Parlamente pasigirdo siūlymai įvesti rinkliavą už eismo ribojimus renginių metu
Vos nauji valdantieji žengė prie valstybės valdymo vairo, ir prasidėjo absurdiškiausių mokestinių pasiūlymų karuselė – nuo galimybės apmokestinti eismo apribojimus renginių metu (ar ir už mitingus teks susimokėti?) iki kolumbariumų apmokestinimo savivaldybėse. O štai Seimas iš stalčiaus ištraukia ir apdulkėjusį pasiūlymą taikyti NT mokestį visiems, kurie turi savo turtą. Nesvarbu, kad už jį jau buvo kartą sumokėti mokesčiai valstybei.
Štai pasirodo, kad miestuose ir užmiesčiuose vykstant koncertams, sporto varžyboms ar kitokiems masiniams renginiams dažnai uždaromos gatvės, ribojamas eismas. Iki šiol tokie apribojimai nebuvo apmokestinami, tačiau Seime svarstoma nauja iniciatyva – įvesti rinkliavą už eismo ribojimą vietiniuose keliuose.
Pataisas siūlo socialdemokratė Ilona Gelažnikienė kartu su grupe Seimo narių. Anot jų, šis mokestis padėtų savivaldybėms generuoti papildomas pajamas ir suvienodinti teisinį reglamentavimą.
Pagal siūlomą įstatymo projektą, rinkliava būtų taikoma renginių organizatoriams bei įmonėms, kurios vykdo darbus gatvėse ar jų apsaugos zonose, jei dėl to ribojamas ar uždaromas eismas. Tačiau ji nebūtų taikoma, jei kelio darbai finansuojami iš savivaldybės biudžeto ar Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Taip pat mokesčio nereikėtų mokėti, jei melioracijos darbai nepažeidžia kelio konstrukcijų.
Kiek ši rinkliava galėtų kainuoti organizatoriams, projekto autoriai nenurodo. Tai priklausytų nuo konkrečių savivaldybių tarybų sprendimų, renginių skaičiaus ir uždaromo eismo masto. Visgi aišku, kad tokia tvarka turėtų tiesioginį poveikį tiek sporto varžybų, tiek muzikos festivalių ar kitų renginių organizatoriams, kurie galimai susidurs su didesnėmis sąnaudomis.
Kyla klausimas – ar tai nepabrangins bilietų dalyviams ir nesumažins renginių skaičiaus? O kaip bus elgiamasi mitingų metu – ar ir už tai žmonės turės susimokėti?
Jei Seimas pritars šiai iniciatyvai, naujoji tvarka įsigaliotų jau nuo šių metų liepos mėnesio. Tai reiškia, kad dar šią vasarą festivalių, maratonų ir kitų renginių organizatoriai gali susidurti su papildomais kaštais. Ar ši rinkliava taps naudingu pajamų šaltiniu savivaldybėms, ar tik papildoma finansine našta renginiams, taip pat parodys laikas.
Net ir mirti šiais laikais nepigu – svarstoma atsisakyti nemokamų kolumbariumų nišų
Kolumbariumų paklausa Lietuvoje auga, tačiau jų statyba stringa dėl lėšų trūkumo. Dėl to Seime registruotos įstatymo pataisos siūlo atsisakyti beveik trejus metus galiojančios tvarkos, pagal kurią savivaldybių valdomų kolumbariumų nišos suteikiamos nemokamai.
Vietoj to siūloma įvesti mokestį, kurį nustatytų pačios savivaldybės. Parlamentarai tikisi, kad šios lėšos padės finansuoti naujų kolumbariumų statybą, o socialiai remtiniems gyventojams būtų taikomos lengvatos.
Šiuo metu daugelyje miestų laisvų vietų kolumbariumuose beveik nebėra – pavyzdžiui, Alytuje jos jau visiškai išdalintos, Vilniuje Kairėnų ir Liepynės kolumbariumai pilni, o Sudervės kapinėse iš 989 nišų laisvos liko tik apie 100.
Sostinėje kas mėnesį esą palaidojama apie 20 urnų, o kremavimas sudaro pusę visų laidojimų. Klaipėdoje ir Šiauliuose situacija kiek geresnė, tačiau savivaldybės pripažįsta, kad kolumbariumų plėtrą stabdo būtent lėšų stygius. Kai kur, pavyzdžiui, Panevėžyje, nauji kolumbariumai dar tik planuojami.
Pataisų autoriai argumentuoja, kad kremavimas yra ekonomiškesnis nei tradicinės kapavietės – nereikia tiek lėšų skirti kapų priežiūrai, paminklams ar infrastruktūrai. Tačiau lieka klausimas, ar savivaldybės nepiktnaudžiaus nustatydamos per didelius tarifus, o gyventojai dėl to nepradės rinktis pigesnių alternatyvų, pavyzdžiui, urnų laidojimo žemėje.
Jei Seimas pritars siūlymui, naujoji tvarka galios visoje Lietuvoje, o tai gali turėti reikšmingą įtaką tiek kolumbariumų plėtrai, tiek laidojimo tradicijoms.
Netyla kalbos dėl NT mokesčio – mokės beveik visi, turintys savo būstą?
Tuo tarpu valdantieji Lietuvoje svarsto galimybę įvesti nekilnojamojo turto mokestį, kuris galėtų paliesti plačią gyventojų grupę, jei turto vertė viršys 20 tūkst. eurų. Mokestis būtų skirtingas priklausomai nuo turto vertės, o prabangiems būstams galėtų siekti net 3 proc.
Taip pat esą numatomos išimtys pensininkams, neįgaliesiems ir daugiavaikėms šeimoms. Socialdemokratai teigia, kad antrąjį būstą turintys gyventojai turėtų mokėti šį mokestį.
Visgi verslo atstovai įspėja, kad tokie mokesčių pakeitimai gali neigiamai paveikti ekonomiką.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pabrėžia, kad didesnis mokesčių naštos padidinimas gali sustabdyti ekonomikos augimą ir paskatinti įmones persikelti į šalis, kur mokesčiai yra mažesni.
Opozicija irgi kritikuoja šiuos siūlymus, teigdama, kad tai gali sukelti daugiau socialinių ir ekonominių problemų.
Nors valdantieji teigia, kad mokesčių pakeitimai nebus „drakoniški“, jie vis dar slapta svarsto detales. Galutinis siūlymas dėl mokesčių reformos dar nepateiktas visuomenei, tačiau tikimasi, kad tai bus daroma artimiausiu metu, siekiant surinkti papildomas lėšas gynybos finansavimui.
