai nesibaigiančią paramą. Todėl vos išvykęs pasisvečiuoti į Kyjivą politikas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis nusprendė, kad Rusijos nurodytomis sąlygomis primesta taika iš tiesų nėra tikroji taika[1].
Atvykęs į Ukrainą S. Skvernelis spaudė ranką ne tik prezidentui V. Zelenskiui, bet ir Aukščiausios Rados pirmininkui Ruslanui Stefančiukui bei Ministrui Pirmininkui Denysui Shmyhaliui. Kartu mūsų Seimo pirmininkas pažadėjo Ukrainos lyderiams šią šalį remti „iki pergalės“ ir toliau tiekiant visokeriopą – karinę, politinę, ekonominę ir humanitarinę pagalbą ir palaikant Ukrainą „visuose tarptautiniuose formatuose siekiant narystės ES ir NATO“.
„Turime atverti vakarų partneriams akis, kad Rusija nesustos, nes nuo to priklauso visos Europos ir visų mūsų ateitis“, – rašė S. Skvernelis.
Tačiau toks premjero užmojis nelabai įtikino tautą. Mat šioji teiravosi, gal gerbiamas S. Skvernelis galėtų pasisakyti, kada ta karo pabaiga nusimato, mat iki šiolei jo galo – nematyti. Kiti svarstė, kad Ukrainos rėmimas „iki pergalės“ reiškia ne ką kita kaip jos paramą amžiams.
Kartu Kyjive viešėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas teigė, kad Lietuvos įsipareigojimas esą yra skirti Ukrainos gynybai bent jau 0,25 proc. nuo BVP ir šiuo pavyzdžiu turėtu pasekti ir kitos šalys.
„Karas Ukrainoje rodo aiškiai, kad karybos charakteris dramatiškai keičiasi. Technologinė revoliucija suteikia pranašumą tiems, kurie greičiau adaptuojasi ir prisitaiko. Turime išnaudoti bendradarbiavimo galimybes su Ukrainos kariais ir gynybos pramone.“ – teigė G. Jeglinskas.
G. Paluckas palaiko Ukrainos rėmimo „iki pergalės“ idėją
Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos Ministras Pirmininkas G. Paluckas, taip pat pasiryžęs Ukrainą remti iki pat karo pabaigos. Politikas šiuo metu lankosi kontraversiškai vertinamame Pasaulio ekonomikos forume Davose, kur skambiai pareiškė, kad Lietuvos parama tebesitęsiant karui Ukrainoje – laikui nepavaldi[2].
Nurodoma, kad G. Paluckas forumo išvakarėse susitiko su lietuvių bendruomenės Šveicarijoje nariais, o antradienį kalbėjosi su Kosovo vyriausybės vadovu, dalyvavo Ukrainos paviljono ir parodos atidaryme, susitiko su Europos Tarybos vadovu, tarptautinių finansinių, technologijų bei mokslo organizacijų lyderiais.
Dar prieš mėnesį Kyjive viešėjęs Lietuvos Vyriausybės vadovas akcentavo, kad nors Lietuva ir dės visas pastangas siekiant taikos Ukrainoje, versti ją imtis derybų su Rusija būtų „amoralu ir neprotinga“ ir tai esą Rusiją tik kuriam laikui atgrasytų nuo tolimesnių Rusijos veiksmų[3].
Užsienio reikalų ministras K. Budrys ragina NATO ryžtingiau reaguoti į Rusijos sabotažo atakas
Užsienio žiniasklaida taip pat rašo, kaip Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina NATO ryžtingiau reaguoti į Rusijos sabotažo operacijas, kurios, pasak jo, iš hibridinės taktikos virto tiesioginėmis karinės žvalgybos organizuojamomis atakomis. K. Budrys pabrėžė, kad NATO turi pritaikyti savo požiūrį, įskaitant pažangių ginklų tiekimą Ukrainai, kad būtų užkirstas kelias tolesniam eskalavimui. Jis įspėja, kad ne visos Europos valstybės visiškai supranta grėsmės skubumą, todėl reikia imtis koordinuotų ir ryžtingų veiksmų[4].
Ar tai reiškia, kad mūsų naujasis Lietuvos gelbėtojas K. Budrys nori įsivelti į Trečiąjį pasaulinį karą ir tą ragina daryti patį NATO?
K. Budrys taip pat pritaria gynybos finansavimo didinimui iki 5-6 proc. BVP bei atkreipia dėmesį į Rusijos šešėlinį laivyną, naudojamą siekiant išvengti sankcijų, kaip nuolatinį iššūkį, ir pabrėžia, kad NATO turi „demonstruoti pasirengimą bet kokiai agresijai“.
Naujasis užsienio reikalų ministras taip pat teigė, kad Europa esą turi teisę ne tik dalyvauti Ukrainos taikos derybose, bet ir būti čia išgirsta[5]. Kitaip tariant, Europai netinkamas karo baigties sąlygas turi būti leista vetuoti.
