Lietuvoje jau prasideda svarstymai dėl karių siuntimo į misiją Ukrainoje
Europa aktyviai diskutuoja apie galimybę siųsti taikdarius į Ukrainą, tačiau aiškaus plano kol kas nėra. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Marius Česnulevičius pabrėžia, kad prieš priimant sprendimus būtina išsiaiškinti misijos mandatą, dalyvaujančias valstybes ir vadovavimo struktūrą. Tuo tarpu pirmiau koncentruotis į taiką, o ne tolesnį konflikto eskalavimą jau siūlo ir Estiją atstovaujanti Europos Parlamento narė.
Pasak Jo Ekscelencijos patarėjo M. Česnulevičiaus, Lietuva neatmeta galimybės prisidėti priet tokios misijos, tačiau kol kas esą dar per anksti kalbėti apie konkretų indėlį. Be to, JAV yra pareiškusi, kad savo karių į Ukrainą nesiųs, todėl bet kokiai misijai reikės Vašingtono paramos kitomis formomis.
„Karių siuntimas priklausytų nuo daugelio aspektų. Pirmas momentas būtų mandatas – reikėtų apsibrėžti, kas ir ko nori, ką reikėtų pasiekti. Turėtų būti labai konkrečiai susakyta, ar tai bus per Jungtines Tautas ar per ESBO. Toliau – kokios šalys dalyvaus, kas bus vadovaujanti ar vadovaujančios šalys, jeigu kalbėtume apie norinčiųjų koalicijos kūrimą“, – antradienio rytą „Žinių radijui“ kalbėjo M. Česnulevičius.
Tuo tarpu Jungtinė Karalystė ir Prancūzija ėmėsi lyderystės, burdamos vadinamąją „norinčiųjų koaliciją“, kuri siektų palaikyti taiką Ukrainoje. Londone vykusiame susitikime sąjungininkai sutarė tęsti karinę pagalbą Kyjivui, stiprinti ekonominį spaudimą Rusijai ir siekti ilgalaikės taikos, užtikrinančios Ukrainos suverenitetą. Vis dėlto Baltijos šalys į šį susitikimą nebuvo pakviestos, o Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris dėl to asmeniškai atsiprašė G. Nausėdos.
Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės siūlymas inicijuoti mėnesio trukmės paliaubas taip pat sulaukė dėmesio, tačiau neaišku, ar Rusija į tai atsižvelgs. Kol didžiosios Europos valstybės ieško būdų, kaip užtikrinti saugumą regione, Lietuva laukia aiškesnių gairių, kurios leistų apsispręsti dėl galimo dalyvavimo tarptautinėje misijoje.
Australija svarsto savo dalyvavimą taikos misijoje Ukrainoje po JAV paramos sustabdymo
Po D. Britanijos ir Prancūzijos, Australija taip pat signalizavo apie galimą dalyvavimą taikos misijoje Ukrainoje, jei čia įsigalios paliaubos. Australijos ministras pirmininkas Anthony‘is Albanesė patikino, kad vyriausybė yra pasirengusi paremti Ukrainą ir svarstyti galimybę prisijungti prie tarptautinės misijos. Tuo tarpu JAV, po įtempto konflikto tarp prezidentų Zelenskio ir Trumpo, paskelbė apie laikinas karinės paramos stabdymą.
Nors Australija nėra NATO narė, ji yra glaudžiai susijusi su Aljansu kaip partnerė. Pirmadienį Australijos vyriausybė teigė, kad kol kas neplanuoja dalyvauti taikos misijoje, tačiau šis pareiškimas gali rodyti aiškų politinės pozicijos pasikeitimą, kai Australija vis labiau linksta į Ukrainos pusę.
Estijos europarlamentarė: siųsti karius į Ukrainą per anksti, reikėtų sutelkti dėmesį į taikos derybas
Tuo tarpu Estijos europarlamentarė Riho Terras teigė mananti, kad dar per anksti kalbėti apie karių siuntimą į Ukrainą, ir pabrėžė, kad reikia sutelkti dėmesį į ugnies nutraukimą ir taikos derybas.
Kalbėdama „Euronews“ rengtoje radijo laidoje, ji pabrėžė, kad prioritetas turėtų būti diplomatinės pastangos, o ne karinė intervencija.
Tuo tarpu Rusija griežtai pasisakė prieš bet kokį NATO ar Europos taikos palaikymo pajėgų dalyvavimą, o tokios šalys kaip Vokietija ir Lenkija nesiryžo prisijungti prie buriamos „norinčiųjų koalicijos“.
R. Terras taip pat pabrėžė, kad svarbu atkurti transatlantinius ryšius, net jei tam reikės prisitaikyti prie D. Trumpo pozicijos.
Valstijos nusprendė sustabdyti karinę paramą Ukrainai?
JAV viceprezidentas J. D. Vance’as kritikavo Ukrainos prezidentą V. Zelenskį už tai, kad šis esą provokuoja D. Trumpą ir demonstruoja „teisės jausmą“, JAV sustabdžius karinę pagalbą Ukrainai. J. D. Vance’as pažymėjo, kad Zelenskio atsisakymas dalyvauti taikos derybose buvo pagrindinis tokio valstijų sprendimo veiksnys.
Nepaisant bandymų atnaujinti derybas, D. Trumpas primygtinai reikalauja, kad V. Zelenskis įsipareigotų siekti taikos.
Tai įvyko po karštos D. Trumpo ir V. Zelenskio konfrontacijos Ovaliajame kabinete, kur D. Trumpas pabrėžė taikos susitarimo su Rusija būtinybę. Susitikimo su Ukrainos prezidentu metu JAV lyderis kritikavo Europos priklausomybę nuo JAV paramos ir laikė ją silpnybe prieš Maskvą.
Europai svarstant galimas paliaubas, tokios šalys kaip Vokietija ir Prancūzija svarsto galimybę panaudoti įšaldytą Rusijos turtą atskaitomybei užtikrinti.
Savo ruožtu Jungtinė Karalystė reikalauja tvirtų saugumo garantijų, o V. Zelenskis signalizuoja apie norą pasirašyti pagrindinius susitarimus su JAV.
