KAM pateikė rekomendacijas kaip elgtis atėjus dienai „X“
Krašto apsaugos ministerija ir Mobilizacijos bei pilietinio pasipriešinimo departamentas sukvietė įvairių sektorių atstovus aptarti, kokių kompetencijų reikės piliečiams, norint pasirengti galimai kritinei situacijai. Tuo tarpu Lietuvos kariuomenė ramina – kariniai veiksmai prieš Lietuvą dar nevykdomi ir nėra ženklų, kad priešas čia užsukti gali jau rytoj, bet ruoštis – būtina. Tiesa, ginti valstybę, pasirodo, galima ne tik mūšio lauke stovint su ginklu, bet ir toliau vykdant savo funkcijas visuomenėje.
Diskusijos metu buvo išskirtos šešios pagrindinės kompetencijos, kurios apima neginkluoto pasipriešinimo pagrindus, išgyvenimo įgūdžius, psichologinį ir fizinį pasirengimą, pirmosios pagalbos suteikimą, bepiločių orlaivių valdymą ir priešo ginkluotės atpažinimą.
Viceministras Tomas Godliauskas pabrėžė, kad pilietinis pasipriešinimas reikalauja koordinuoto veikimo tarp skirtingų sektorių ir aiškiai apibrėžtų veiksmų. Nustatytos kompetencijos esą padės piliečiams pasirengti ekstremalioms situacijoms ir sustiprins atsparumą tiek fizinėms, tiek kibernetinėms grėsmėms. Pavyzdžiui, bepiločių orlaivių valdymo įgūdžiai taps svarbūs ne tik žvalgybos, bet ir gynybos veiksmuose.
Šiame procese didelį vaidmenį atlieka nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip Lietuvos šaulių sąjunga, Raudonasis kryžius ir Lietuvos skautija, kurios jau aktyviai siūlo mokymus ir paramą. Tuo pačiu metu įmonėms taip pat reikėtų pasirūpinti savo atsargomis, evakuacijos planais ir visapusiška saugumo užtikrinimo strategija, kad būtų užtikrintas valstybės funkcionavimas krizės metu.
Tai kaip vyksta pasiruošimas?
Pilietinio pasipriešinimo pasirengimui „dienai X“ siūloma išgryninti ir ugdyti šešias pagrindines kompetencijas, kurios padės piliečiams efektyviai reaguoti ekstremaliose situacijose:
- Neginkluoto pasipriešinimo pagrindai – tai piliečių veiksmų, stiprinančių valstybės atsparumą, mokymas. Apima paramą ginkluotosioms pajėgoms, atsisakymą bendradarbiauti su priešu ir nepaklusnumą okupantams.
- Išgyvenimo įgūdžiai – pasiruošimas ekstremalioms situacijoms, apimantis išvykimo krepšio su būtiniausiomis priemonėmis komplektavimą ir saugų elgesį evakuacijos metu.
- Psichologinis ir fizinis pasirengimas – stiprina atsparumą stresui, propagandai ir kibernetinėms grėsmėms, leidžiant piliečiams veikti racionaliai ir veiksmingai.
- Pirmosios pagalbos suteikimas – gaivinimas, kraujavimo stabdymas, sušalimo prevencija ir kiti įgūdžiai, kurie gali išgelbėti gyvybes krizės metu.
- Bepiločių orlaivių (dronų) valdymas – mokymas, kaip naudoti dronus žvalgybai, stebėjimui ir net puolimui, jei reikės. Tai svarbus įgūdis, galintis sustiprinti gynybą.
- Priešo ginkluotės ir technikos atpažinimas – leidžia piliečiams identifikuoti Rusijos karines pajėgas ir jų naudojamą techniką, kas padeda stiprinti visuomenės budrumą.
Visos šios kompetencijos yra pasiekiamos internetu per specialią svetainę www.svarbiospamokos.lt, kur piliečiai gali pasimokyti ir pasiruošti įvairiems iššūkiams.
