Atėjęs rugsėjis dažnai simbolizuojasi su nauja pradžia. Šiais metais naują pradžią šis mėnuo atnešė ne tik mokiniams, bet ir kai kurioms savivaldybėms. Tik vienoms iš jų vėl teks prisiminti balsavimą, o kitoms – papildomą laisvadienį po didžiulio darbo bulviakasyje ar stebint krepšinio rungtynes.
Pirmadienis (rugsėjo 4 diena). Iš klumpių raseiniškius išvertė ne tik ugdymosi įstaigose pasirodžiusi naujoji lytiškumo švietimo programa, bet ir gerokai galvas apsuko naujo seimūno rinkimai, staiga panorus savo mandato parlamente atsisakyti „valstiečiui“ Arvydui Nekrošiui. Užtat Kazlų Rūdos gyventojai jokių panašių rūpesčių prasidėjus rugsėjui neturėjo – pirmąjį rugsėjo sekmadienį nejautė sekmadieninės depresijos, mat pirmadienį į darbą jiems nereikėjo. Viskas tik dėl to, nes Kazlų Rūdos merui Mantui Varaškai pasirodė, kad savivaldybėje dirbantys žmonės veikiausiai bus nustekenti ne tik po bulviakasio, bet ir po Lietuvos krepšinio rinktinės pergalės prieš Ameriką.
Tačiau kol vieni kraipė galvas dėl politinių žaidimų Lietuvoje, amerikiečiai išgyveno įtampas dėl bauginančios Šiaurės Korėjos retorikos ir gąsdinimų branduoliniu karu. Politinėje arenoje taip pat pajudėjo reikalai ir dėl Švedijos įstojimo į NATO.
Antradienis (rugsėjo 5 diena). Kaip ir priklauso naujiems mokslo metams – vėl užminta mįslė dėl galimai artėjančio karantino. Tik šį kartą ne visai taip, kaip buvo seniau, mat izoliuoti nuo visuomenės tektų jau ne tuos, kurie nesiskiepijo nuo COVID-19, bet tuos, kurie pasiskiepijo. Ir ne kartą. Mat paaiškėjo, kad naująja koronaviruso atmaina Pirola didžiausią tikimybę užsikrėsti turi vakcinuoti asmenys.
Tačiau, kol COVID-19 bent jau Lietuvoje užima antrą planą po Ukrainos, Vengrija, panašu, pastarąją apskritai norėtų pašalinti iš savo gyvenimo, mat į šalį atvykę ukrainiečiai kaip reikiant „moko“, kaip reikia gyventi – vienoje Užkarpatės mokykloje buvo uždrausta giedoti vengrų himną ir apskritai naudoti kitus šios šalies valstybinius ženklus. Tuo tarpu, ukrainiečiai visoje Vengrijoje esą turi pilnas teises viešai naudoti savo valstybinę simboliką.
To dar būtų maža, visa Europa, susimokiusi prieš Rusiją ir taikiusi jai sankcijas (manydama, kad taip privers ją užraukti karą Ukrainoje), dabar pati eina peklon, mat perka kaip didelė suskystintas dujas iš Rusijos, o ši, besijuokdama iš europiečių kvailumo, skaičiuoja rekordinius pardavimus.
Šiek tiek politinio nestabilumo būta ir kaimynėje Estijoje – čia, priešingai nei Lietuvoje, premjeras gali ne visai tinkamai vykdyti savo pareigas. Todėl pats Estijos prezidentas pasiūlė atsistatydinti ministrei pirmininkei Kajai Kallas. Tuo tarpu Lietuvoje – viskas puiku, o premjerė savo pareigas atlieka puikiai, mat pandemijos metu išaugęs nepasitikėjimas ja kaip Vyriausybės vadove – jau nugesintas, o ir rinkimai jau „ant nosies“, tad, jei kas ir nepatinka – išsirinksite kitus.
Ir negalvokite, kad prezidentas pas mus – tik šiaip figūra. Nors jis ir nekritikuoja mūsų premjerės, dar nereiškia, kad nedirba. Štai antradienį Lietuvos vadovas panoro ne tik įsigilinti į konstitucines dvasias, bet ir atliko šiek tiek darbų: atkreipė dėmesį į demografinius iššūkius, pasiūlė taikyti palankesnes mokestines sąlygas vaikus auginantiems ir dirbantiems tėvams, inicijavo projektą, kuriuo būtų galima atsiimti į privačius fondus pervestas lėšas pensijoms kaupti bei pasiūlė transporto lengvatas jautriausioms visuomenės grupėms.
O štai kol viešai pešamasi dėl „paturbintos“ lytiškumo ugdymo programos mokyklose, Lazdijų merė A. Miškinienė panoro įvesti savo taisykles ir pamokų metu ne tik mokiniams aiškinti kaip geriau pažinti savo kūnus, bet ir leisti susipažinti su krepšiniu – dėl šios priežasties net svarstyta leisti mokykloje žiūrėti Lietuvos-Serbijos rungtynes.
