Išteisintas M. Sinkevičius, į Jonavos savivaldybę sugrįš jau nuo pirmadienio
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išteisinus buvusį Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių „čekiukų“ byloje, politikas gali sugrįžti į Lietuvos socialdemokratų partijos gretas, o penktadienį paaiškėjo, kad ir toliau tęsti darbą Jonavos savivaldybėje.
LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigė, kad toks LAT sprendimas atnaujina M. Sinkevičiaus narystę partijoje, tačiau pabrėžė, jog kyla klausimas, kas atlygins politiko patirtą žalą dėl neteisingai taikytos bausmės.
Tuo tarpu Vyriausioji rinkimų komisija iškart po tokio sprendimo priėmimo pažymėjo, kad politikas negali toliau tęsti darbo kaip Jonavos meras, nes jo įgaliojimai buvo panaikinti po teismo sprendimo, tačiau jis esą galėtų dalyvauti būsimuose rinkimuose.
Vis dėlto, jau penktadienį VRK grąžinusi Jonavos mero mandatą M. Sinkevičiui – politikas jau kitą savaitę sugrįš į darbą.
Po LAT sprendimo, kad Sinkevičius neturėtų atsakyti už savo veiksmus, VRK kreipėsi į Seimą dėl pirmalaikių rinkimų atšaukimo, ir M. Sinkevičius gali toliau tęsti savo pareigas.
Konservatorių ir „laisviečių“ sprendimu Vilniuje brangsta kelionės viešuoju transportu
Vilniaus miesto taryba trečiadienį balsavo už viešojo transporto bilietų kainų didinimą, kuris įsigalios nuo liepos 1 d. Siūlymui pritarė 28 tarybos nariai, o prieš buvo 20. Tarp balsavusių už kainų kėlimą buvo ir konservatoriai (TS-LKD) bei Laisvės partijos atstovai, kurie vieningai palaikė sprendimą.
Pokyčiai apima ir ilgalaikių bilietų, ir trumpalaikių kelionės bilietų kainas, tačiau keleiviai iki rugsėjo pabaigos galės naudoti bilietus su senomis kainomis. Savivaldybė teigia, kad šie pokyčiai būtini, norint surinkti papildomas lėšas miesto infrastruktūros atnaujinimui. Be to, savivaldybė esą planuoja įsigyti 161 naują nulinės taršos autobusą, kurie pakeis senus ir aplinką teršiančius autobusus.
Tačiau šis sprendimas sukėlė didelį pasipriešinimą vilniečių tarpe. Protestuose prieš bilietų branginimą aktyvistai ir gyventojai reiškė nepasitenkinimą, teigdami, kad padidėjusios kainos neigiamai paveiks socialiai pažeidžiamus gyventojus, kuriems viešasis transportas yra vienas pagrindinių judėjimo būdų.
Protestuotojai taip pat kritikavo konservatorius ir Laisvės partiją už jų paramą bilietų branginimui, teigdami, kad šie sprendimai ypač skaudžiai paveiks mažas pajamas gaunančius vilniečius. Nors savivaldybė ir toliau laikosi savo pozicijos dėl kainų didinimo, gyventojai ir aktyvistai abejoja, kaip šie sprendimai veiks miestą ilgalaikėje perspektyvoje.
Lietuvoje vėl nauji mokesčiai: ne tik už jau turimą NT, bet ir už vietą kolumbariume
Vos tik naujoji valdžia perėmė vairą, pasipylė mokestinių siūlymų lavina. Seime svarstoma įvesti mokestį už eismo ribojimus renginių metu, kuris gali tapti papildoma našta organizatoriams ir branginti bilietus. Taip pat siūloma atsisakyti nemokamų vietų kolumbariumuose – savivaldybės pačios nustatytų kainas, nes laisvų nišų beveik nebėra, o naujų statybai trūksta lėšų.
