Rūpestis dėl klimato kaitos auga visame pasaulyje
Klimato kaita tai jau kelis dešimtmečius mūsų planetą veikiantis reiškinys, kurio poveikis su kiekviena diena tampa vis labiau pastebimas. Tai ilgalaikiai temperatūros, kritulių, vėjo ir kitų klimato rodiklių pokyčiai, vykstantys jau kelis dešimtmečius ar ilgiau[1].
Klimato kaitą sukelia žmogaus veikla, pavyzdžiui, iškastinio kuro deginimas, miškų kirtimas ir kiti pramoniniai procesai, dėl kurių į atmosferą išsiskiria dideli kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, pavyzdžiui, anglies dioksidas, metanas ir azoto oksidas sulaiko šilumą atmosferoje, todėl planeta šyla[2]. Šis procesas vadinamas šiltnamio efektu ir tam tikru mastu yra natūralus, tačiau dėl žmogaus veiklos sparčiai didėjanti šių dujų koncentracija lemia precedento neturintį pasaulinės temperatūros kilimą.
Klimato kaitos padariniai yra toli siekiantys ir matomi daugelyje mūsų kasdienio gyvenimo aspektų. Pavyzdžiui, dėl kylančios temperatūros tirpsta poliarinės ledo kepurės, todėl kyla jūros lygis ir dažnėja bei stiprėja pakrančių potvyniai. Dėl aukštesnės temperatūros taip pat dažnėja ir intensyvėja karščio bangos, kurios gali sukelti išsekimą dėl karščio ir kitas su karščiu susijusias ligas[4].
Be to, dėl klimato kaitos dažnėja ir intensyvėja oro sąlygos, pavyzdžiui, uraganai, tornadai ir sausros. Šie reiškiniai gali padaryti didelę žalą infrastruktūrai, sutrikdyti žemės ūkį ir išvaryti žmones iš namų. Klimato kaita taip pat daro didžiulį poveikį laukinei gamtai, nes daugelis rūšių sunkiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų ir dėl to joms gresia pavojus.
Šiltnamio efekto dujų koncentracija 2022 m. buvo didžiausia per paskutinius 2 mln. metų
Nepaisant mokslininkų perspėjimų, išmetamų teršalų kiekis ir toliau didėja. Todėl žemė dabar yra maždaug 1,1 °C šiltesnė nei XIX a. pabaigoje. Pastarasis dešimtmetis buvo šilčiausias per visą istoriją.
Daugelis žmonių mano, kad klimato kaita daugiausia reiškia aukštesnę temperatūrą, tačiau temperatūros kilimas yra tik istorijos pradžia. Kadangi žemė yra sistema, kurioje viskas susiję, pokyčiai vienoje srityje gali turėti įtakos pokyčiams visose kitose. Dabar klimato kaitos pasekmės, be kita ko, yra intensyvios sausros, vandens trūkumas, dideli gaisrai, kylantis jūros lygis, potvyniai[4], tirpstantis poliarinis ledas, katastrofiškos audros ir mažėjanti biologinė įvairovė. Žmonės klimato kaitą patiria įvairiais būdais.
Klimato kaita gali paveikti mūsų sveikatą, galimybę užsiauginti maisto, būstą, saugumą ir darbą. Kai kurie iš mūsų jau dabar yra labiau pažeidžiami klimato kaitos poveikio, pavyzdžiui, mažų salų valstybių ir kitų besivystančių šalių gyventojai. Tokios sąlygos kaip jūros lygio kilimas ir sūraus vandens skverbimasis pažengė taip toli, kad ištisos bendruomenės turėjo persikelti, o dėl užsitęsusių sausrų žmonėms gresia badas. Tikimasi, kad ateityje klimato pabėgėlių skaičius didės.
Gera žinia ta, kad imtis veiksmų klimato kaitos poveikiui sušvelninti dar nevėlu. Vyriausybės, organizacijos ir pavieniai asmenys gali prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo ir klimato kaitos tempų sulėtinimo. Pavyzdžiui, asmenys gali sumažinti anglies dioksido pėdsaką naudodamiesi viešuoju transportu, maitindamiesi augaliniu maistu ir naudodami energiją taupančius prietaisus.
Vyriausybės gali skatinti naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, pavyzdžiui, vėjo ir saulės energiją, ir skatinti įmones taikyti tvarią praktiką. Tai daro ir pokyčių siekia ne viena pasaulio įžymybė, pavyzdžiui, Leonardas DiCaprio ar Greta Thunberg[5]. Oro permainos ir klimato kaita yra tik nedidelė dalis problemos, kurią spręsti jau reikėjo seniai.
