Europos Sąjunga baiminasi į valdžią sugrįžusio D. Trumpo įtakos?
Į naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguraciją nepakviesta Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Davoso ekonomikos forume paskelbė, kad Europos Sąjunga sieks stiprinti ryšius su naujojo Amerikos lyderio administracija. Ji akcentavo, kad ES bus pragmatiška, tačiau tuopat išliks ištikima savo principams.
„Būsime pasirengę derėtis ir bendradarbiauti kuo greičiau,“ – sakė ji, kalbėdama pasaulio ekonomikos lyderiams Šveicarijoje. Šis žingsnis siejamas su ES siekiu užtikrinti ekonominį stabilumą ir atremti galimus prekybos iššūkius.
U. von der Leyen taip pat atkreipė dėmesį į ES santykius su Kinija, kurie, nepaisant augančios prekybos įtampos, turėtų būti plėtojami. Ji pažymėjo, kad 2025 metais bus minimos 50-osios ES ir Kinijos diplomatinių santykių metinės, o tai – gera proga gilinti ir plėsti prekybos bei investicijų ryšius. Europos Komisijos pirmininkė akcentavo, kad konstruktyvus bendradarbiavimas su Kinija yra svarbus tiek ekonominei plėtrai, tiek pasauliniam stabilumui[1].
Dar vienas ES prioritetas – kova su klimato kaita. U. von der Leyen patvirtino, kad ES toliau laikysis Paryžiaus klimato susitarimo, net ir po to, kai JAV prezidentas D. Trumpas iš jo pasitraukė.
„Europa laikysis kurso ir bendradarbiaus su šalimis, kurios siekia apsaugoti gamtą ir stabdyti globalinį atšilimą,“ – teigė ji, pridūrusi, kad šiuo metu ES siekia ne tik įgyvendinti savo klimato tikslus, bet ir skatinti kitas šalis prisijungti prie šios iniciatyvos.
Nurodoma, kad savo pirmuoju vizitu naujoji Europos Komisija vyks į Indiją, kur bus siekiama atnaujinti strateginę partnerystę su didžiausia demokratine pasaulio šalimi. Šis žingsnis parodo ES norą diversifikuoti savo tarptautinius ryšius, ypač reaguojant į galimą JAV prekybos tarifų grėsmę.
Be to, ES paskelbė apie stiprinamus prekybos santykius su Meksika bei atnaujintas derybas dėl laisvosios prekybos sutarties su Malaizija, siekdama užtikrinti globalų prekybos tinklą.
Į D. Trumpo inauguraciją nebuvo pakviestas ne tik V. Zelenskis, bet ir U. von Der Leyen
Tuo tarpu naujasis JAV prezidentas, panašu, kaip ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, taip ir Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen „pamiršo“ pakviesti į sausio 20 d. įvykusią savo inauguraciją[2]. Paula Pinho per penktadienį vykusį brifingą patvirtino, kad U. von der Leyen dalyvauti inauguracijoje neketina, nors paminėjo, kad jei bus gautas kvietimas, jis bus apsvarstytas.
Nukrypdamas nuo tradicijos, D. Trumpas į inauguraciją mieliau pakvietė kelis užsienio šalių vadovus, nors paprastai tokie lyderiai nedalyvauja dėl saugumo sumetimų ir vietoj savęs siunčia diplomatus. Tarp pakviestųjų yra Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, buvęs Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni.
Bijoma, kad D. Trumpo protekcionistinė politika kelia grėsmę euro zonos ekonomikai ir skolinimosi stabilumui
Tuo tarpu Europos stabilumo mechanizmo (ESM) vadovas Pierre’as Gramegna perspėjo, kad D. Trumpo protekcionistinė politika, įskaitant didelius tarifus ir mokesčių mažinimą, gali padidinti euro zonos šalių skolinimosi išlaidas ir apsunkinti jų trapią ekonomiką[3]. Didėjanti infliacija JAV ir padidėjusios Federalinio rezervo palūkanų normos gali dar labiau apsunkinti labai įsiskolinusių euro zonos valstybių, tokių kaip Prancūzija ir Italija, padėtį.
P. Gramegna pabrėžė, kad dėl Vašingtono politikos ir biudžeto deficito didėjantis vyriausybės obligacijų pajamingumas gali stabdyti Europos ekonomikos augimą. Euro grupės pirmininkas Paschalas Donohoe išreiškė įsitikinimą, kad ES šalys laikosi fiskalinių taisyklių, apibūdindamas tai kaip itin svarbų vidutinės trukmės stabilumui.
D. Trumpo inauguracinė kalba sustiprino nuogąstavimus dėl padidėjusio JAV protekcionizmo, pažadant teikti pirmenybę Amerikos piliečiams įvedant muitus ir mokesčius, nors konkrečios šalys nebuvo įvardytos. ES Komisijos narys Valdis Dombrovskis pabrėžė tolesnio bendradarbiavimo poreikį, tačiau patvirtino, kad Briuselis pasirengęs ginti Europos ekonominius interesus, paminėdamas praeityje, per pirmąją D. Trumpo kadenciją, įvestus muitus.
JAV keičiant savo prioritetus, E. Macronas ragina Europą stiprinti savo gynybinius pajėgumus
Savo ruožtu Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas paragino Europą „atsibusti“ ir padidinti savo išlaidas gynybai, kad sumažintų priklausomybę nuo JAV po to, kai D. Trumpas grįžo į valdžią. Kalbėdamas Prancūzijos kariškiams, E. Macronas pabrėžė, kad Europa turi prisitaikyti prie kintančių JAV prioritetų, ypač susijusių su Ukraina, nes D. Trumpas siekia, kad Europa prisiimtų daugiau atsakomybės už saugumą[4].
E. Macronas atkreipė dėmesį į riziką, kylančią dėl mažesnio JAV dalyvavimo tokiuose svarbiuose regionuose kaip Viduržemio jūros regionas, ir pabrėžė, kad svarbu, jog Europa teiktų ilgalaikę paramą Ukrainai, kad sustiprintų jos pozicijas būsimose taikos derybose. Jis taip pat paragino suteikti „garantijas“, kad ateityje būtų užkirstas kelias konfliktams Ukrainos teritorijoje.
Diskusijose su Ukrainos vadovu V. Zelenskiu buvo aptartas Prancūzijos pasiūlymas dislokuoti Europos karius Ukrainoje kaip taikos palaikymo iniciatyvos dalį.
Tačiau toks žingsnis kelia pavojų tolesnei ir konflikto su Rusija eskalacija ir potencialiai gali įtraukti NATO į platesnio masto konfliktą.
