Švedija nerimauja, jog Turkija neratifikuos jos narystės NATO
Pernai Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Suomija ir Švedija suskubo pateikti paraiškas dėl narystės NATO. Tačiau jei Suomija Aljanso nare jau tapo, Švedijai kelią užkirto Turkijos, o vėliau ir Vengrijos nepritarimas.
Galiausiai, ledai dėl Švedijos narystės buvo pralaužti liepos mėnesį Vilniuje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime. Prieš viršūnių susitikimą vykusiame uždarame NATO generalinio sekretoriaus, Turkijos ir Švedijos lyderių pokalbyje galiausiai buvo susitarta, kad Švedija bus pakviesta į Aljansą.
Mainais, Turkija reikalavo, kad Europos Sąjunga (ES) atnaujintų derybas dėl Turkijos narystės bloke. Šis klausimas jau kuris laikas yra įšaldytas.
Tačiau nuo NATO susitikimo Vilniuje praėjo jau beveik du mėnesiai, o Švedijos narystė ir toliau kabo ant plauko. Dėl to, šios šalies politikai Turkiją ragina kuo greičiau priimti sprendimą, o Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas neslepia vilties, kad jo šalies narystė Aljanse gali būti ratifikuota jau ateinantį mėnesį[1].
Atsakydamas į klausimą spaudos konferencijoje, surengtoje po JAV Kongreso narių vizito, T. Billstromas priminė, kad jis ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas liepą vykusiame NATO viršūnių susitikime susitarė, jog Švedijos narystės klausimas bus įtrauktas į Turkijos parlamento darbotvarkę spalio mėnesį.
Nors Švedijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Turkijos parlamentas yra nuo prezidento nepriklausoma institucija, jo teigimu, kol kas Švedijos pusė nesulaukė jokių ženklų, jog per pastaruosius mėnesius ankstesnis susitarimas neteko galios[2].
Švediją Aljanse mato ir JAV, turinti savo kozirių ir galinti daryti spaudimą Turkijai
Be to, JAV taip pat reiškia viltis, kad Švedija jau spalio mėnesį taps pilnateise NATO nare. Tai spaudos konferencijoje kartu su švedų užsienio reikalų ministru T. Billstromu pareiškė JAV kongresmenas Michaelas McCaulas.
Pasak M. McCaulo, JAV tikisi, kad Turkija šalis pritars Švedijos narystei ir pažymėjo, kad pats prezidentas R. T. Erdoganas žino, kad „ant kortos pastatyta per daug“[3].
„Nematau jokių požymių, kad jie dabar pasitrauks“, – sako M. McCaulas, pridurdamas, kad Turkijai persigalvojus, apie F-16 lėktuvų pardavimą negali būti nė kalbos.
Primename, kad Turkija jau seniai siekia iš JAV įsigyti 40 naikintuvų F-16, tačiau naujos derybos su Vašingtonu prasidėjo tik po to, kai Ankara nustojo priešintis Švedijos narystei NATO[4].
Vis dėlto, kai kurie JAV Kongreso nariai, daugiausia Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Bobas Menendezas, nepritaria šiam žingsniui, akcentuoja tai, kad Turkija blokavo Švedijos narystę NATO, be to, šalyje fiksuojama daugybė žmogaus teisių pažeidimų, dėmesys atkreipiamas ir į prastus dvišalius santykius su kaimyne Graikija.
Turkiją neramina Švedijos parama teroristinėms organizacijoms ir neapykantos musulmomans skatinimas
Švedija, dėl narystės NATO, buvo pateikusi bendrą paraišką su Suomija. Tai abi šalys padarė dar 2022 m. gegužės mėnesį. Tačiau Suomija prie gynybinio bloko prisijungė jau šių metų balandį, o Švedija taip ir liko nežinioje.
Jos narystei prieštaraujanti Turkija nestokoja argumentų kodėl. Ankara pabrėžia, kad Švedijos vyriausybė remia teroristines organizacijas, tokias kaip Turkijoje uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) narius ir kitas grupuotes, kurios yra siejamos su 2016 m. nepavykusio perversmo organizavimu.
Įtampą su Turkija taip pat padidino demonstracijos Švedijoje, kur protestuotojai degino Korano kopijas, sukeldami daugelio musulmonų pyktį. Turkijos ir Švedijos santykiams ypač pakenkė šių metų pradžioje ekstremisto Rasmuso Paludano surengta akcija, kai šis prie Turkijos ambasados Stokholme sudegino Koraną. Panaši Korano išniekinimo akcija, kuriai leidimą suteikė pati Švedijos policija, vyko ir liepos mėnesį.
Švedijos narystei NATO priešinosi ir Vengrija, tačiau dabar seka Turkijai iš paskos
Prisijungti prie NATO norinčiai Švedijai anksčiau „ne“ tarė ir Vengrija, nors dar praėjusiais metais pateikė savo parlamentui ratifikavimo dokumentą. Vis dėlto, dėl vietos valdžios sprendimų, šis klausimas parlamente įstrigo. Iki tol, kol savo poziciją pakeitė Turkija.
Dabar Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto teigia, kad klausimas gali būti svarstomas bet kada, kai tik parlamentas sugrįš į plenarinę sesiją rugsėjį[5].
Vengrijos užsienio reikalų ministras atskleidė, kad nors iki šiol nepavyko galutinai išspręsti politinių ginčų su Stokholmu, jis apgailestauja, kad Vengrija tapo šio tarptautinio politinio diskurso, taikiniu ir auka.
Vengrijos valdžia teigia, kad kaip NATO sąjungininkė, atsižvelgia į Turkijos interesus ir poziciją, nes „karinis-gynybinis blokas turi būti grindžiamas pasitikėjimu“.
Pagrindinė Vengrijos vyriausybės priežastis, dėl kurios ji dar nepritarė Švedijos kandidatūrai, yra ta, kad Švedijos ir Vengrijos santykiai šiuo metu yra šiek tiek pašliję, nes Stokholmas prisijungė prie tarptautinio teisinio skundo dėl Budapešto vaikų apsaugos teisės aktų.
Be to, Vengrijos valdžia Švedijos narystei NATO priešinasi ir dėl to, jog švedų politikai tariamai meluoja dėl Vengrijos demokratijos būklės. Dar balandžio mėnesį Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas paragino Švediją imtis veiksmų dvišaliui pasitikėjimui didinti, teigdamas, kad Stokholmo ir Budapešto santykiai yra pasiekę žemiausią tašką.
Tiek dėl to, tiek ir dėl vengimo ratifikuoti Švedijos narystę Aljanse, Budapeštas sulaukė griežtos reakcijos iš Vašingtono.
Vyriausiasis JAV Senato užsienio reikalų komiteto respublikonas net pareiškė, kad blokuoja 735 mln. dolerių vertės ginklų pardavimą Vengrijai tol, kol jos vyriausybė pritars Švedijos stojimui į NATO.
Pagal JAV įstatymus svarbius ginklų sandorius peržiūri svarbiausi demokratai ir respublikonai Senato Užsienio reikalų komitete ir Atstovų rūmų Užsienio reikalų komitete. Jie reguliariai užduoda klausimus arba išreiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių ar diplomatinių klausimų, kurie gali atidėti arba sustabdyti ginklų pardavimą
Vis dėlto, po NATO viršūnių susitikimo savo poziciją pakeitus Turkijai, Vengrijos premjero administracijai vadovaujantis ministras Gergely Gulyasas skelbė, kad Vengrija taip pat pažada toliau neblokuoti Švedijos stojimo į NATO.