Trečiadienis (rugsėjo 6 diena). Prasidėjo nuo svarbių įvykių pasaulyje – susitikti su Rusijos prezidentu V. Putinu ir aptarti galimybes Rusijai parduoti karinę įrangą panoro Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas. Tačiau tiksli vizito data dar neatskleista.
Nuo Vakarų transliuojamos ideologijos jau panoro nusigręžti ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, atsisakęs dalyvauti Indijoje šiomis dienomis vykstančiame G-20 šalių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime.
O štai Lietuvoje vėl prisimintos miškų kirtimo kvotos – užsimota jas padidinti. Kitaip sakant, norima legaliai leisti kirsti medžius, dėl kurių krūpčioja save neva socialiai atsakingomis laikančios įmonės (turbūt pastebėjote reklamas: „už nupirktą daiktą/paslaugą mes pasodinsime medį“ ir pan.). Taigi, verslas nori ir toliau kirsti medžius kaip jam naudinga, bet kad jūs tuo pačiu naudotumėtės jų paslaugomis ir savo lėšomis neva tuos žaliuosius plotus atkurtumėte. Bet, žinoma, vaikščiodami atsodintame parke nepamirštumėte nusilenkti tai „socialiai atsakingai“ įmonei.
Vietoje žaliųjų plotų ir ramybės oazės Lietuvą norima paversti „antenų lauku“. Tas jau gresia ir mūsų pajūriui – štai Palangoje greitai gali nusitiesti galybė antenų, mat trečiadienį Krašto apsaugos ministerija kartu su Ministrų kabinetu patvirtino naują ryšių infrastruktūros projektą.
Ketvirtadienis (rugsėjo 7 diena). Vėl buvo prisiminta apie seną gerą nuomos verslą. Tiesa, nuomojantys savo būstus jau turėtų suklusti, mat jau greitai turėtų nebelikti galimybės nuomoti savo nekilnojamąjį turtą su verslo liudijimais, mat ir taip dalis tą darančių nedeklaruodavę iš nuomos gautų pinigų.
Rudenį be darbo sėdėti taip pat neketina ir Vidaus reikalų ministerija (VRM) rudens sesijai parengusi net septynias įstatymų pakeitimų iniciatyvas, pagrinde apimančias migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarką, o kartu su ja ir kiek „nuskausminti“ nedraugiškų šalių gyventojus (kol kas šiame sąraše – Rusija ir Baltarusija). Bet, tokiais Lietuvos diplomatijos tempais, tikėtina, kad sąrašas dar gali pildytis.
Penktadienis (rugsėjo 8 diena). Tapo aiškiau, kad vaikus gali sužaloti ne tik naujoji iškreipta lytiškumo ugdymo programa, bet ir neribojamas laikas prie telefonų, o ypač – socialinės platformos „TikTok“, kurioje diktuojamos paauglių mados gali ne tik padėti tapti populiariausiam tarp bendraklasių, bet ir nuvesti net iki mirties. O kad vaikai kuo mažiau laiko praleistų prie išmaniųjų įrenginių, Lenkija ta proga užsimojo nukreipti jaunuosius piliečius teisinga kryptimi ir suteikti jiems nemokamas ekskursijas po istorines vietas.
O Lietuva panoro pasirūpinti užimtumu ir merginoms – juk kiek gali tik tie vyrai eiti į privalomą karo tarnybą! Čia juk pritrūko ir moteriško „kvapo“. Dėl to vėl atsinaujino diskusijos dėl moterų „šauktinių“. Diskusija įgauna dar didesnį pagreitį po to, kai paaiškėja, kad pasaulyje apskritai toks dalykas kaip privaloma moterų karinė tarnyba nelabai egzistuoja – reikia būtinai tą padaryti pirmiems ir nušluostyti visiems (arba visoms) nosis!
Šeštadienis (rugsėjo 9 diena). Pagaliau numetamas paslapties šydas nuo artėjančių Lietuvos prezidento rinkimų. Šį kartą vienas kandidatas jau aiškus – Ignas Vėgėlė, kurį kaip kandidatą nusprendė iškelti skandalingojo Petro Gražulio partija – Tautos ir teisingumo sąjunga.
Konservatoriai Vilniuje susirinko švęsti partijos įkūrimo 30-metį. Tiesiai iš žymiausio buvusio premjero A.Kubiliaus lūpų: „Tokia Vyriausybė yra sėkmė Lietuvai.” V. Čmilytė-Nielsen: „Šiai valdančiajai koalicijai kliuvo viena iš sudėtingiausių Seimo kadencijų nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo“.
G.Landsbergis beveik apsisprendė dėl prezidento rinkimų. I.Šimonytė pajuto priešrinkiminį V.Blinkevičiūtės alsavimą į nugarą: „retorika tik aštrės”
V. Landsbergis siūlo Lietuvai būti pirmąja Nato šalimi, pritariančia Ukrainos narystei bloke. „Siūlau niekam neišsigąsti, bet Seime jau yra toks nutarimo projektas ir Seimo Užsienio reikalų komitetas jam jau pritarė – tai jis bus darbotvarkėje“.
*Geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai.
