JAV reikalauja JK ir Prancūzijos prisiimti daugiau atsakomybės dėl saugumo
Pranešama, kad Donaldas Trumpas svarsto galimybę pasitraukti iš vadovaujančio vaidmens NATO ir ragina Europos sąjungininkus prisiimti daugiau atsakomybės už žemyno saugumą. JAV vadovauja gynybos aljansui nuo pat jo įkūrimo po Antrojo pasaulinio karo, o vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado pareigas visada eina aukštas JAV generolas.
Tačiau Amerika dabar siekia, kad Europos valstybės prisiimtų didesnę atsakomybę už savo regiono saugumą. Todėl dabar tikisi, kad šias svarbias pareigas užims britų arba prancūzų generolas. Tai galimai yra bendros D. Trumpo politikos, kuri skelbia, kad Amerika ir jos žmonės yra didžiausias prioriteras, dalis. Jis nuolat sako, kad jo politika bus sutelkta ties JAV gerovės didinimu.
Šis nuomonės apie NATO vadovą pakeitimas įvyko po to, kai JAV prezidentas D. Trumpas nustebino Vakarų sąjungininkus, praėjusią savaitę Ovaliajame kabinete po pokalbio su prezidentu Volodymyru Zelenskiu „laikinai“ sustabdęs gyvybiškai svarbią karinę pagalbą Ukrainai. Pirmadienio vakarą JAV vadovas D. Trumpas įspėjo, kad daugiau nebetoleruos Ukrainos vadovo.
Po to kai jiedu dvi savaites nuolat apsikeitinėjo apsižodžiavimais ir galiausiai viešai susiginčijo užuot susitaikę, jųdviejų santykiai dar labiau pablogėjo. Po kelių valandų Baltieji rūmai paskelbė, kad JAV pagalba Ukrainai yra „peržiūrima“, siekiant užtikrinti, jog ji prisideda prie sprendimo, ir išreiškė susirūpinimą, kad, jei niekas nepasikeis, iki vasaros Ukraina gali išnaudoti savo svarbias JAV ginklų atsargas.
Vis dėlto antradienį V. Zelenskis parodė D. Trumpui susitaikymo gestą po to, kai JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris jam patarė, kad santykių atkūrimas yra labai svarbus siekiant išgelbėti Ukrainą. Paskelbus apie karinės pagalbos įšaldymą, V. Zelenskis padėkojo už JAV paramą ir pareiškė, kad yra „pasirengęs dirbti vadovaujant Prezidentui D. Trumpui, kad būtų pasiekta ilgalaikė taika“.
K. Starmeris siekia išlaikyti ryšius su JAV: planuoja keliauti į Vašingtoną su V. Zelenskiu ir E. Macronu
D. Trumpą supykdė savaitgalį išsakyti V. Zelenskio komentarai, kad taikos susitarimas, kuriuo būtų užbaigtas karas, yra „dar labai, labai toli“. Tačiau savo pareiškime X platformoje V. Zelenskis sakė, kad yra „pasirengęs greitai dirbti, kad būtų užbaigtas karas“, ir yra pasirengęs pasirašyti susitarimą, kuris leistų JAV bendrovėms „bet kuriuo metu“ pasinaudoti Ukrainos retųjų naudingųjų iškasenų ištekliais.
Kai kurie D. Trumpo sąjungininkai pareikalavo atsiprašyti dėl susitikimo Ovaliajame kabinete, per kurį V. Zelenskis buvo apkaltintas „nepagarba“, nes nedėvėjo kostiumo, kaip kiti JAV politikai ar pasaulio lyderiai, ir neparodė pakankamai dėkingumo.
V. Zelenskis konfliktą su JAV vadovu Ovaliajame kabinete apibūdino kaip „apgailėtiną“ ir atskleidė, kad vyksta diskusijos dėl taikos susitarimo, kuris galėtų prasidėti nuo „paliaubų danguje“ ir „paliaubų jūroje“, jei Rusija sutiktų laikytis šio susitarimo. Diplomatiniai šaltiniai nurodė, kad K. Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra pasirengę jau kitą savaitę kartu su V. Zelenskiu vykti į Vašingtoną, kad prezidentui D. Trumpui pateiktų vieningą poziciją dėl taikos plano.
