Vokietija svarsto plėsti savo kariuomenės gretas. Dainius Labutis (ELTA)
Nauji Vokietijos valdantieji reikalauja grąžinti privalomąją karo tarnybą
Europa ginkluojasi, tačiau vien ginklų efektyviai gynybai nepakanka. Todėl Vokietijos rinkimuose išplėšusi pergalę Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) reikalauja, kad šalyje nedelsiant būtų atkurta privalomoji karinė tarnyba. Panašios nuotaikos juntamos ir visoje Europoje, kurios dauguma lyderių stojo Ukrainos pusėn ir jau svarsto veiksmų planus, galbūt siųsti savo karius į karo zoną „taikai palaikyti“.
Žemyne šiuo metu vyrauja nuotaikos, kad NATO šalys nebegali pasikliauti prezidentu Donaldu Trumpu ar JAV karine parama, ypač po pastarojo meto pareiškimų iš JAV. Tačiau jau aktyviai kalbama ne tik apie tai, kad kariuomenės modernizavimui bus reikalingi milijardai, bet ir apie svarbiausią veiksnį – kariuomenės gretos privalo būti plečiamos. O tam, žinoma, reikės žmonių.
Vokietijos kariuomenei, Bundesverui, susiduriant su karių trūkumu, CSU skambina pavojaus varpais ir jau šiais metais sieks grąžinti šaukimą į kariuomenę. Sąjungos atstovas gynybos politikos klausimais Florianas Hahnas dienraščiui BILD teigė, akd dabartinis šaukimo į kariuomenę sustabdymas nebeatitinka dabartinės grėsmės situacijos. Taigi, dar šiemet esą pirmieji šauktiniai turi žygiuoti pro kareivinių vartus.
„Negalime tiesiog stebėti, kaip mus supantis pasaulis tampa mažiau saugus“, – teigė jis.
F. Hahnas akcentavo, kad būtina užtikrinti patikimą atgrasymą pasitelkiant uniformuotus piliečius, tiek savanoriškai, tiek šaukiamus į kariuomenę. Bundesverui trūksta apie 20 tūkst. karių, kad būtų pasiektas planuotas 203 tūkst. karių skaičius, todėl daugybė pareigybių lieka neužpildytos.
Ekspertų teigimu, daugelio dalinių faktinė operacinė parengtis sudaro tik apie 50 %. Atsargos karių asociacijos vadovas Patrickas Sensburgas taip pat pareiškė remiantis skubų šaukimo į kariuomenę atnaujinimą.
„Iki metų pabaigos turi būti pašaukta bent 20 tūkst. šauktinių. Tai galime padaryti su esama infrastruktūra ir mokymo pajėgumais. Palaipsniui turėtume išplėsti šaukimą, kad jis apimtų visą kohortą. Tai turi būti taikoma ir vyrams, ir moterims“, – teigė jis.
Į privalomą karinę tarnybą Vokietijoje būtų šaukiamos ir moterys. ELTA (ELTA)
Europa planuoja smarkiai didinti savo gynybinius pajėgumus – tam numatyti 800 mlrd. eurų
Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, Europos Sąjunga rengiasi sutelkti iki 800 mlrd. eurų (841 mlrd. JAV dolerių), kad gerokai padidintų savo išlaidas gynybai. Šia iniciatyva, pavadinta „Europos apginklavimo planu“, siekiama patenkinti ir neatidėliotinus saugumo poreikius, ir ilgalaikį tikslą, kad Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už savo gynybą. U. von der Leyen pabrėžė, kad Europa įžengia į „perginklavimo epochą“ ir yra pasirengusi skubiai ir ilgainiui stiprinti savo gynybos pajėgumus.
Plane numatyta 150 mlrd. eurų paskolų schema, skirta ES valstybėms narėms investuoti į įvairius gynybos sektorius, pavyzdžiui, oro ir priešraketinę gynybą, artilerijos sistemas, bepiločius orlaivius ir karinį mobilumą. Paskolos būtų remiamos iš ES biudžeto, be to, pasiūlyme šalims taip pat leidžiama naudoti nacionalines lėšas, aktyvuojant ES Stabilumo ir augimo pakte numatytą nacionalinę išlygą, taip suteikiant joms daugiau lankstumo išlaidų gynybai srityje.
Planas parengtas tokiu metu, kai ES vadovai patiria vis didesnį spaudimą imtis veiksmų, ypač atsižvelgiant į buvusio JAV prezidento D. Trumpo nuolatinius raginimus Europos šalims didinti savo gynybos biudžetus. Nors kai kurios šalys, pavyzdžiui, Lenkija, ragina smarkiai didinti biudžetą, kitos šiuo klausimu yra atsargesnės. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pasveikino planą kaip „svarbų pirmąjį žingsnį“, pabrėždama, kad reikia ir didesnės paramos Ukrainai, ir reikšmingai padidinti Europos gynybos pajėgumus, kad būtų pasiekta taika.
Po Zelenskio vizito Baltuosiuose rūmuose Europos lyderiai stojo Ukrainos pusėn
Tuo tarpu po įtempto susitikimo Baltuosiuose rūmuose Europos pareigūnai greitai pareiškė paramą Ukrainai. JAV prezidentas D. Trumpas ir viceprezidentas M. Vance’as susigrūmė su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, kaltindami jį nedėkingumu. V. Zelenskis perspėjo, kad Ukrainos palikimas turės pasekmių JAV. Pastarąjį vizitą, žinoma, kaipmat įvertino ir likęs pasaulis.
Po šio incidento Europos vadovai, įskaitant Vokietijos užsienio reikalų ministrą Baerbocką, pasmerkė D. Trumpo elgesį su V. Zelenskiu ir pažadėjo stiprinti savo paramą Ukrainai. Kiti vadovai, kaip antai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos vicepremjeras V. Kosiniak-Kamysz, pabrėžė, kad Europa turi išlaikyti dėmesį Ukrainai ir NATO, kartu ragindama užtikrinti ilgalaikę taiką su saugumo garantijomis.
Europos lyderiai gaili V. Zelenskio. EPA-ELTA (ELTA)
D. Britanija ragina Europą skiriant daugiau taikos palaikymo pajėgų Ukrainai
Praėjusią savaitę Londone vykusiame svarbiame aukščiausiojo lygio susitikime JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris paragino Europos vadovus padidinti išlaidas gynybai ir įsipareigoti nusiųsti taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą, jei būtų sudarytas taikos susitarimas. K. Starmeris pabrėžė, kad šį „norinčiųjų koalicijos“ planą turi paremti Jungtinės Valstijos, įvardindamas Trumpo Ameriką kaip „patikimą sąjungininkę“.
Kelios šalys išreiškė paramą karių siuntimui, nors apie savo dalyvavimą liko paskelbti atskiroms valstybėms.
