E. Macronas: „Turime ruoštis tam, kad JAV nebebus mūsų pusėje“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad ketina pradėti diskusiją dėl Prancūzijos branduolinio atgrasymo taikymo visai Europai. Be to, jis neatmetė galimybės dislokuoti Europos karines pajėgas Ukrainoje taikos susitarimo užtikrinimui. Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš esmės pakeitė Vašingtono politiką Ukrainos atžvilgiu, sukeldamas nerimą Europoje dėl transatlantinės saugumo sistemos ateities.
Televizijos eteryje kreipdamasis į Prancūzijos gyventojus, Macronas pripažino, jog Europa žengia į naują geopolitinę realybę, kurioje negali pasikliauti anksčiau garantuotu Vašingtono palaikymu.
„Noriu tikėti, kad JAV liks mūsų sąjungininke, tačiau privalome būti pasiruošę ir kitokiam scenarijui,“ – pareiškė Prancūzijos vadovas.
Macronas griežtai įvardijo Rusiją kaip „grėsmę Prancūzijai ir Europai“ bei įspėjo, kad Maskvos ambicijos nesustoja ties Ukraina. „Kas gali patikėti, kad šiandieninė Rusija sustos Ukrainoje?“ – retoriškai klausė jis.
Prancūzijos branduolinis skėtis – visai Europai?
Vienas iš ryškiausių Macrono pranešimo akcentų buvo jo pareiškimas apie pasirengimą svarstyti Prancūzijos branduolinio atgrasymo išplėtimą visai Europai.
„Nusprendžiau atverti strategines diskusijas apie mūsų sąjungininkų apsaugą Europos žemyne per Prancūzijos branduolinį atgrasymą,“ – sakė jis, pridurdamas, kad galutiniai sprendimai dėl branduolinių pajėgų naudojimo liks tik Prancūzijos vadovo rankose.
Šis žingsnis atliepia Vokietijos kanclerio posto siekiančio Friedricho Merzo raginimą pradėti diskusijas apie Europos „branduolinį dalijimąsi“ tarp Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės – vienintelių Europos branduolinių galių, išskyrus Rusiją.
Europos kariuomenės buvimas Ukrainoje – po taikos susitarimo
E. Macronas taip pat atskleidė, kad svarstoma galimybė dislokuoti Europos karius Ukrainoje, tačiau tik tuo atveju, jei būtų pasiektas taikos susitarimas.
„Jie nekariautų, jie nebūtų fronto linijoje, bet būtų dislokuoti užtikrinti, kad pasiektas taikos susitarimas būtų gerbiamas“, – aiškino jis.
Jau kitą savaitę Paryžiuje susirinks Europos šalių kariuomenių vadovai aptarti galimus veiksmus po karo Ukrainoje.
Europos ir JAV santykių įtampa auga
E. Macronas ir Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris neseniai lankėsi Vašingtone, kur susitiko su Trumpu. Po šio vizito į JAV atvyko ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau jo susitikimas su Trumpu baigėsi diplomatine įtampa. JAV vadovas viešai apkaltino Zelenskį nenoru siekti taikos ir „lošimu dėl Trečiojo pasaulinio karo“.
Pastarosiomis dienomis įtampa tarp JAV ir Europos išaugo dar labiau, kai Trumpas pareiškė ketinantis įvesti naujus muitus Europos prekėms. Macronas šią idėją pavadino „nesuprantama“ ir pažadėjo dėti pastangas, kad Vašingtonas jos atsisakytų.
Tuo tarpu Paryžiuje Macronas po savo kalbos vakarieniavo su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu – vienu iš nedaugelio ES lyderių, palaikančių ne tik Trumpą, bet ir glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Šie įvykiai rodo, kad Europos saugumo architektūra gali patirti didžiausius pokyčius per pastaruosius dešimtmečius, o Prancūzijos lyderis siekia užimti svarbiausią vaidmenį šiame procese.