Į politinę darbotvarkę sugrįžta ir visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio klausimas. Teigiama, kad jis būtų taikomas būstams, kurių vertė viršija 20 tūkst. eurų, o tarifas didėtų priklausomai nuo kainos. Kadangi NT vertės gali augti iki 70 proc., mokestį mokės daugiau gyventojų nei manyta. Verslas įspėja dėl neigiamų pasekmių ekonomikai, o opozicija kritikuoja galimą socialinę įtampą.
Europos Komisija šią savaitę pristatė 800 mlrd. eurų gynybos planą, skirtą Europai ir Ukrainai stiprinti. Lėšos bus naudojamos gynybos technologijoms, tokioms kaip oro ir priešraketinė gynyba. Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad šios lėšos greitai pasieks valstybes ir bus panaudotos gynybai. Taip pat jis planuoja pritarti 20 mlrd. eurų paramos Ukrainai ir svarstyti įšaldyto Rusijos turto panaudojimą.
Tuo tarpu Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas pasiūlė įvesti visuotinį gynybos mokestį, apimantį visus piliečius ir įmones, kad būtų užtikrintas tvarus finansavimas. Jis pabrėžė, kad tik skolinimasis negali būti ilgalaikis sprendimas. Jis taip pat įspėjo, kad Vokietijos gynybos planai gali pabloginti Lietuvai skolinimosi sąlygas.
Geopolitinė įtampa grąžina Europą į realybę – pats laikas pasirūpinti savo saugumu
Visoje neramumų akivaizdoje Europa svarsto galimą taikos palaikymo misiją Ukrainoje, tačiau lyderių pozicijos išsiskiria. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė imasi iniciatyvos kurti „norinčiųjų koaliciją“, tuo tarpu Lietuva ir Baltijos šalys laukia aiškesnių gairių dėl misijos mandato ir vadovavimo.
Savo ruožtu Estijos politikai ragina sutelkti dėmesį į taikos procesą, o ne konflikto eskalaciją. Tuo pat metu JAV mažina karinę paramą Ukrainai, spaudžiant Kyjivą sėsti prie derybų stalo.
Geopolitinė įtampa auga, o Europa ruošiasi galimiems iššūkiams – Vokietija svarsto privalomosios karinės tarnybos sugrąžinimą, o Europos Komisija skiria milijardus gynybos sektoriaus modernizavimui.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas neatmeta galimybės išplėsti branduolinio atgrasymo politiką visai Europai ir net svarsto apie Europos karių dislokavimą Ukrainoje po taikos susitarimo. Šie pokyčiai gali iš esmės pakeisti Europos saugumo politiką ateityje.
Lietuva savo ruožtu stiprina visuotinę gynybą: Krašto apsaugos ministerija ir Mobilizacijos departamentas sukvietė įvairių sričių specialistus aptarti, kokių įgūdžių reikės piliečiams ekstremaliose situacijose. Išskirtos šešios pagrindinės kompetencijos – nuo neginkluoto pasipriešinimo iki bepiločių orlaivių valdymo, kurios padės visuomenei veikti krizės akivaizdoje.
Nors Lietuvos kariuomenė ramina, kad tiesioginės grėsmės nėra, akcentuojama, kad dabar yra pats tinkamiausias laikas ruoštis „juodai dienai“.
Juoda katė perbėgo tarp JAV ir Ukrainos, tačiau tenka spręsti klausimus dėl ateities
JAV viceprezidentas J. D. Vance’as po praėjusios savaitės lyderių susitikimo Baltuosiuose rūmuose išreiškė viltį, kad V. Zelenskis galiausiai pradės taikos derybas su Rusija, nors kol kas nenori to daryti. Po įtampos su D. Trumpu Ovaliajame kabinete, JAV laikinai sustabdė pagalbą Ukrainai, tačiau pagalba bus atnaujinta tik tuomet, jei Ukraina sutiks pradėti taikos procesą.