Galima teigti, kad klimato kaita kelia vis didesnį susirūpinimą, todėl visi turime imtis neatidėliotinų ir ilgalaikių veiksmų. Turime dirbti kartu, kad sumažintume šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir sulėtintume klimato kaitos tempą, kol dar nevėlu. Imdamiesi veiksmų dabar, galime apsaugoti savo planetą ateities kartoms ir užtikrinti saugią ir sveiką ateitį visiems.
Klimato kaitos pasaulyje priežastys: pramonė, žmonių veikla, vartotojiškumas
Iškastinis kuras kaip anglis, nafta ir dujos, bene labiausiai prisideda prie pasaulinės klimato kaitos: jis sudaro daugiau kaip 75 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir beveik 90 proc. viso išmetamo anglies dioksido kiekio.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos padengia žemę, todėl jos sulaiko saulės šilumą. Tai lemia visuotinį atšilimą ir klimato kaitą. Šiuo metu pasaulis šyla sparčiau nei bet kada per visą istoriją. Ilgainiui aukštesnė temperatūra keičia orų modelius ir trikdo įprastą gamtos pusiausvyrą. Tai kelia daug pavojų žmonėms ir visoms kitoms gyvybės formoms žemėje.
Energijos generavimas: šiltnamio efektą sukeliančios dujos dengia žemę ir sulaiko saulės šilumą
Elektros ir šilumos gamyba deginant iškastinį kurą lemia didelę dalį pasaulyje išmetamų teršalų. Dauguma elektros energijos vis dar gaminama deginant anglis, naftą ar dujas, todėl susidaro anglies dioksidas ir azoto oksidas, kas ir yra galingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios dengia žemę ir sulaiko saulės šilumą.
Pasaulyje kiek daugiau nei ketvirtadalis elektros energijos gaunama iš vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių šaltinių, kurie, priešingai nei iškastinis kuras, į orą išmeta nedaug šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teršalų.
Prekių gamyba: neapsieinama be iškastinio kuro
Gamybos ir pramonės sektoriuje išmetami teršalai, daugiausia deginant iškastinį kurą, iš kurio gaminama energija, reikalinga pagaminti tokioms prekėms kaip cementas, geležis, plienas, elektronika, plastikas, drabužiai ir kitos. Kasybos ir kiti pramonės procesai taip pat išskiria dujas, kaip ir statybų pramonė.
Gamybos procese naudojamos mašinos dažnai veikia naudojant anglį, naftą ar dujas, o kai kurios medžiagos, pavyzdžiui, plastikas, gaminamos iš cheminių medžiagų, kurių šaltinis yra iškastinis kuras. Gamybos pramonė yra vienas iš didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinių visame pasaulyje[6].
Kertant medžius, išsiskiria juose sukaupta anglis
Dėl miškų kirtimo siekiant kurti ūkius, ganyklas ar dėl kitų priežasčių išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nes kertant medžius, išsiskiria juose sukaupta anglis.
Kasmet sunaikinama apie 12 mln. hektarų miškų.
Kadangi miškai sugeria anglies dioksidą, jų naikinimas taip pat apriboja gamtos galimybes sulaikyti išmetamųjų teršalų kiekį atmosferoje. Miškų kirtimas kartu su žemės ūkiu ir kitais žemės naudojimo pokyčiais lemia maždaug ketvirtadalį pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Transporto naudojimas yra viena iš didžiausių blogybių
Dauguma automobilių, sunkvežimių, laivų ir lėktuvų naudoja iškastinį kurą. Todėl transportas yra vienas iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dioksido, šaltinių. Didžiausią teršėjų dalį sudaro kelių transporto priemonės, nes vidaus degimo varikliuose deginami naftos produktai, pavyzdžiui, benzinas.
Bėda ir tai, kad laivų ir lėktuvų išmetamų teršalų kiekis ir toliau didėja. Transportui tenka beveik ketvirtadalis su energija susijusio pasaulinio anglies dioksido išmetimo. Tendencijos rodo, kad artimiausiais metais transporto sektoriuje suvartojamos energijos kiekis gerokai padidės.
Maisto produktų gamyba yra vienas iš pagrindinių klimato kaitos veiksnių
Gaminant maistą anglies dioksidas yra išmetamas įvairiais būdais. Metanas ir kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos išmetamos, pavyzdžiui, kertant miškus ir valant žemę žemės ūkiui ir ganykloms, karvėms ir avims virškinant maistą, gaminant ir naudojant trąšas bei mėšlą pasėliams auginti, taip pat naudojant energiją, dažniausiai iškastinį kurą, ūkio įrangai ar žvejybos laivams eksploatuoti. Visa tai lemia, kad maisto gamyba yra vienas iš pagrindinių klimato kaitos veiksnių.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų taip pat išmetama pakuojant ir platinant maistą.