Dabar V. Zelenskis tikino, kad santykį svarbu atkurti: „Mūsų susitikimas Vašingtone, penktadienį Baltuosiuose rūmuose, praėjo ne taip, kaip turėjo. Tenka apgailestauti, kad taip atsitiko. Atėjo laikas viską ištaisyti. Norime, kad ateityje bendradarbiavimas ir bendravimas būtų konstruktyvus“.
M. Whitaker, D. Trumpo pasiūlytas į NATO ambasadorius: JAV įsipareigojimas aljansui yra tvirtas
Paskutiniu metu D. Trumpas sukėlė nerimą NATO. Pirmiausia siūlydamas, kad Rusijai turėtų būti leista „daryti ką tik nori“ su NATO narėmis, kurios nevykdo savo karinių išlaidų įsipareigojimų. Jis taip pat sumenkino Rusijos keliamą grėsmę ir užsiminė apie JAV paramos Ukrainai jos vykstančiame konflikte su Maskvos pajėgomis nutraukimą.
Po praėjusią savaitę Baltuosiuose rūmuose įvykusio D. Trumpo apsikeitimo nuomonėmis su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, Europos NATO narės iš naujo įvertino savo gynybinius įsipareigojimus, kartu patvirtindamos, kad neketina atsiriboti nuo JAV.
Griežta D. Trumpo kritika Europos sąjungininkams ir jo noras puoselėti glaudesnius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sukėlė abejonių dėl JAV įsipareigojimų aljansui. Juos išsklaidyti bando Mattas Whitakeris, kuris pirmosios D. Trumpo kadencijos metu ėjo generalinio prokuroro pareigas.
M. Whitakeris yra D. Trumpo nominuotas būti NATO ambasadoriumi. Šis savo patvirtinamojo pokalbi metu senatoriams sakė, kad vienas iš pagrindinių jo prioritetų bus spausti 32 NATO sąjungininkes vykdyti D. Trumpo reikalavimus didinti išlaidas gynybai.
„Prezidentas D. Trumpas aiškiai pasakė, kad Jungtinės Valstijos tebėra įsipareigojusios NATO ir taikai“, antradienį per savo įžanginę kalbą sakė M. Whitakeris.
Per posėdį M. Whitakeris vengė tiesiogiai atsakyti į demokratų senatorių klausimus apie Rusijos invaziją į Ukrainą. Paklaustas, ar sutinka, kad Rusija pradėjo karą įsiverždama į Ukrainą, jis nurodė į viceprezidento JD Vance’o pareiškimą, patvirtinantį tokią poziciją. Tačiau M. Whitakeris tvirtai palaikė NATO ir jos 5 straipsnį, kuris įpareigoja visas valstybes nares išpuolį prieš vieną iš jų traktuoti kaip išpuolį prieš visas.
NATO vadovai teigia, kad ankstesnė D. Trumpo kritika kartu su Rusijos invazija į Ukrainą paskatino daugumą valstybių narių laikytis aljanso gynybos išlaidų tikslo: bent 2 % BVP. Nuo to laiko D. Trumpas pakėlė šį reikalavimą ir pareikalavo, kad NATO narės gynybai skirtų 5 proc. savo BVP. Per klausymą dalyvavę demokratų senatoriai atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu JAV karinėms išlaidoms skiria apie 3,4 % BVP, o arčiausiai Rusijos esančios NATO narės skiria dar didesnę dalį, kaip pavyzdžiui Lenkija su 4 %.
„Man nekelia nerimo tai, kad mūsų sąjungininkės Europoje ir Kanada gali ir nori padaryti daugiau“, sakė M. Whitakeris. „Visiškai tikiuosi, kad jie padarys tai, kas būtina, kad NATO ir toliau taptų stipriausiu kada nors istorijoje buvusiu aljansu.“
