Muitų karai: Amerika stojo prieš Meksiką, Kanadą ir Kiniją
Kaip ir buvo žadėjęs JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), nauji muitai Kanadai ir Meksikai įsigaliojo nuo antradienio, kovo 4 dienos, primena „Bloomberg“.
25 proc. tarifai taikomi visam importui iš abiejų šalių, kurio bendra vertė per metus sieks apie 1,5 trilijono JAV dolerių, išskyrus kanadietišką elektros energiją, kuriai taikomi 10 proc. muitai.[1]
Prezidentas dar vasarį norėjo įvesti 25 proc. muitus Meksikai ir Kanadai ir 10 proc. – Kinijai. Otava ir Meksikas sugebėjo susitarti dėl vieno mėnesio atidėjimo, tačiau šis laikotarpis baigėsi.
Kanada, reaguodama į tai, ketina įvesti muitus Amerikos eksportuotojų produktams, kurių vertė siekia apie 30 milijardų Kanados dolerių (20,6 mlrd. JAV dolerių), įskaitant apelsinų sultis, žemės riešutų sviestą, vyną ir kavą, praneša „Bloomberg“. Taip pat muitai už 86 milijardus dolerių bus įvesti daugeliui kitų prekių, įskaitant automobilius, sunkvežimius, plieną ir aliuminį.
Kaip tarė, taip padarė – tarifai išaugo dvigubai
D. Trampas kovo 4-osios naktį padvigubino muitus prekėms iš Kinijos nuo 10 iki 20 proc. Jis apkaltino Pekiną „nesiėmus priemonių pažaboti sintetinių opioidų, įskaitant fentanilį, srautą“ į Jungtines Valstijas. Tai kelia „nepaprastą grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, užsienio politikai ir ekonomikai“, paaiškino D. Trampas.
Kinijos prekybos ministerijos atstovas pabrėžė, kad šalis imsis atsakomųjų priemonių savo teisėms ir interesams ginti. Kinija, naudodamasi savo ginčų sprendimo mechanizmu, pateikė naują ieškinį Pasaulio prekybos organizacijai. Pirmasis buvo pateiktas vasario pradžioje dėl D. Trampo sprendimo įvesti 10 procentų tarifus visiems kiniškiems produktams.
„Vienašališkas JAV tarifų įvedimas pažeidžia PPO taisykles ir trukdo pasaulinių pramonės ir tiekimo grandinių saugumui ir stabilumui“, – atsakė Nacionalinio liaudies kongreso (parlamento) atstovas Liu Kuinjianis (Lu Qinjian). Jis išreiškė viltį, kad Vašingtonas ir Pekinas susitiks pusiaukelėje ir sugebės rasti sprendimą per lygias konsultacijas.
Kinijos atsakas Jungtinėmis Valstijomis – 10–15 proc. tarifai žemės ūkio produktams
Kadangi dialogo tarp Pekino ir Vašingtono sulaukta nebuvo, Kinija įvedė papildomus 10–15 proc. tarifus žemės ūkio produktams iš Jungtinių Valstijų. Apie tai pranešė Kinijos Liaudies Respublikos prekybos ministerija, praneša „South China Morning Post“.[2]
Iš Jungtinių Valstijų importuojamai vištienai, kviečiams, kukurūzams ir medvilnei taikomi papildomi 15 proc. muitai. Sojų pupelėms, kiaulienai, jautienai, vandens produktams, vaisiams, daržovėms ir pieno produktams bus taikomi papildomi 10 proc. muitai.
Kinija taip pat įtraukė 15 JAV bendrovių į eksporto kontrolės sąrašą „siekdama apsaugoti šalies saugumą ir interesus“. Tai „Leidos“, „Gibbs &; Cox“, „IP Video Market Info“, „Sourcemap“, „Skydio“, „Rapid Flight“, „Red Six Solutions“, „Shield AI“, „HavocAI“, „Neros Technologies“, „Group W“, „Aerkomm“, „General Atomics Aeronautical Systems“, „General Dynamics Land Systems“ ir „Aero Vironment“, rašoma Prekybos ministerijos tinklalapyje esančiame sąraše.
Meksika nusprendė neatsilikti, apie atsakomąsias priemones paskelbs netrukus
Meksikos prezidentė Klaudija Šeinbaum (Claudia Sheinbaum), atsižvelgdama į 25 proc. muitų įvedimą Meksikos prekių importui į Jungtines Valstijas, sakė, kad reaguos į šią vienašališką priemonę. Kokių atsakomųjų veiksmų imsis Meksikos valdžia, ji paskelbs sekmadienį, kovo 9 dieną.[3]
Pasak vietos laikraščio „El Universal“, K. Šeinbaum pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos neturi pagrindo įvesti tarifus, kurie paveiktų abi šalis.
„Federalinė vyriausybė nagrinėja įvairias galimybes, pradedant muitų įvedimu elektronikai, žemės ūkio produktams, plienui ir aliuminiui iš Jungtinių Valstijų ir baigiant „abipusiais tarifais“, kas reiškia, kad bus įvesti muitai visoms prekėms, kurias ši šalis importuoja į Meksiką“ , – pažymi „El Universal“, cituodamas šaltinius.
Laikraštis pabrėžia, kad situacija su plienu ir aliuminiu analizuojama nuodugniau, nes muitų įvedimas šioms prekėms sukeltų kainas, o tai keltų grėsmę Meksikos aviacijai ir automobilių pramonei.
Pasak vyriausybės šaltinių, galutinis tarifų, kuriuos Meksika galėtų įvesti kaimyninei šaliai, sąrašas turėtų būti parengtas iki penktadienio, nes K. Šeinbaum priims galutinį sprendimą dėl jų po ketvirtadienį turinčio įvykti pokalbio su prezidentu D. Trampu.
