5-6 proc. BVP gynybai: jau kalbama apie didesnį įsiskolinimą ir mokesčių kėlimą

Padidinus finansavimą krašto gynybai iki 5-6 proc. BVP, augs ir mokesčiai, ir valstybės skola

Praėjusios savaitės pabaigoje prezidentui netikėtai pranešus apie Lietuvos sprendimą didinti finansavimą krašto apsaugai iki 5-6 proc. nuo BVP ir teigus, kad tai esą neturės įtakos paprastam žmogui ir mokesčiai nekils, jau dabar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad visgi vardan bendro tikslo pasispausti teks.

„Sulaukime premjero ir finansų ministro pasiūlymo. Kaip Seimo narys, kaip pilietis, kaip žmogus, dirbęs finansų srityje, suprantantis tam tikrą finansinį aspektą, aš tikrai manau, kad yra tikimybė, kad mokesčiai turės keistis, – tikrai negalime to atmesti. Kokie, kokiu būdu, kada ir kokiais procentais, čia tikrai būtų per anksti dabar kalbėti“, – LRT televizijai sakė parlamentaras^[1].

Visgi, rožinė svajonė apie galimybę tapti pirmiems Europoje, skyrusiems tokį finansavimą ir dar tuo pačiu gerai gyventi, gali labai greitai subliūkšti – taip galvoja ir G. Jeglinskas, patikinęs, kad kartu gali augti ne tik mokesčiai Lietuvos gyventojams, bet ir valstybės skola. Visgi, politikas guodžia, kad ir taip esame tarp mažiausiai skolinusių valstybių Europos Sąjungoje, tad augti dar tikrai turime kur.

„Ar tai yra idealu? Aišku, kad ne idealu, bet tada klausimas, kokia yra laisvės kaina. Manau, ta kaina yra labai didelė ir ją reikia mokėti. Mes nenorime mokėti 20, 30 proc., mes dabar norime 5-6 proc., kad vėliau, kai ateina karo metas, kai dabar žiūrime į Ukrainą, kur iš principo visą surinktą biudžetą moka karui, – mes to nenorime. Sprendimai yra būtini ir dabar reikia ieškoti finansavimo būdų, kad tai padengtų“, – pridūrė jis.

Pirmiau priimtas sprendimas, o tada pinigų ieškojimas

Taip dažnai jau nutinka, kad norint būti pirmiems ir sužibėti užsienio žiniasklaidoje, kartais tenka aukoti bet kokį sveiką protą. Pasirodo, priimant sprendimą didinti finansavimą Lietuvos gynybai iki 5-6 proc. nuo BVP, išties nebuvo sudėlioti visi taškai ant „i“, iš kur mes gausime tiek pinigų.

Taigi, kai jau pasiskelbėme ir žinia apskriejo visą pasaulį bei esame tikri, kad dabar sekančios tą padaryti nusprendusios šalys jau bus tik antros ir trečios po mūsų, pradedame atsikvošėti – o kurgi gauti tiek pinigų? Naujoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė siūlo sprendimą spausti ES kuo greičiau sukurti gynybai skirtas finansines priemones^[2].

„Ar tai būtų bendras skolinimasis, panašus kaip „EU Next Generation“, arba SURE (europinė priemonė, skirta Covid-19 pandemijos paveiktoms darbo vietoms ir pajamoms apsaugoti – BNS), arba kiti fondai, ar mes turėsime kitus variantus. Visi variantai yra geri, kad gautume tuos pinigus greitai, kad tie avansai būtų sumokėti“, – teigė ministrė.

Žadėta dėl šio sprendimo gyventojų „nesmaugti“

Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė, kad nuo 2026 metų iki 2030 metų gynybos finansavimas Lietuvoje turėtų siekti 5-6% BVP, siekiant greičiau suformuoti kariuomenės diviziją.

Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad būtina pasiekti pilnus divizijos pajėgumus iki 2030 metų. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad finansavimas leis efektyviau vystyti kariuomenę ir įsigyti reikalingą įrangą. Tačiau politikai ir verslas kelia klausimus dėl finansavimo šaltinių ir skaidrumo.

Premjeras Gintautas Paluckas ir Vyriausybė svarsto galimybę pasitelkti ES finansinius instrumentus, tačiau dalis politikų abejoja dėl tokių didelių išlaidų tvarumo. Verslas ragina didinti karinės gamybos apimtis Lietuvoje ir mažinti biurokratines kliūtis.

Tačiau reikėtų prisiminti ir tai, kad vos pranešęs apie tokį sprendimą, Jo Ekscelencija teigė, kad mokestinės naštos gyventojams dėl šio sprendimo didinti neplanuojama, o tam esą pakaks tik atsisakyti „nebūtinų viešųjų paslaugų“^[3].

„Labai nenorėčiau ir manau, kad tikrai eisime ne šiuo keliu, kad krašto apsaugos didesnis finansavimas būtų siejamas su didesne mokesčių našta. Privalome išvengti šito“, – teigė šalies vadovas.

Visgi, finansavimas krašto apsaugai nuo finansavimo ginklams ir kariuomenei – skiriasi. Mat 5-6 proc. nuo BVP, skiriami gynybai, gali reikšti ir tam tikrų kelių tiesimo finansavimą, ir komunikacijų gerinimą.

77.lt primena, kad Lietuvą ant kelio galimai užvedė praėjusią savaitę pasirodęs NATO vado Marko Rutte nerimastingas pranešimas apie būtinybę Europai didinti finansavimą, skiriamą gynybai, antraip teks rusų kalbos mokytis, arba nešti kudašių į kokią Naująją Zelandiją.