Kartu su viešosiomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis (pvz., Lietuvos šaulių sąjunga, Raudonasis kryžius, skautija) aktyviai organizuojami mokymai ir iniciatyvos, kad visuomenė galėtų įgyti šias būtinas žinias ir įgūdžius.
Papildomai, įmonėms ir privačioms organizacijoms rekomenduojama pasirūpinti civiline sauga: evakuacijos planais, atsargomis ir infrastruktūros apsauga. Toks pasirengimas esą užtikrins, kad valstybė ir jos piliečiai būtų pasirengę išlaikyti stabilumą ir funkcionalumą net krizės metu.
Lietuvos kariuomenė: puolimo grėsmės nėra, bet ruoštis privalome
Savo ruožtu Lietuvos kariuomenė ramina – šiuo metu šaliai tiesioginis užpuolimas negresia, tačiau būtinybė ruoštis gynybai išlieka.
„Kad prieš Lietuvą būtų surengtas puolimas, reikia dviejų sąlygų: prie mūsų sienų turi būti dislokuotos priešo pajėgos ir turi būti aiškus ketinimas jas panaudoti. Kol kas tokių ženklų nėra“, – skelbia kariuomenė.
Vis dėlto, kariuomenės atstovai pabrėžia, kad visuotinė gynyba – tai ne tik karių užduotis, bet ir kiekvieno piliečio pareiga.
„Nuo dainininko iki moksleivio – visi atliekame svarbų vaidmenį. Jei ir toliau darome savo darbus, nepriklausomai nuo baimės, mes jau kuriame tikrą visuotinę gynybą“, – rašoma pranešime.
Rusijos keliama grėsmė vertinama kaip istorinė konstanta. „Tai niekada nebuvo kitaip – grėsmė egzistuoja nuo XV a., ir su tuo turime išmokti gyventi“, – teigia kariuomenė.
Baimė, anot kariuomenės, yra natūrali reakcija į dabartinę geopolitinę situaciją, tačiau ji neturėtų diktuoti veiksmų.
„Rusija nuolat naudoja bauginimą kaip strategiją, tačiau mūsų atsakas turi būti pasiruošimas, o ne panika“, – pabrėžia pareigūnai.
„Šis raginimas ruoštis ateina geopolitinės įtampos fone – į Baltuosius rūmus sugrįžęs Donaldas Trumpas pradėjo derybas dėl taikos Ukrainoje. Neatmetama, kad Rusija gali siekti atgaivinti 2021 m. NATO ultimatumus, reikalaujant riboti Aljanso plėtrą ir karinį buvimą buvusiose sovietinėse šalyse.“ – rašė Lietuvos kariuomenė.
Stiprinamas Lietuvos saugumas: KAM pristatė naujus algoritmus ir komendantūrų struktūrą
Lietuva, reaguodama į augančias grėsmes, stiprina gynybą – tiek Baltijos jūroje, tiek šalies viduje. Vyriausybė patvirtino naują algoritmą, kuris aiškiai nustato veiksmus reaguojant į jūrinės povandeninės infrastruktūros pažeidimus. Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Lietuvos kariuomenė įgis daugiau įrankių kovoti su diversijomis, o teisinės bazės atnaujinimas leis greičiau ir efektyviau užkirsti kelią incidentams.
Tuo pačiu stiprinama ir visuotinė gynyba – nuo kovo 1 d. pradeda veikti nauja Karo komendantūrų valdyba. Ji rūpinsis teritorine gynyba, kariuomenės komplektavimu ir piliečių pasiruošimu galimiems pavojams.
„Ukrainos pavyzdys rodo, kad valia priešintis yra gyvybiškai svarbi, todėl būtina stiprinti ir piliečių įsitraukimą“, – pabrėžia krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Naujos priemonės rodo, kad Lietuva ne tik stebi grėsmes, bet ir imasi konkrečių veiksmų saugumui užtikrinti.
