V. Benkunskas pasiruošęs keisti miestą iš esmės. Nuotrauka iš feisbuko
Grąžinamas 30 min. trukmės bilietas – kaina beveik tokia pati kaip už valandos kelionę
Sostinės meras Valdas Benkunskas ir toliau „žvejoja“ naivių miestelėnų dėmesį – štai paskelbęs apie augsiančias kelionių Vilniaus viešuoju transportu kainas ir 30 min. trukmės bilieto naikinimą, miesto vadas persigalvoja – pastarasis liks. Tik, žinoma, nutylimas vienas svarbus faktas – tokio bilieto kaina bus beveik tokia pati kaip ir valandos trukmės. O štai, kol dar galima patogiai įsitaisius sėdėti savivaldybės krėsle, nuspręsta dar ir „žalinti“ miestą – belieka tikėtis, kad iš gobšumo neteks „pažaliuoti“.
Pirmadienį sostinės savivaldybė paskelbė „girdinti vilniečius“, todėl priėmusi sprendimą nepanaikinti 30 min. trukmės kelionės viešuoju transportu bilietėliui[1].
Nurodoma, kad nuoširdusis ir altruistiškas meras V. Benkunskas miesto Tarybai pasiūlė koreguoti patvirtintą viešojo transporto bilietų kainodarą, tad šis klausimas jau esą bus keliamas artimiausiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje siūlant, kad nuo liepos 1 d. liktų 30 min. viešojo transporto bilietas, kurio kaina siektų 1 eurą.
„Įsiklausiau į vilniečių nuomonę ir lūkesčius, todėl daviau užduotį administracijai rasti sprendimą, kaip sugrąžinti 30 min bilietą išsaugant tolimesnius viešojo transporto gerinimo planus. Tarybai priimant sprendimą, visi paskubėjome – reikėjo daugiau diskusijų su gyventojais. Tai buvo svarbi pamoka, kurią išmokome – tokie jautrūs klausimai ateityje turės būti svarstomi dar atsakingiau“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Tiesa, pamirštama paminėti svarbiausią faktą – tokio bilietėlio kainą – ji bus tik 0,25 Eur mažesnė už valandos trukmės bilietą (jo kaina – 1,25 eurai).
Kauno gatvėse bus testuojamas elektrinis autobusas. ELTA nuotrauka
Paskelbta apie rekordinį Vilniaus miesto viešojo transporto pertvarkymą
Skelbiama, kad jau 2027 m. sostinės gyventojai sulauks ženkliai pagerėjusio susisiekimo: centrinėje dalyje laukti autobuso reikės ne ilgiau nei 10 minučių, o atokesniuose rajonuose – iki 15 minučių. Planuojama per trejus metus 30 % išplėsti autobusų parką, pirmenybę teikiant ekologiškoms transporto priemonėms.
Konkursą laimėję vežėjai esą turės užtikrinti aukštesnę paslaugų kokybę, patogesnes keliones ir modernesnes technologijas, tokias kaip oro kondicionavimas, savarankiškai atidaromos durys bei patobulinta garsinė informavimo sistema.
Tačiau ne visiems šie pokyčiai kelia džiaugsmą – beveik trečdalį sostinės viešojo transporto numatyta perduoti privatiems vežėjams, o tai kelia diskusijų dėl paslaugų kainų ir kokybės kontrolės. Kritikai baiminasi, kad tai gali reikšti ne tik didesnes bilietų kainas, bet ir mažesnį savivaldybės vaidmenį reguliuojant paslaugas.
Sostinei pritrūko žalumos – sugrąžinkime gamtą į Vilnių už beveik 3 mlrd. eurų
Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis taip pat pasidalino ir dar vienu V. Benkunsko galvoje, matyt, gimusiu pikantišku faktu – štai nuspręsta investuoti net 2,7 mlrd. eurų į CO2 mažinimą sostinėje[2].
Anot A. Nemunaičio, dar pernai metais sostinės taryba pritarusi Neutralaus klimatui miesto veiksmų planui, o stresuojantys miestelėnai buvo raminami – tokia priemonė esą reikalinga tik tam, kad paraiška, skirta gauti paramai iš ES, būtų parengta.
O štai jau šiam trečiadieniui – savivaldybės Ekonomikos komitetui – esą jau teikiamas pasiūlymas pritarti 2,7 mlrd. eurų skyrimui 2025-2030 m. laikotarpiui neva tam, kad CO2 išmetimą per penkmetį sumažinti visu 80 proc.
„Tiek tikslas nerealus (turėtume tiesiog atsisakyti bet kokio motorinio transporto), tiek kaina…. Aš asmeniškai nesuprantu iš kur miestas ims po 400-500mln. kasmet šiam žaliajam smegenų plovimui.
Tikrai dar bus pasakojančių, kad reikia įvesti visuotinį NT mokestį, kad miestas turėtų pinigų infrastruktūrai gerinti?“ – svarstė politikas.
Sostinės meras nesismulkina – dabar užsimojo už beveik 3 mlrd. eurų „žalinti“ Vilnių. ELTA nuotrauka
Bet ne visur natūrali žaluma gerai – gerokai „prašienauta“ Žvėryno pakrantė
Nors savivaldybė tikino, kad kertami tik invaziniai ir pavojų keliantys medžiai, vietos bendruomenė tvirtino matanti priešingą vaizdą – nyksta ir sveiki beržai, liepos. Žmonės piktinasi, kad tai jau tampa tendencija: vietoje tikros žaliosios Vilniaus politikos gyventojai mato masinį parkų retinimą ir abejingą miesto valdžios požiūrį į gamtą.
Savivaldybė gynėsi, esą šie kirtimai yra būtini tiek dėl saugumo, tiek dėl ekologinės pusiausvyros palaikymo, tačiau vietiniai gyventojai mano kitaip.
Jie pastebi, kad miestas jau ne kartą sugebėjo „paslėpti“ statybų planus po aplinkos gerinimo darbais – tokios istorijos kartojosi ir kitose Vilniaus vietose. Pavyzdžiui, Valakupių geomorfologiniame draustinyje, kur medkirčių apsilankymas sukėlė įtarimų, paaiškėjo, kad čia planuojama statyti socialinius namus, nors tam galėtų būti parinkta kita vieta.