D. Trumpas savo ruožtu pasveikino V. Zelenskio pastangas pataisyti santykius, kai Ukrainos prezidentas patikino, kad Kyjivas nori pradėti taikos derybas. Trumpas teigė, kad jo administracija jau palaiko ryšius su Maskva ir gauna signalų apie Rusijos norą derėtis, pabrėždamas, kad taiką galima pasiekti tik per dvišalį dialogą.
JAV pareiškė apie svarstymus sušvelninti sankcijas Rusijai mainais už taikos derybas, tačiau detalių dar nėra. Trumpas taip pat bando sudaryti naudingų iškasenų sandorį su Ukraina, nors šios derybos stringa.
Be to, JAV apribojo žvalgybos informaciją Ukrainai po ginčo su Zelenskiu. Nors karinė pagalba buvo sustabdyta, Trumpas sušvelnino savo poziciją ir pagyrė Ukrainos pasiryžimą siekti taikos.
Trumpas įveda naujus tarifus Kanadai, Meksikai ir Kinijai, sukeldamas pasaulinį rinkų kritimą
JAV prezidentas D, Trumpas šią savaitę priėmė sprendimą įvesti 25 proc. tarifus importui iš Kanados ir Meksikos, kas sukėlė didelį kritimą pasaulio finansų rinkose. Londono FTSE 100 indeksas smuko daugiau nei 60 punktų, o kitose Europos rinkose taip pat buvo stebimas nuosmukis.
Atsakydama, Kanada paskelbė, kad taip pat įves 25 proc. tarifus JAV importui, kurio vertė siekia apie 155 mlrd. JAV dolerių.
Trumpas taip pat padvigubino tarifus Kinijos importui nuo 10 iki 20 proc. ir sustabdė JAV karinę pagalbą Ukrainai, kuri buvo stipriai paveikta po pokalbio su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu.
Savo ruožtu Kanados premjeras J. Trudeau paragino JAV pergalvoti savo sprendimus dėl tarifų, teigdamas, kad tai pakenks prekybiniams santykiams ir ekonomikai.
Jau savaitės pabaigoje JAV ir Kanados prekybos santykiai įkaito iki raudonumo – dėl D. Trumpo įvestų 25 proc. tarifų Kanados parduotuvės iš lentynų šluoja amerikietišką alkoholį, smogdamos tokioms bendrovėms kaip „Jack Daniel’s“ gamintoja „Brown-Forman“.
Kanados premjeras J. Trudeau atsakė tuo pačiu, įvesdamas tarifus JAV prekėms už 107 mlrd. dolerių, o Manitobos lyderis net žaismingai pamėgdžiojo Trumpo retoriką, drausdamas JAV alkoholį provincijos parduotuvėse. Situacija kelia nerimą ne tik alkoholio, bet ir automobilių pramonei, o Trumpo užuominos apie Kanados prijungimą prie JAV tik dar labiau audrina diskusijas.
Trumpas Baltųjų rūmų kėdėje nemiega: ėmėsi švietimo reformos, įspėja „Hamas“ ir kalba apie permainas NATO
Tuo tarpu D. Trumpas imasi radikalių permainų – jis pasirašė vykdomąjį įsakymą likviduoti Švietimo departamentą, perduodant jo įgaliojimus valstijų valdžiai. Nors tam dar reikia Kongreso pritarimo, sprendimas jau sukėlė audringas diskusijas.
Tuo pat metu jis davė „paskutinį perspėjimą“ grupuotei „Hamas“, reikalaudamas paleisti įkaitus ir grąžinti nužudytųjų kūnus, grasindamas rimtomis pasekmėmis.
Visuotinį nerimą kelia ir Trumpo pozicija dėl NATO. Jis siekia mažinti JAV įtaką aljanse, ragindamas Europą prisiimti daugiau atsakomybės ir svarstydamas NATO vadovavimą perleisti britų ar prancūzų generolui. Jo santykiai su V. Zelenskiu įtempti – po kritikos Ukrainai Baltieji rūmai laikinai įšaldė karinę pagalbą, o tai dar labiau pakurstė sąjungininkų nerimą.