Pastatų maitinimas elektros energija išmeta daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų
Gyvenamuosiuose ir komerciniuose pastatuose sunaudojama daugiau kaip pusė visos elektros energijos. Šildymui ir vėsinimui jie ir toliau naudoja anglį, naftą ir gamtines dujas, todėl išmeta daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Augantis energijos poreikis šildymui ir vėsinimui, didėjant oro kondicionierių skaičiui, taip pat didėjantis elektros energijos suvartojimas apšvietimui, prietaisams ir prijungtiesiems įrenginiams pastaraisiais metais prisidėjo prie su energija susijusio anglies dioksido išmetimo iš pastatų didėjimo.
Vartojama per daug ir privačiuose namų ūkiuose
Jūsų namai ir energijos naudojimas, tai, kaip judate, ką valgote ir kiek išmetate – visa tai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Taip pat ir tokių prekių kaip drabužiai, elektronika ir plastikas, vartojimas. Didelė dalis pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų yra susijusi su privačiais namų ūkiais.
Mūsų gyvenimo būdas daro didelę įtaką mūsų planetai. Didžiausia atsakomybė tenka turtingiausiems: 1 proc. turtingiausių pasaulio gyventojų kartu sudėjus išmeta daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei 50 proc. skurdžiausių gyventojų.
Siaubingos klimato kaitos pasekmės: kaistanti planeta, stichinių nelaimių padažnėjimas, badas
Įsivyrauja aukštesnė temperatūra žemėje
Didėjant šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijai, didėja ir pasaulio paviršiaus temperatūra. Pastarasis dešimtmetis yra šilčiausias per visą istoriją. Nuo 1980-ųjų kiekvienas dešimtmetis buvo šiltesnis už ankstesnįjį. Beveik visose sausumos teritorijose daugėja karštų dienų ir karščio bangų.
Aukštesnė temperatūra didina su karščiu susijusių ligų skaičių ir apsunkina darbą lauke. Esant karštesnėms sąlygoms, lengviau kyla ir greičiau plinta miškų gaisrai. Temperatūra Arktyje šyla bent du kartus greičiau nei vidutiniškai pasaulyje.
Klimato kaita Lietuvoje jau turi pasekmių, nes žiemos kartais visai nematome ir, kaip daugelis sako, pusmetį turime šlapią rudenį, nes tikrosios žiemos visus tris mėnesius seniai neturėjome.
O vasaros, nors ir trunka neilgai, būna itin karštos ir nepakeliamos. Klimato kaita 2022 parodė savo nagus kai kentėme vasaros kaitrą ir sausrą ilgą laiką. Jau ir 2023 metais matome kitokius orus nei įprasta. Sausio mėnesį beveik nematėme saulės, o pati žiema buvo tik gruodžio pradžioje, kai turėjome pakankamai sniego ir šalčio[7].
Siautėja stipresnės audros
Daugelyje regionų, taip pat ir Lietuvoje, pražūtingos audros tapo intensyvesnės ir dažnesnės. Kylant temperatūrai, išgaruoja daugiau drėgmės, todėl padažnėja ekstremalios liūtys ir potvyniai, todėl kyla daugiau destruktyvių audrų. Tropinių audrų dažnumui ir mastui įtakos turi ir šiltėjantis vandenynas. Ciklonai, uraganai ir taifūnai maitinasi šiltais vandenyno paviršiaus vandenimis. Tokios audros dažnai sugriauna namus ir bendruomenes, nusinešdamos žmonių gyvybes ir didžiulius ekonominius nuostolius.
Didesnės sausros sukelia net geriamojo vandens trūkumą
Dėl klimato kaitos keičiasi vandens prieinamumas, todėl vis daugiau regionų jo trūksta. Dėl visuotinio atšilimo didėja vandens trūkumas regionuose, kuriuose ir taip jau trūksta vandens, ir didėja žemės ūkio problemų, darančių poveikį pasėliams, ir ekologinių sausrų, didinančių ekosistemų pažeidžiamumą, rizika. Sausros taip pat gali sukelti destruktyvias smėlio ir dulkių audras, kurios gali išnešioti milijardus tonų smėlio po žemynus. Dykumos plečiasi, todėl mažėja žemės, kurioje galima auginti maistą. Daugeliui žmonių dabar gresia nuolatinis vandens trūkumas.
