Kruvinasis išpuolis viename Vokietijos parkų pareikalavo dviejų gyvybių, dar keli sužeisti
Trečiadienio rytą Bavarijos Ašafenburgo mieste 28 metų vyras iš Afganistano vietos parke surengė žiaurų išpuolį peiliu, kurio metu taikėsi į vaikų darželio grupę, tačiau galiausiai buvo subadytas mažamečių stojęs ginti praeivis ir dvejų metų marokiečių kilmės berniukas.
Per siaubingą išpuolį taip pat buvo sužeistas mažametis siras ir dar keli žmonės, įskaitant 61 metų vyrą, auklėtoją ir dar vieną vaiką, pranešė pareigūnai.
Įtariamasis, kuris buvo sulaikytas įvykio vietoje, buvo žinomas dėl smurtinio elgesio ir tuo metu gydėsi nuo psichikos sutrikimų. Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Herrmannas atskleidė, kad vyro prieglobsčio prašymas buvo uždarytas ir jis nurodė apie savo planus iki gruodžio mėnesio savanoriškai išvykti iš Vokietijos, tačiau vietoje to liko šalyje ir gydėsi psichiatrinėje ligoninėje[1]. Atlikus kratą jo gyvenamojoje patalpoje, esančioje prieglobsčio prieglaudoje, nebuvo rasta jokių įtartinų daiktų ar detalių, tik vaistų, susijusių su jo gydymu.
Bavarijos sveikatos apsaugos ministrė Judith Gerlach išpuolį apibūdino kaip „labai sukrečiantį“ ir pridūrė, kad nukentėjusieji buvo nugabenti į vietos ligonines, kur yra gydomi. Valdžios institucijos patvirtino, kad nėra jokių duomenų apie kitus su tuo susijusius įtariamuosius.
Šis šiurpus incidentas vėl sukėlė susirūpinimą dėl saugumo ir migracijos Vokietijoje, kurioje vasario 23 d. vyks parlamento rinkimai.
O. Scholzas pareiškė esantis pavargęs nuo kas kelias savaites įvykstančių smurtinių nusikaltimų
Tuo tarpu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino ištirti, kodėl 28-erių prieglobsčio prašytojas iš Afganistano, kaltinamas Pietų Vokietijoje mirtinai subadęs du žmones, įskaitant mažametį vaiką, vis dar yra šalyje. Įtariamasis, atvykęs 2022 m. ir anksčiau sirgęs psichikos ligomis, 2024 m. deklaravo ketinimą išvykti iš Vokietijos, tačiau galiausiai joje pasiliko[2].
Incidentas suintensyvino diskusijas dėl migracijos prieš vasario 23 d. Vokietijoje vyksiančius rinkimus, o M. Scholzas užėmė griežtesnę poziciją, kritikuodamas „klaidingą toleranciją“ ir reikalaudamas atsakomybės. Opozicinės partijos, įskaitant kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), siūlančia masines neteisėtų migrantų deportacijas.
„Esu pavargęs nuo kas kelias savaites vykstančių smurtinių nusikaltimų, kuriuos įvykdo asmenys, atvykę pas mus ieškoti apsaugos“, – teigė O. Scholzas.
Tokia O. Scholzo retorika žymi ir tam tikrus pokyčius jo politiniuose nusistatymuose. Tikėtina, jos imtasi sąmoningai suvokiant, kad dabar vokiečiai balsuos už tuos, kurie garantuos jiems saugumą, mat O. Scholzas taip pat ketina dalyvauti rinkimuose. O pagrindiniai jo oponentai, centro dešinioji CDU ir „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), pirmauja apklausose, žadėdami mažinti migraciją ir gerinti saugumą, pasinaudodami visuomenės nusivylimu dėl smurtinių incidentų.
77.lt primena, kad prieš pat didžiąsias metų šventes Kalėdų mugėje, Magdeburge įvykęs išpuolis, kurio metu Saudo Arabijos gydytojas automobiliu pražudė penkis žmones ir sužeidė dar 200, sukėlė protestus ir diskusijas dėl migracijos politikos. Dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) jau pasiūlė rengti masines deportacijas iš Vokietijos, o kancleris O. Scholzas paragino stiprinti saugumą. sakė O. Scholzas.
Amerikoje imamasi rimtų pokyčių siekiant deportuoti neteisėtus migrantus
Tuo tarpu, kol atviros Europos politika pareikalauja vis daugiau europiečių gyvybių, už Atlanto situaciją siekiama pakeisti iš esmės. Vos per pirmąją savaitę, kai Donaldas Trumpas sugrįžo į Baltuosius rūmus, imtasi reikšmingų pokyčių, kad Amerikoje būtų pagaliau suvaldyti nelegalių ir nusikalsti linkusių migrantų srautai.
JAV Atstovų Rūmai pritarė Laken Riley įstatymui, kuriuo reikalaujama sulaikyti ir deportuoti dokumentų neturinčius migrantus, kaltinamus tokiais nusikaltimais kaip įsilaužimas, vagystė iš parduotuvės, užpuolimas ar nusikaltimai, kuriais padaroma didelė žala[3].
Įstatymo projektas, priimtas 263-156 balsais, pavadintas Džordžijos slaugos studentės, kurią nužudė dokumentų neturintis migrantas, vardu. Tai pirmas svarbus naujojo Kongreso teisės aktas, kurį, kaip tikimasi, greitai pasirašys prezidentas D. Trumpas, derindamas jį su savo platesnio masto kovos su imigracija veiksmais.
Parama įstatymo projektui rodo didėjantį dvipartinį susiskaldymą: prie respublikonų prisijungė 46 demokratai. Šalininkai teigia, kad juo sprendžiami visuomenės saugumo klausimai ir stiprinamas sienų saugumas, o kritikai tvirtina, kad jis kenkia teisingam procesui ir neteisingai demonizuoja imigrantus. Kai kurie demokratai po neseniai patirtų rinkimų pralaimėjimų perėjo prie griežtesnės pozicijos imigracijos klausimu, o kiti ir toliau garsiai prieštarauja šiai priemonei, neva ji yra pernelyg griežta.
