Kinijos prezidentas G-20 susitikime nepasirodys
Kinijos Prezidentas Xi Jinpingas nedalyvaus Indijoje vyksiančiame G-20 šalių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime, kuris vyks rugsėjo 9-10 d. Indijos sostinėje Naujajame Delyje.
Apie tai paskelbė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Mao Ningas, pabrėžęs, kad vyksiančiame susitikime Kinijai atstovaus šalies premjeras Li Qiangas[1].
Tai bus pirmas kartas, kai Kinijos vadovas neatvyks į G-20 šalių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris yra reguliariai rengiamas nuo 2008 m.
Manoma, kad Kinijos prezidento sprendimą lėmė jo valstybės ir Indijos dvišaliuose santykiuose pastebima įtampa dėl ginčo šalių pasienyje.
Paklaustas, ar Xi Jinpingo sprendimas atspindi pašlijusius dvišalius santykius, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai atsakė, kad Pekinas visiškai pritarė, jog susitikimą rengtų būtent Indija.
Nors nuo tiesioginio atsakymo išsisukta, pabrėžta, kad šalių santykiai lieka stabiliais, o Pekinas yra pasirengęs bendradarbiauti su Naujuoju Deliu, kad juos pagerintų.
Savo ruožtu Indijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai neatsakė į žiniasklaidos prašymą pakomentuoti Pekino sprendimą.
Didelė dalis ekspertų teigia, kad Kinijos sprendimas aukščiausiu lygmeniu nedalyvauti G-20 susitikime gali būti vertinamas kaip nepagarba ir nauja kliūtis jau ir taip sudėtingiems Indijos ir Kinijos santykiams.
Tačiau kiti analitikai mano, kad šis Kinijos sprendimas yra susijęs su BRICS. Spekuliuojama, kad organizacija nusprendė plėstis, o tai, kad Xi Jinpingas nevyks į G-20 susitikimą, simbolizuoja pasikeitusį Pekino administracijos požiūrį, pagal kurį numatoma daugiapolė pasaulio tvarka, atstovaujama būtent BRICS, o ne Vakarų.
Be to, praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat nedalyvaus G-20 aukščiausiojo lygio susitikime[2]. Tai tik rodo, kad anksčiau vienais svarbiausiais laikyti G-20 susitikimai, paskutiniuoju metu ima prarasti prasmę.
Kinijos ir Indijos santykiai pašlijo dėl pasienio ruožo
Nė viena šalis atvirai nekomentavo Xi Jinpingo sprendimo nevykti į Naująjį Delį, tačiau analitikai teigia, kad šis žingsnis prisidės prie dvišalės įtampos.
Juk dar praėjusią savaitę Indija pareiškė protestą po to, kai Pekinas paskelbė žemėlapį, kuriame Arunačal Pradešo valstija ir Aksai Čino plynaukštė priskiriamos Kinijos teritorijai.
Nors Indijos vyriausybės pareigūnai dabar stengiasi sumenkinti Xi Jinpingo nedalyvavimo G-20 susitikime faktą sakydami, kad pasaulio lyderiai dažnai praleidžia aukščiausiojo lygio susitikimus dėl savų priežasčių, vienas aukšto rango premjero Narendros Modi valdančiosios Bharatiya Janata partijos (BJP) narys sako, kad šis sprendimas rodo, jog Pekinui nepatinka Indijos ekonominis augimas[3].
„Kalbant apie Kiniją, jie dažnai rodo tam tikrą smulkmeniškumą. Jiems gali būti sunku nuryti faktą, kad keturis dešimtmečius jie buvo sparčiausiai auganti ekonomika, o dabar tai yra Indija“, – sakė BJP viceprezidentas Baijayant Jay Panda, paklaustas apie Xi Jinpingą ir jo sprendimą nevykti į Indiją.
Indijos ir Kinijos santykiai pašlijo po to, kai 2020 m. birželį vakariniuose Himalajuose įvyko abiejų šalių karių susirėmimas, per kurį žuvo 20 Indijos karių ir keturi Kinijos kariai. Nuo to laiko per kelis karinių ir diplomatinių derybų raundus situacija beveik nurimo, tačiau susidūrimai keliose vietose tebesitęsia, abi kariuomenės kalnuose yra sukaupusios dešimtis tūkstančių karių, ginklų ir įrangos.
Indija nori, kad dar dviejuose ginčytinuose taškuose karinis konfliktas būtų visiškai nutrauktas ir būtų grįžtama į pozicijas, užimtas iki 2020 m. vasaros.
