Prasideda kova su asmenimis iš Lietuvai nedraugiškų šalių
Praėjusiais metais Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, nepavykęs maištas Maskvoje, į Baltarusiją perkelti „Wagner“ samdiniai bei dar vienos migrantų krizės rizika mūsų šalies valdžia verčia apsvarstyti pačius juodžiausius scenarijus.
Grėsmei iš Rytų ir toliau išliekant, vis garsiau kalbama ir apie Lietuvai nedraugiškų valstybių piliečius: jų atvykimą į mūsų šalį, teises joje ir tai, kokį pavojų jie galėtų sukelti, jeigu iš tiesų yra užverbuoti savo tėvynės politinių jėgų.
Tokioms diskusijoms vis garsiau skambant viešojoje erdvėje, Lietuvos sprendimų priėmėjai dabar jau regis skelbia kovą asmenis iš nedraugiškų šalių.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) pateikė rudens darbų sąrašą kitą savaitę prasidedančiai Seimo sesijai, tarp kurių – mažiausiai 7 įstatymų pataisų iniciatyvos.
Viena jų, kaip skelbai VRM, paskirta ruošiantis galimiems neteisėtos migracijos iššūkiams – Seimui pateiktos įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties (UTPĮ) pataisos.
Pataisose numatoma migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarka, šias funkcijas perduodant Pabėgėlių priėmimo centro pagrindu įkurtai agentūrai[1].
Pasak ministerijos, Seimui taip pat pateiktos UTPĮ pataisos, kuriomis patikslintos Konstitucijai prieštaraujančios įstatymo nuostatos ir numatytas individualus kiekvieno prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo atvejo įvertinimas.
Tai paskelbta aktyvių politinių diskusijų fone apie tai, kokius draudimus ir kontrolę derėtų taikyti nedraugiškų Lietuvai šalių – Baltarusijos ir Rusijos – piliečiams.
Anksčiau skelbta, kad Vidaus reikalų ministerija mato poreikį suvienodinti ribojimus į šalį atvykstantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams; dabar baltarusiams taikomos tam tikros išimtys.
Vis dėlto, Lietuvos politinėje arenoje šiuo klausimu sutarimo nėra. Jei viena pusė įžvelgia grėsmę ir Baltarusijos piliečių veiksmuose, kiti ragina atsižvelgti į žmogaus teisių svarbą.
Visos Lietuvai nedraugiškos valstybės yra tiesiogiai susijusios su Rusijos režimu
Dar 2022 m. kovą skubos tvarka buvo pritarta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam priešiškų valstybių sąrašui. Vyriausybės patvirtintame priešiškų valstybių ir teritorijų sąraše – Rusija, Baltarusija, aneksuotas Krymas, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrės teritorija bei Sakartvelo vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos[2].
Žinoma, Lietuvoje daugiausiai atvykstančiųjų yra Rusijos bei Baltarusijos piliečių. Vis dėlto, individualių asmenų pavojingumą nustatyti gali būti labai sudėtinga.
Pavyzdžiui, Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, panorusiems gauti nacionalinę vizą, leidimą gyventi Lietuvoje ar jį pratęsti, privaloma pildyti klausimyną, atsakymai turi įtakos galutiniam sprendimui, ar asmenys galės gyventi mūsų šalyje[3].
Skelbiama, kad klausimyne asmuo pirmiausia pateikia savo asmeninę informaciją apie save, o tik vėliau pereinama prie kitų klausimų.
Pavyzdžiui, yra klausiama apie karo tarnybą, prašoma informacijos apie karines pareigas, laipsnį, net dalinį. Vėliau žmogaus klausiama apie kontaktus su NATO arba Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis, institucijomis ir asmenimis. Klausimyne yra klausimas ir dėl teistumo.
Vėliau asmens klausiama apie galimus verslo ryšius su NATO arba ES nepriklausančiomis šalimis, klausiama ar jis turėjo prieigą prie įslaptintų duomenų, žvalgybinės informacijos ir t.t. Patys paskutiniai klausimai yra susiję su karu Ukrainoje. Yra paklausiama, ar žmogus pritaria Rusijos pradėtam karui, klausiama kam teisėtai priklauso Krymas.
Klausimyno sistema pradėta taikyti 2022 m. pabaigoje. Nuo to laiko, iki šių metų rugpjūčio mėnesio, keliančiais grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui pripažinti 1164 Rusijos ir Baltarusijos valstybių piliečiai.
Prezidentūra ir Vyriausybė nesutaria: žiūrėti į saugumą ar žmogaus teises?
Dabar pasigirdus kalboms apie kitokią atvykstančiųjų patikrinimo sistemą ir galbūt kiek griežtesnes ribojimo priemones, pasigirsta įvairiausių nuomonių. Išsiskiria ir mūsų politikų pozicijos, o tai reiškia, kad artėjančioje Seimo rudens sesijoje sprendimą priimti gali būti itin sudėtinga.