Šyla ir kyla vandenynas, tirpsta ledynai
Vandenynas sugeria didžiąją dalį visuotinio atšilimo sukeliamos šilumos. Per pastaruosius du dešimtmečius vandenyno šiltėjimo tempas stipriai padidėjo visuose vandenyno gyliuose.
Šylant vandenynui, didėja jo tūris, nes vanduo šylant plečiasi. Dėl tirpstančių ledo dangų taip pat kyla jūros lygis, keliantis grėsmę pakrančių ir salų bendruomenėms. Be to, vandenynas absorbuoja anglies dioksidą ir neleidžia jam patekti į atmosferą. Tačiau dėl didesnio anglies dioksido kiekio vandenynas tampa rūgštesnis, o tai kelia pavojų jūrų gyvūnijai ir koraliniams rifams.
Rūšių nykimas: vienos sugebės išgyventi, kitos – ne
Klimato kaita kelia pavojų rūšių išlikimui sausumoje ir vandenyne. Ši rizika didėja kylant temperatūrai.
Dėl klimato kaitos pasaulis nyksta 1000 kartų sparčiau nei bet kada per visą žmonijos istoriją. Milijonui rūšių gresia išnykimas per artimiausius kelis dešimtmečius.
Miškų gaisrai, ekstremalios oro sąlygos, invaziniai kenkėjai ir ligos yra viena iš daugelio su klimato kaita susijusių grėsmių. Kai kurios rūšys sugebės persikelti ir išgyventi, tačiau kitos tokios progos neturės.
Maisto visiems tiesiog neužteks
Klimato pokyčiai ir ekstremalių orų reiškinių padažnėjimas yra viena iš priežasčių, dėl kurių pasaulyje didėja badas ir prasta mityba. Žuvininkystė, pasėliai ir gyvuliai gali būti sunaikinti arba tapti mažiau produktyvūs. Vandenynui tampant rūgštesniam, kyla pavojus jūrų ištekliams, kuriais maitinami milijardai žmonių.
Dėl sniego ir ledo dangos pokyčių daugelyje Arkties regionų sutriko maisto, gaunamo iš gyvulių ganymo, medžioklės ir žvejybos, tiekimas.
Dėl karščio streso gali sumažėti vandens ir ganykloms skirtų pievų, todėl mažėja derlius ir nukenčia gyvuliai. Lietuvoje ne vienas ūkininkas ir žemdirbys neteko didelės derliaus dalies ir kritusios grūdų supirkimo kainos kai derlius nedidelis reiškia, kad ūkininkai neuždirba[8].
Kyla ir daugiau pavojų sveikatai
Klimato kaita yra didžiausia grėsmė žmonijos sveikatai. Klimato poveikis jau kenkia sveikatai dėl oro taršos, ligų, ekstremalių orų reiškinių, priverstinio persikraustymo, spaudimo psichikos sveikatai, didesnio bado ir prastos mitybos tose vietose, kur žmonės negali užauginti ar rasti pakankamai maisto. Kasmet aplinkos veiksniai nusineša apie 13 mln. žmonių gyvybių.
Dėl besikeičiančių orų plinta ligos, o dėl ekstremalių orų reiškinių daugėja mirčių ir sveikatos priežiūros sistemoms sunku suspėti laiku suteikti pagalbą. Tiek rudens metu, tiek pavasario mėnesiais gauname pranešimus apie didelę oro taršą ir problemas su pavojumi sveikatai lauke. Klimato kaita 2022 metais jau pareikalavo, kad žmonės tam tikrais periodais, kai ir pandemijos metu, užsidarytų namuose ir neatidarinėtų langų dėl galimo pavojaus sveikatai.
Pasaulyje sparčiai didėja skurdas
Klimato kaita didina veiksnių, dėl kurių žmonės skursta ir ilgam lieka skurde, skaičių. Potvyniai gali nušluoti miestų lūšnynus, sunaikinti namus ir pragyvenimo šaltinius.
Dėl karščio gali būti sunku dirbti lauko darbus. Vandens trūkumas gali paveikti pasėlius.
Per pastarąjį dešimtmetį dėl su orais susijusių reiškinių kasmet vidutiniškai 23,1 mln. žmonių buvo priversti palikti savo gyvenamąją vietą, todėl daugybė jų tapo dar labiau pažeidžiami skurdo.
Dauguma pabėgėlių yra iš šalių, kurios yra labiausiai pažeidžiamos ir mažiausiai pasirengusios prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio.
Klimato kaita gali būti tik akių dūmimas?
Tačiau yra manančių, kad klimato kaita gali būti tik akių dūmimas, esą kuriant šias teorijas, galimai siekiama visai kitų tikslų, apie kuriuos rašėme čia.