Dėl to, kai praėjusį mėnesį N. Modi ir Xi Jinpingas kalbėjosi BRICS aukščiausiojo lygio susitikimo Johanesburge, Indija teigė, kad abu lyderiai susitarė pavesti savo pareigūnams siekti kuo greičiau išspręsti pasienio konfliktą.
Tačiau Kinija vėliau neminėjo jokio susitarimo ir pabrėžė, jog gerėjantys ryšiai padeda abiem šalims ir pasaulinei taikai bei stabilumui.
Tačiau Kiniją neraminti gali ir tai, kad šių dvišalių įtampų fone pastebėta, kad Naujasis Delis suartėjo su Jungtinėmis Valstijomis. Pavyzdžiui, ėmėsi veiksmų, kad nuo 2020 m. Kinijos bendrovėms būtų uždrausta dalyvauti svarbiausiuose technologijų ir telekomunikacijų versluose. Manoma, kad tai taip pat itin supykdė Pekiną.
BRICS plėtra ir bloko ambicijos – dar viena G-20 ignoravimo priežastis
Tačiau Xi Jinpingo sprendimas nevykti į G-20 susitikimą gali būti susijęs ir su BRICS. Praėjusį mėnesį lankydamasis Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), kur susitiko su BRICS šalių vadovais, kinų lyderis savo kalbose kritikavo Vakarų hegemoniją ir ragino besivystančias šalis „nusikratyti kolonializmo jungo“[4].
O BRICS – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir PAR – šalių klubas sparčiai auga. Sausio mėnesį prie jo prisijungs šešios naujos šalys – Argentina, Egiptas, Iranas, Etiopija, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), o tai yra laikoma Pekino diplomatine pergale[5].
Iš tiesų, šio bloko įtaka sparčiai auga. Ekspertų skaičiavimai rodo, kad jau šiandien BRICS šalių gyventojų skaičius viršija 40 proc. pasaulio gyventojų. JAV vadovaujamose G-7 šalyse jų yra mažiau nei 10 proc.
Jau šiandien BRICS indėlis į pasaulio ekonomiką viršija G-7 šalių indėlį, o kai prie BRICS prisijungs naujų narių, ji aiškiai priklausys kitai svorio kategorijai nei Vakarų lyderių grupė.
Australijos nacionalinio universiteto politologas Wen-Ti Sungas teigia, kad tai, jog Xi Jinpingas praleidžia Vakarams svarbų G-20 susitikimą iš karto po dalyvavimo BRICS aukščiausiojo lygio susitikime, gali būti vaizdinė Kinijos prezidento pasakojimo, jog „Rytai kyla, o Vakarai žlunga“ iliustracija ir svarbus solidarumo su Rusijos prezidentu V. Putinu, kuris taip pat nedalyvauja susitikime, ženkas.
J. Bidenas sureagavo į tai, kad Xi Jinpingas Indijoje nepasirodys
Į Kinijos vadovo nedalyvavimą artėjnančiančiame G-20 susitikime sureagavo ir JAV Prezidentas Joe Bidenas. Jis pareiškė esąs nusivylęs, kad jo kolega iš Kinijos ketina praleisti aukščiausiojo lygio susitikimą Indijoje.
„Esu nusivylęs, bet ketinu su juo susitikti“, – žurnalistams sakė J. Bidenas, tačiau nenurodė, kada šis susitikimas gali įvykti[6].
Xi Jinpingas ir J. Bidenas dar gali turėti galimybę susitikti lapkričio mėnesį, per Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo vadovų susitikimą San Franciske.
Jie buvo susitikę ir pernai, aukščiausiojo lygio susitikime Indonezijoje, tačiau praėjus maždaug dviem mėnesiams po jo, dvišalius JAV ir Kinijos santykius sugadino šnipinėjimo baliono incidentas.
Dabar, abi šalys toliau nesutaria dėl daugelio klausimų: Rusijos invazijos į Ukrainą, žmogaus teisių Sindziange ir Honkonge, Kinijos teritorinių pretenzijų į Taivaną ir ekonominių sankcijų, ribojančių Pekino prieigą prie aukštųjų technologijų komponentų.
Siekdami pagerinti ryšius, pastaraisiais mėnesiais į Kiniją vyko keli aukščiausio rango JAV pareigūnai. Tarp jų buvo ir valstybės sekretorius Anthony Blinkenas, ir iždo sekretorė Janet Yellen bei JAV specialusis pasiuntinys klimato klausimais Johnas Kerry.