Prezidentas Gitanas Nausėda jau anksčiau ragino Seimą apsvarstyti vienodus ribojimus rusams ir baltarusiams. Apie tai jis priminė ir reaguodamas į Baltarusijoje dislokuotos Rusijos samdinių „Wagner“ keliamą grėsmę.
Tačiau prezidento ir Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen bei, galima sakyti, visos Vyriausybės, nuomonės šiuo klausimu nesutampa.
Šalies vadovas ir toliau laikosi pozicijos, kad sankcijos baltarusiams turi būti griežtinamos, tuo tarpu parlamento vadovė akcentuoja, kad svarstant šį klausimą Seime būtina nepamiršti žmogaus teisių.
„Mano nuomonė yra tokia: aš sutinku, kad baltarusių tautos nuotaikos yra kitokios negu rusų tautos, kad ji yra mažiau intoksikuota tos masinės propagandos, kuri buvo vykdoma Rusijoje, kad ji yra artimesnė mums geopolitiškai, istoriškai, tradiciškai. Bet supraskime vieną dalyką – Aliaksandras Lukašenka labai įgudusiai naudojasi savo žmonėmis kaip daiktais, kaip įrankiais“, – po susitikimo su Seimo valdyba sakė G. Nausėda[4].
Prezidentas pateikė Romano Protasevičiaus pavyzdį, taip akcentuodamas, kad Baltarusijos režimas sugeba visiškai palaužti žmones.
„Tenka prisiminti vaikino, kuris tapo sugrąžinto lėktuvo į Minską auka. Tikrai buvo liūdna stebėti visą šitą istoriją ir šios istorijos genezę. Ir tai tik parodo, kad diktatorius sulaužo žmones, kad diktatorius panaudoja jį savo juodiems tikslams ir tai jis gali padaryti su kitais žmonėmis taip pat“, – pabrėžė šalies vadovas.
Įvertinus tai, prezidentas G. Nausėda ragina suvokti, kad grėsmė iš Baltarusijos yra labai reali ir tam tikra prasme net realesnė negu grėsmė iš Rusijos. Juk būtent su Baltarusija turime tiesioginę ir labai ilgą sieną.
Tačiau kitos nuomonės laikosi V. Čmilytė-Nielsen, kuri svarstant šį klausimą ragina nepamiršti žmogaus teisių
„Tačiau vėlgi, iš mano pusės norėčiau palinkėti visiems, kad svarstydami su saugumu susijusius klausimus mes neišleistume iš akių žmogaus teisių“, – sakė Seimo Pirmininkė.
Seimo pirmininkė pabrėžia, kad Lietuvos interesas ir toliau turėtų išlikti, jog Baltarusija taptų demokratiška, europietiška šalimi.
„Ar mūsų nacionalinio saugumo klausimas ir vienas iš uždavinių yra turėti europietišką Baltarusiją šalia, šiuolaikinę, pažangią valstybę, ar užsibarikaduoti nuo jos žmonių aklina siena ir palikti toje pusėje? Mano galva, atsakymas į tą klausimą yra aiškus, mūsų inetresas yra, kad Baltarusija būtų europietiška, aš manau, kad ji tokia ir bus. Ir mūsų nuosekli politika daugelį metų buvo būtent tokia“, – sakė politikė.
Parlamento vadovė taip pat teigia, kad prezidento siūlymo suvienodinti ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams neremia nė viena Seimo frakcija.
„Negirdėjau nė vienos frakcijos – ar tai būtų pozicijos, ar opozicijos frakcija – kuri atvirai paremtų peržiūrėjimą to projekto, kurį mes priėmėme Seime pavasario sesijos metu ir kuris paliko skirtingą traktavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečių, gyvenančių Lietuvoje“, – pažymi V. Čmilytė-Nielsen.
Draugiški-nedraugiški: kaip situaciją vertina patys lietuviai?
Šioje dar, regis, tik bręstančioje diskusijoje tikriausiai reikėtų susimąstyti ir apie tai, ką apie Baltarusiją, Rusiją bei šių šalių piliečius mano patys lietuviai.
2022 m. atliktoje apklausoje patys Lietuvos piliečiai įvardino, kokias šalis laiko draugiškomis, o kokias ne. Pavyzdžiui, Rusiją net 59 proc. suaugusiųjų šalies gyventojų įvertino labai nepalankiai, 24 proc. greičiau nepalankiai. Baltarusiją nepalankiai vertino 39 proc. gyventojų, o greičiau nepalankiai – 34 proc.
Rusiją nepalankiai vertina daugiau nei aštuoni iš dešimties 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, kas dešimtas šią šalį įvertino palankiai, o 6 proc. neturėjo nuomonės.
Rusiją nepalankiau už kitus vertina jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, lietuvių tautybės gyventojai. Kaip ir galima numanyti, kiek palankiau šią šalį vertina rusų tautybės bei lenkų tautybės respondentai.
Tuo tarpu Baltarusiją palankiau vertina vyresni nei 50 metų žmonės, pensininkai bei darbininkai ir ūkininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai. Tačiau vertinant bendrai, lenkai yra vienintelė respondentų grupė, kuri Baltarusiją vertina labiau palankiai.
