Kazlų Rūdos savivaldybės darbuotojai gavo laisvą pirmadienį
Rugsėjo ketvirtoji diena Kazlų Rūdos savivaldybės darbuotojams buvo lengvesnė, nei įprastai. Savivaldybės meras Mantas Varaška parašė raštą, kuriuo leido darbuotojams pasiimti laisvadienį arba dirbti iš namų.
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 274 str. 2 dalies 9 punktu ir atsižvelgdamas į savaitgalį visuomenę išsunkusius nacionalinius iššūkius (bulviakasis, Lietuvos krepšinio pergalė prieš Ameriką) suteikiu Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojams 2023 09 04 (pirmadienį) pagal poreikį nuotolinio darbo arba nedarbo dieną darbuotojo pareiškimu“, – tokį raštą pasirašė ir savo socialiniame tinkle juo pasidalino Kazlų Rūdos meras[1].
Minėto savivaldos įstatymo punktas sako, kad meras koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, įgyvendina juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas.
„Kadangi Seimas neposėdžiauja, o Prezidentas miega, darau ką sakiau. Nejuokauju. Žmonėms geriau išsidūkti ir išsiilsėti nei kaip išvirusiais koldūnais pirmadienį sėdėti darbe. Nuo vieno laisvadienio nenumirsim“, – teigė meras.
Seimo narys merą apkaltino populizmu, mero atkirtis atėmė žadą
Tūkstančio patiktukų, šimtų komentarų ir pasidalinimų sulaukęs M. Varaškos įrašas socialiniame tinkle pritraukė ir norinčius dėmesio spinduliuose pasišildyti politikus.
Štai Seimo narys Domas Griškevičius pareiškė, kad meras užsiiminėja pigiu populizmu.
„Klausimas merui, ar meras darbą nuotoliu, prilygina nedarbo dienai,– rašė D. Griškevičius. – Sorry, bet pigus populizmas čia, Mantai. Ir labai labai toli nuo pažado, mat savivaldybės darbuotojai toli gražu nėra visos savivaldybės teritorijos darbuotojai. Bet kuriuo atveju, sveikinimai su puikia krepšininku pergale!“.
Į tai meras jam atkirto, kad laikas seimūnui nebesikabinėti prie savivaldos.
„Domai, eik Tu alaus gerti geriau, aš Tau ne VDI. Jei Tu juokauji, tai prastai sekasi. Jei nejuokauji, o rimtai rašai, tai tiesiog palik šią sieną ramybėje, kaip aš palieku kitų žmonių“, – kirto meras.
Seimūnai atostogų kaip ir neturi, bet atostogauja drąsiai
Seimo narių atostogos nėra įteisintos, tačiau kaip taisyklė – vasarą parlamentas būna pustuštis. Tai labai gerai matyti ir liepos posėdžio transliacijoje, kurioja matoma, kad didelė dalis posėdžių salės kėdžių – tuščios.
Išspręsti Seimo narių atostogų klausimą bandyta daugybę kartų, šios kadencijos valdantieji tam netgi subūrė komisiją, tačiau jokių rezultatų šiuo klausimu kaip nebuvo, taip nėra.
Situacija, kai vasarai prasidėjus Seimas apmiršta, kartojasi kasmet. Nors patys jie sako, kad kadangi Seimo nario darbas yra visur ir visada – nėra tikslių darbo valandų – tad net ir nesėdint posėdžių salėje galima sakyti, kad parlamentaras dirba.
„Seimo narys sako, kad ne dirba, o atstovauja rinkėjams ir kiekvienas Seimo narys atstovauja rinkėjus pagal savo sąžinę ir supratimą, kokius jis darbus yra pažadėjęs įgyvendinti ir kaip jis juos įgyvendina. Ketveri metai nėra ilgas laikotarpis įgyvendinti rimtus ir didelius pažadus, o jeigu jis nori, gali atostogauti, bet rinkėjai jo darbą vertins sesijos ir kadencijos pabaigoje“, – aiškino Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas[2].
Siūlė dvigubai daugiau atostogų, nei eiliniams mirtingiesiems
Tiesa, bandymų įteisinti oficialias Seimo narių atostogas būta. Bet, aišku, parlamentarai nesismulkina. Jei eilinis žmogus per metus gauna 20 darbo dienų atostogų, parlamentarams buvo siūloma leisti atostogauti visas 40 darbo dienų. Realiai priskaičiavus savaitgalius išeitų pilni du mėnesiai atostogėlių.
„Žinių radijui“ iniciatyvą pateikę trys „valstiečiai“ sakė, kad Seimo nariai kasmetinių atostogų išeitų ir iš jų grįžtų tuo pačiu laiku, išskyrus atvejus, kai šaukiamos neeilinės sesijos.
„Naujasis Darbo kodeksas nustatė, kad pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai turi vos 20 darbo dienų kasmetinių atostogų. Daliai darbuotojų, kurie atostogas imdavo tik darbo dienomis, pagal naują kodeksą atostogos sutrumpėjo. Kodėl Seimo nariai turėtų turėti kitokias sąlygas nei kiti Lietuvos dirbantieji?“, – partijos pranešime sakė jos pirmininkas Gintautas Paluckas.
O ilgesnės siūlomos atostogos motyvuojamos dideliu stresu ir įtampa darbe[3].
Prezidentas atostogų neturi, bet pailsėti randa kada
Šalies prezidentas teisiškai atostogų taip pat neturi – dirba visur ir visada ir prezidentu būna net maudydamasis šaltoje Baltijos jūroje. Vis dėlto, nors teisiškai atostogų išeiti šalies vadovai ir negali, rasti laiko poilsiui jie bando.
Tiesa, ne 40 ir ne 20 darbo dienų, o po dieną, dvi, daugiausiai – savaitę.
Štai pernai šalies vadovas dirbo be atostogų.
Temos: 4 Gitanas Nausėda Lietuvos Respublikos prezidentas Ingrida Šimonytė Viktorija Čmilytė-Nielsen „Šią vasarą planuojama įtempta prezidento darbotvarkė, atostogų planų joje nėra“, – informavo G.Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis. Dalios Grybauskaitės kadencijos laikais jos komanda pažymėdavo, kad Prezidento įstatymas nenumato šalies vadovo atostogų[4].
2020 metais buvo skelbta, kad prezidentas dvi dienas ilsėjosi Nidoje, vėliau dar dvi darbo dienas liko šiame kurorte ir dirbo nuotoliniu būdu. Tačiau vėlgi – tai negali būti laikoma atostogomis, greičiau jau vienu savaitgalių, kai prezidentas su šeima gali bent dalinai atsipūsti nuo darbų ir oficialių vizitų[5].
